Ar šiandieninėje politinėje aplinkoje įmanoma nuolat sekti dienos naujienas ir visiškai nesijaudinti?
Kasdieniniame gyvenime mes turime problemų, kurios veda į neviltį, kelia stresą ir nerimą. Tačiau kai sunku išlikti ramiems dėl savo problemų, kaip įmanoma nesijaudinti, kai pasaulyje vyksta nelaimės ir žiniose girdimos naujienos dar labiau verčia nerimauti?
Ar įmanoma išlikti ramiems, kai aplink vien stresas[1]? Jei ne, ar yra būdas sumažinti emocinį ir fizinį poveikį? O gal visas tas asmeninis stresas yra skirtas didesniam visuomenės labui?
Nauji tyrimai atskleidžia sudėtingą vaizdą, į kurį nėra lengvų atsakymų. Tyrėjai nustatė, kad, viena vertus, atidžiai stebint kasdienius politikų darbus, žmonės nuolat jaučiasi blogai. Jie įspėja, kad šios neigiamos emocijos gali atsiliepti prastesne psichine ir fizine sveikata.
Kita vertus, tyrimas taip pat parodė, kad politinės informacijos sekimas tarnauja didesniam gėriui, nes motyvuoja žmones labiau įsitraukti į svarbius reikalus, dirbti savanorišką darbą ar aukoti lėšas. Tyrėjai tikėjosi, kad žmonės kiekvieną dieną neigiamai reaguos į politiką, tačiau buvo šiek tiek nustebinti, koks nuoseklus buvo informacinio srauto poveikis.
Tačiau akivaizdu, kad visas šis neigiamas požiūris, atrodo, yra susijęs su vienu esminiu faktu, kad žmonės politiką priima labai ir labai asmeniškai. Jie įsisavina tai, kas vyksta politinėje arenoje. Pasak ekspertų, dėl to visi skandalai, nedraugiškumas ir priešiškumas tampa įprasti ir svarbiausi politinėje arenoje. Taip naujienos kasdien blogina daugelio žmonių savijautą.
Tyrimas rodo, kad įsitraukimas į naujienas skatina prastą savijautą
Toronto universiteto tyrėjų komanda atkreipė dėmesį, kad jų tyrimas nėra pirmasis, kuriame nustatyta, jog politika sukelia stresą. Tačiau dauguma ankstesnių tyrimų buvo skirti stresui, susijusiam su svarbiais politiniais momentais, pavyzdžiui, rinkimais.
Atliekant naujausią tyrimą[2] siekta išsiaiškinti, kaip žmonės reaguoja į įprastas dienos politines naujienas. Pirmojo eksperimento metu komanda dvi savaites kalbėjosi su beveik 200 įvairių politinių pažiūrų amerikiečių.
Kiekvieną dieną dalyvių buvo prašoma atkreipti dėmesį į politines naujienas, kurios buvo svarbiausios: kaip jie jautėsi dėl šių naujienų, ką jie darė, jei ką nors darė, kad susidorotų su savo jausmais ir bendra savijauta, kaip jautėsi motyvuoti dalyvauti politinėje veikloje?
Dalyvių nebuvo prašoma sutelkti dėmesį tik į neigiamą reakciją į politines naujienas. Tačiau dauguma jų vis tiek taip elgėsi, o tai rodo, kad kasdienis susidūrimas su politika dažniausiai yra neigiama patirtis. O visos neigiamos emocijos, kurias sukėlė nuolatinis kasdienių politinių naujienų srautas, buvo susijusios su pranešimais apie blogesnę bendrą psichinę ir fizinę sveikatą.
Antrojo eksperimento metu tyrėjai paprašė daugiau kaip 800 amerikiečių – vėlgi visų politinių pažiūrų atstovų – pažiūrėti trumpą televizijos naujienų laidą. Liberalai žiūrėjo liberalios laidos įrašą. Konservatoriai žiūrėjo konservatyvaus vedėjo laidą. Lyginant su dalyviais, kurie žiūrėjo neutralius nepolitinius klipus, tie, kurie žiūrėjo vieną iš šališkų reportažų, teigė, kad po jo jautėsi daug blogiau.
Vis dėlto abu eksperimentai išryškino teigiamą nuolatinio politinių naujienų poveikio aspektą: abiem atvejais dalyviai teigė, kad blogai jausdamiesi dėl naujienų, jie buvo labiau linkę įsitraukti į politiką, nepriklausomai nuo politinės priklausomybės[3].
Būdai atsitraukti nuo politinių naujienų negatyvo gaunant informaciją
Abiem tyrimo atvejais dalyviai taip pat nurodė, kad yra veiksmingų būdų sušvelninti savo neigiamą reakciją į naujienas. Vienas iš jų – paprasčiausiai imtis veiksmų, kad atitrauktų dėmesį ir atsiribotų nuo kasdienių politinių sukrėtimų. Kitas būdas – pabandyti permąstyti savo reakciją į politinius įvykius.
Norint apsisaugoti, pastebėta, kad emocijų reguliavimo strategijų taikymas gali padėti. Tai yra procesas, kai žmonės permąstyto ar iš naujo interpretuoja politinius įvykius taip, kad jie sukeltų mažiau emocijų, bet informacija būtų įsisavinta be savęs tapatinimo su įvykiais.
Žmonės gali atsiriboti nuo politikos, primindami sau, kad tai, kas vyksta politinėje arenoje, yra mažai susiję su jų asmeniniu gyvenimu. Arba žmonės gali padaryti pertrauką nuo politikos ir vietoj to atitraukti dėmesį nuo ko nors malonesnio ir apolitiškesnio, pavyzdžiui, žiūrėti filmą ar žaisti vaizdo žaidimą.
Tačiau, kaip pažymėjo tyrėjai, tai sukelia sudėtingą kompromisą. Nes abiejų eksperimentų metu, kai žmonės ėmėsi priemonių, kad sumažintų emocinį poveikį, jie taip pat mažiau įsitraukė į politinį procesą ir buvo neįsitraukę. Jei savęs neapsaugosite, tikėtina, kad sukelsite sau prastesnę savijautą.
Tačiau išgyvenant stipriau ir tapatinant kitų išgyvenimus ar neigiamus įvykius su savimi, tai yra paskatinimas būti labiau motyvuotais ir imtis veiksmų. Jei imsitės priemonių saugoti savo psichologinę būseną, tikėtina, kad jūsų savijauta bus geresnė, tačiau būsite mažiau motyvuoti veikti.
Pats didžiausias iššūkis tokiose situacijose yra išlaikyti savo psichinę ir fizinę sveikatą, bet išlaikyti motyvaciją veikti ir siekti norimų pokyčių. Tačiau problema yra ta, kad riba tarp palūžimo dėl išgyvenimų bei dalinio įsitraukimo yra siaura išlaikant motyvaciją ir sveiką kūną bei protą.
