Nurodoma klaidinanti produktų sudėtis
Žodis „ekologiškas“ jau tapo įrankiu marketingo triukams, siekiant verslui pritraukti vis daugiau vartotojų. Jam pirkėjai suteikia tokią reikšmę, kad jau vyksta tikras žaliasis smegenų plovimas, juolab, kad ekologiški gali būti ne tik maisto produktai. Vis daugiau dėmesio pastaruoju metu skiriama ir kasdienės kosmetikos, kurią naudojame, sudėčiai. Tačiau skambi prekės etiketė nebūtinai reiškia, kad jūsų oda už šią priemonę padėkos – atkreipiamas dėmesys, kad vartotojai gali dažnai apsigauti, o vadinamos „ekologiškos“ priemonės sudėtyje gali būti vos viena tokia medžiaga.
Lietuvos vartotojų institutui atlikus „žaliųjų teiginių“ tyrimą paaiškėjo, kad gamintojų pateikiami teiginiai apie jų gaminių ekologiškumą ne visada yra pagrįsti, nors tarp kosmetikos gamintojų – populiarūs. Kosmetikos gaminių aprašymuose dažnai yra nurodoma, kad produktas yra ekologiškas, tačiau nebūna pateikta tai pagrindžiančios informacijos, o galiausiai paaiškėja ir tai, kad produkte buvo panaudota vos viena nežymi ekologiška sudėtinė dalis[2].
Pastebėta, kad verslininkai, siekdami pelnyti didesnį vartotojų dėmesį, dažnai taiko tokias gudrybes prekyboje kaip žalių pakuočių naudojimą, teiginius apie priemonių ekologiškumą jų aprašymuose.
„Šie faktai nekeltų problemų, jeigu vartotojai nebūtų klaidinami, kad minėti produktai yra sveiki ir palankūs aplinkai. Tai „žaliojo smegenų plovimo“ fenomenas, kuomet gamintojai vietoje to, kad investuotų į aplinkai palankių produktų kūrimą, imasi „žaliuoju“ marketingu paremtų strategijų, kurios tik klaidina vartotojus“, – rašoma Lietuvos vartotojų instituto išvadose[2].
Kokių produktų ieškoti?
Natūralu, kad ekologiškos priemonės susilaukia didesnio vartotojų dėmesio dėl savo daromos menkesnės žalos gamtai ir aplinkai. Tikima, kad gaminant ekologišką kosmetiką laikomasi griežtų reikalavimų dėl biologinio skaidumo, pakavimo medžiagų.
Visgi, neapsigauti padės atidesnis produktų sudėties nagrinėjimas. Lietuvos vartotojų institutas nurodo, kad produktas laikomas ekologišku, kai 95 % jo sudedamųjų dalių yra ekologiškos. Tais atvejais, kai ekologiškų produktų santykis yra mažesnis, nes, pavyzdžiui, didžiąją produkto dalį sudaro vanduo, jo sudėtyje ir turi būti nurodomas ekologiškų sudedamųjų dalių santykis.
Produkto ekologiškumas bet kokiu atveju turi būti patvirtintas specialiu logotipu.
Norint sužinoti, koks yra produkto poveikis aplinkai, instituto tvirtinimu, derėtų pasidomėti jo aplinkosauginiu pėdsaku. Kai kurie kosmetikos gamintojai šalia savo gaminio interneto svetainėse nurodo aplinkosauginio vertinimo rezultatus.
Problema ir ES teisės aktuose
Tačiau problema su žaliuoju smegenų plovimu kalbant apie kosmetikos priemones yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, kadangi ES kosmetikos reglamente iki šiol nustatyti tik bendriniai teiginių apie gaminius kriterijai, o teisės aktuose nėra apibrėžta, ką reiškia teiginys „natūralus“ arba „ekologiškas“[4].
Dėl šių teisinio reglamentavimo spragų didėja rizika, kad ant produktų etikečių bus pateikiami klaidingi teiginiai, o pirkėjams tokiu atveju mažėja galimybės lengvai atskirti prekės ženklus, kurie yra įsipareigoję laikytis aplinkosauginės ir socialinės atsakomybės ir tuos, kurie vadinama ekologija tik prisidengia.
Siekdami kovoti su žaliuoju smegenų plovimu ir paremti savo teiginius, gamintojai gali savanoriškai pasirinkti sertifikuoti savo produktus pagal nusistovėjusius, atpažįstamus ir skaidrius standartus, pavyzdžiui, NATRUE standartus, kuriuose nustatyti ženklinimo kriterijai.
„GlobalData“ atliktos apklausos duomenimis, paskutinį 2021 m. ketvirtį du iš penkių (41 proc.) Europos vartotojų manė, kad patikslinti sertifikatai yra pagrindinis veiksnys perkant prekes, įskaitant grožio ir asmens higienos produktus[4].
Kaip atpažinti netikrus ekologiškus produktus?
Interneto platybėse galima rasti ir patarimų, kaip atskirti išties ekologiškus produktus nuo ne itin švarios sudėties produktų. Įprastai ekologiški produktai turi trumpesnį sudedamųjų dalių sąrašą.
Keturios dažniausiai pasitaikančios ir pavojingos produktų sudedamosios dalys yra šios: propilparabenas, metilparabenas, etilparabenas ir natrio laureto sulfatas[5]. Jų neturėtų būti ekologiškose kosmetikos priemonėse.
Prekių ženklai, kurių tvarumo misijos išties yra pagrįstos, savo interneto svetainėse dažnai papasakoja apie tvarumo misijas, pateikia faktus, pateikia skaičius ir terminus. Įmonės, neturinčios tokių misijų, apsiriboja trumpais sakiniais ir tuščiais pažadais.
Klaidina ir garsūs prekės ženklai
Svarbu atkreipti dėmesį, kad prekės ženklo žinomumas toli gražu nesumažina rizikos, kad įsigytas produkto sudėtis bus tokia, kokia ir skelbiama. Veikiau, priešingai. Šių metų gegužės mėnesį pasirodė pranešimų apie tai, kad Australijos grožio prekės ženklui „Bondi Sands“ buvo iškelta byla dėl melagingos reklamos, kad gamintojo siūlomos apsaugos nuo saulės priemonės neva yra „draugiškos rifams“[6].
Nors šio prekės ženklo produktuose ir nėra oksibenzono ir oktinoksato, nustatyta, kad jų sudėtyje yra kitų kenksmingų sudedamųjų dalių kaip antai avobenzonas, homosalatas, oktisalatas ir oktokrilenas.
Neseniai „L’Oréal“ buvo apkaltinta dėl teiginio, kad jos šampūno „Elvive Full Restore 5“ pakuotė neva yra „tvaresnė“, nors šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiomis kitomis aplinkybėmis.
Ant to paties gaminio aiškiai matomas teiginys „100% perdirbto plastiko butelis“. Tačiau, kaip nurodo Keičiamų rinkų fondas (CMF), smulkiu šriftu taip pat parašyta, kad butelio dangtelis iš tiesų nėra pagamintas iš atliekų.
Be nuobaudos neliko ir „Head and Shoulders“, kuris savo „Ocean Clean“ buteliuką pardavinėjo kaip perdirbamą. Tačiau patikrinus šio prekės ženklo internetinę svetainę paaiškėjo, kad nors ir visi jų buteliukai gali būti perdirbami, kol kas to negalima padaryti su kamšteliais.
