Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Seksas – vaistas nuo (beveik) visų ligų
Tiesa ta, jog kai kovojame su varginančiu nerimu ar depresija, seksas gali būti paskutinis dalykas, apie kurį pagalvosime mėgindami išbristi iš psichologinių kančių duobės. Tačiau fiziologinės ir psichinės sveiko seksualinio gyvenimo naudos supratimas gali kone kiekvienam iš mūsų tapti geros savijautos įrankiu (ar bent vienu iš jų).
Taigi, kalbą derėtų pradėti nuo to, kad fiziologinė kūno reakcija į seksą gali sumažinti nerimo bei depresijos simptomus, kadangi azoto oksido trūkumas yra susijęs su dirglumu, depresija, nerimu, nemiga ir mažesniu energijos kiekiu. Tuo tarpu seksas, savo ruožtu, padidina azoto oksido, epinefrino, oksitocino, dopamino ir serotonino kiekį žmogaus organizme, kurie visi yra susiję su nuotaika, tam tikru elgesiu ir gerove apskritai.
Ne paslaptis, jog depresija gali „pavogti“ lytinį potraukį ir priversti daugumą iš mūsų jaustis daugiau mažiau vienišais. Na, o seksas, atvirkščiai – padeda jausti ryšį su kitu žmogumi, atkurdamas fizinę bei biologinę kūno pusiausvyrą, tokiu būdu dargi sumažindamas kai kuriuos depresijos simptomus[1]. Visgi vertėtų nepamiršti, kad sekso nauda yra optimali tik tuo atveju, jeigu esate artimi su žmogumi, kuris jums tikrai rūpi, ir bendraujate emociniu lygmeniu: vienos nakties nuotykių serija tik pakerta savigarbą ir įstumia giliau į depresijos bedugnę.
Trumpiau tariant, seksas gali būti ne vaistas nuo visų ligų (ar nebūtų nuostabu, jei iš tiesų taip būtų?), tačiau yra daug įrodymų, jog reguliarus intymus bendravimas turi teigiamos įtakos savijautai, o taip pat itin naudingas ir fizinei bei psichinei sveikatai. Toks privalumų turintis procesas, beje, prasideda prieš seksą ir tęsiasi kurį laiką po to, kai patiriate orgazmą, dėl ko sveikas seksualinis gyvenimas gali paveikti jūsų nuotaiką, elgesį ir netgi mintis.
Seksas išprovokuoja balansuojančių chemikalų – dopamino bei serotonino – išsiskyrimą smegenyse
Kai kurie magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai rodo, kad pirmas dalykas, kuris nutinka, kuomet esame lytiškai susijaudinę, yra tas, kad suaktyvėja smegenų dalis, kontroliuojanti emocijas – ji vadinama limbine sistema. Šioje pradinėje susijaudinimo stadijoje nutinka dar keletas fizinių dalykų: padidėja kraujospūdis ir suaktyvėja kraujotaka, jautrios kūno vietos (pavyzdžiui, lytiniai organai bei krūtys) tampa dar jautresnėmis, o širdis plaka greičiau. Apskritai, susijaudinimas veikia kaip suaktyvinimo mygtukas, skirtas kūnui paruošti mus lytiniams santykiams.
Kiekvieno iš mūsų kūne ir smegenyse vienu metu vyksta išties daug sudėtingų dalykų. Kartu su paspartėjusia kraujotaka bei azoto oksido antplūdžiu, lytinių santykių metu neretai galime „pasigirti“ ir įraudusia oda bei kūną pilančiu karščiu[2]. Svarbu pažymėti, jog kai kurie šalutiniai azoto oksido trūkumo poveikiai yra dirglumas, depresija, nerimas, nemiga ir energijos stoka. Tarkim, žmonės, kovojantys su azoto oksido trūkumu, kaip jau minėta anksčiau, dažnai patiria nerimo ir depresijos simptomus, o taip pat yra atvirkščiai: asmenims, kuriems yra azoto oksido antplūdis, stipriai sumažėja depresijos ir nerimo simptomai.
Kita vertus, azoto oksido antplūdis nėra vienintelis dalykas, kuris nutinka mūsų kūnuose lytinių santykių metu: mylintis smegenys siunčia ir kitas žinutes į kūną, na, o dopaminas yra vienas neuromediatorių, vaidinantis didžiulį vaidmenį konkrečiame malonumo lygyje bei jo pajautime, įtakojančiame smegenis vėl pajusti malonumą.
Kitaip tariant, kai užsiiminėjame seksu, mūsų kūnai paskirsto dopamino cheminę medžiagą pagrindiniais smegenų takais. Taip nutinka atliekant daugybę kitų malonių veiklų (ne tik mylintis); tai kaip automobilis, važiuojantis sklandžiai – kol to nedarome, greičiausiai nepastebėsime, kad jaučiamės žymiai geriau. (Na, nebent yra fiziologinių problemų dėl to, kaip kūnas atlieka šią funkciją).
Mokslininkai jau pusę amžiaus tiria ir analizuoja ryšį tarp serotonino bei depresijos
Serotoninas ir dopaminas, kaip žinia, veikia daugelį tų pačių dalykų mūsų kūne, tik skirtingais būdais: abu yra vienodai svarbūs reguliuojant įvairias kūno funkcijas, tokias kaip miegas, emocijos bei medžiagų apykaita. Ir nors iš pradžių buvo manoma, jog teorija paprasta – mažas serotonino kiekis nenuginčijamai sukelia depresiją, paaiškėjo, kad realybė yra daug sudėtingesnė.
Paprastais žodžiais sakant, mažas serotonino kiekis nėra tiesioginė klinikinės depresijos priežastis, nes nėra tik vienos priežasties, ir jas labai sunku tiksliai nustatyti dėl mūsų sudėtingų sistemų[3]. Ir visgi, serotonino kiekio didinimas pasirodė esąs vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų. Kodėl? Kadangi jau nuo seniau žinoma, jog pastarasis padeda reguliuoti nuotaiką, socialinį elgesį, emocijas, apetitą ir virškinimą, miegą, atmintį bei lytinį potraukį.
Atsižvelgiant į šią informaciją, visiškai logiška, kad kai kurių šių kūno funkcijų reguliavimas, reguliariai užsiimant seksu bei išleidžiant šias hormonus balansuojančias chemines medžiagas, padėtų sumažinti specifinių psichikos sveikatos problemų simptomus.
Taip pat turime kalbėti ir apie epinefrino medžiagą, kuri išsiskiria lytinių santykių metu. Šis adrenalino hormonas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, todėl jaučiate tą širdies plakimą krūtinėje, kuris juntamas bėgiojant, darantis naują tatuiruotę ar (atspėjote) sekso metu. Tuo tarpu mažas epinefrino kiekis paraleliai dažnai sukelia fizinius bei psichinius simptomus.
Nederėtų pamiršti ir oksitocino – hormono, „pasirodančio“ orgazmo metu: jis yra žinomas kaip „meilės hormonas“ bei „būkime kartu amžinai“ jausmas, atliekantis gyvybiškai svarbų vaidmenį malonioje kulminacijoje. Tai, be abejo, nėra vienintelis kartas, kai oksitocinas pasirodo, mat moterims jis taip pat išsiskiria gimdant ir maitinant krūtimi, o tai padeda sukurti motinišką ryšį su naujagimiu. Galiausiai jo išsiskyrimo metu smegenų apdovanojimų grandinės įsižiebia kaip fejerverkai, o samprotavimų bei elgesio centras laikinai išsijungia, ką galima apibūdinti kaip absoliučią seksualinę palaimą.
Galų gale, žinant, kaip lengvai galima prieiti iki panikos priepuolių, laikinas samprotavimų išjungimas gali būti neįtikėtinai naudingas tiems, kurie jaučiasi „įstrigę“ savo mintyse arba alinančiose kovose su nerimo bei depresijos sutrikimais.
