<h2>Nežinojimas ir pasimetimas visada įveda frustracijos</h2>
<p>Gyvename informaciniame amžiuje, kuris turi daug pliusų, bet ne mažiau ir minusų. Labai lengva apsinuodyti informacija ir nebeatsirinkti, kas yra tiesa, kas yra tikra, kas padeda, o kas kenkia, nes ta pačia tema pasisakančių yra daugybė, ir nuomonės būna kardinaliai priešingos.</p>
<blockquote>
<p>Nežinojimas ir pasimetimas įveda frustracijos, nes mes pradedame blaškytis ir puldinėti nuo knygos prie knygos, nuo seminaro prie seminaro, kažką išbandome praktiškai, bet neretai, apsukę ratą, grįžtame ten, kur ir buvome.</p>
</blockquote>
<p>O vidus vis tiek šaukia, trokšta kažko, ką žodžiais įvardinti sunku, tik jaučiame, kad kažko trūksta, kažkas čia ne taip.</p>
<p>Viskas atsikartoja kaip atomo sandaroje.</p>
<p>Surasti atspirties tašką man padeda lyginamosios analizės metodas. Per ilgą stebėjimų laiką supratau, kad viskas atsikartoja ir tas atsikartojimas matosi įvairiuose lygiuose, kur bepažiūrėsim.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elisa-ventur-bmjaxaz6ads-unsplash.jpg" alt="Frustracija" /></p>
<p>Pavyzdžiui, atomo sandara – yra branduolys, aplink kurį skrieja elektronai. Ką tai primena? Tai atsikartoja mums žinomoje Saulės sistemos sandaroje – yra Saulė, kaip branduolys, apie kurią skrieja planetos, kaip elektronai.</p>
<p>Tokių pavyzdžių paieškoję rastume ir daugiau, ir tai perša nuomonę, kad toks veikimo modelis ir principas yra visuotinas, teisingas, priimtas, kaip aksioma, taisyklė, kurios laikantis vyrauja tvarka, viskas vyksta teisingai. Taip ir mūsų kūno funkcijų sutrikimai atkartoja mūsų emocinius, požiūrio ar elgesio „sutrikimus“, kuriuos interpretuojant, galima suvokti sutrikimų priežastis ir pradėti eiti sveikimo keliu.</p>
<h2>Kaip interpretuoti aplinkos modelius?</h2>
<p>Pamačius tokį dėsningumą, jį galima pritaikyti ir savo gyvenime sprendžiant įvairias iškilusias situacijas.</p>
<blockquote>
<p>Kad ir šeimos modelis – mama ir tėtis yra tarsi branduolys, nes nuo jų prasideda šeima, o vaikai, tokiu atveju, yra elektronai ir skrieja aplink branduolį. Esant tokiam modeliui šeimoje, tikėtina, kad joje bus darna, santarvė, tvarka, nes mažiau kils visokių situacijų, rodančių, kad pažeistas šeimos, kaip branduolio vientisumas.</p>
</blockquote>
<p>Vientisumas pažeidžiamas, kai, dažniausiai, mama, gimus kūdikiui, išstumia vyrą į užribį, į elektrono vietą, o kūdikį padaro savo branduolio antra pusele. Energetiškai prasideda disbalanso paveikti procesai – nesusikalbėjimas, pretenzijos, atšalimas, didėjantis atstumas, nepasitenkinimas, pykčiai ir t.t. Ir viskas tik tam, kad suklustume, atkreiptume dėmesį ir atstatytume viską į savas vietas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sarah-medina-kmhblhfatms-unsplash.jpg" alt="Šeima" /></p>
<p>Interpretuoti galima ir kitas situacijas. Pavyzdžiui, vestibiuliarinio aparato sutrikimas. Kas yra vestibiuliarinis aparatas, už kokias funkcijas jis atsakingas? Pagrindas – pusiausvira. Tai kodėl sutrinka pusiausvyros aparato veikla? Gal todėl, kad gyvenime vyrauja linksmieji emociniai kalneliai ir pusiausvyros trūkimas, gal lengva išmušt iš vėžių ir žmogus savo stuburo neturi?</p>
<h2>Ką daryti, kai aplanko suvokimas?</h2>
<p>Suvokimas tai yra tas „ahaaa“ momentas, kai tarsi nušvinta akyse ir protas susijungia su širdim, ir tampa labai aiškus žinojimas, kad tai, ką dabar pagalvojome, kokia informacija mus pasiekė, tai būtent tai ir yra tikra, būtent tai ir yra, ką mums šiuo metu reikia žinoti.</p>
<blockquote>
<p>Vien tokio suvokimo priėmimas pradeda pokyčių procesus, nes kur mūsų mintys, ten ir mes.</p>
</blockquote>
<p>Jei suvokiame, kad esame ne savo vietoje, tai išreikškime ketinimą užimti savo vietą. Pasigilinkime į save, kodėl nesame savoje vietoje, ar kažkieno kito vieta yra geresnė?</p>
<p>Jei iš branduolio išstūmėme antrą pusę, kokie įsitikinimai tokia sprendimui padarė įtaką, ką reikėtų pakeisti savo požiūryje, jausenoje ir mąstyme, kad atstatyti tvarką?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/riccardo-annandale-7e2pe9wjl9m-unsplash-1.jpg" alt="Momentas" /></p>
<h2>Viskas daug paprasčiau nei gali atrodyti</h2>
<p>Jei sutrinka kažkuri kūno funkcija ir atsekame, koks mūsų elgesys ir emocinis fonas tam padarė įtaką, pradėkime sekti savo mintis, savo elgesio modelius ir juos keiskime į pozityvius, teisingus ir balansą bei harmoniją atstatančius.</p>
<p>Viskas vyksta daug paprasčiau, nei gali atrodyti. Norime nepykti ant artimo savo? Ieškome, kurioje kūno vietoje tas pyktis gyvena. Gal akmens užantyje forma kepenyse? Ar mums to reikia? Kur tai veda? Greičiausiai į tulžies akmenligę.</p>
<p>Pasitelkę vaizduotę, savo pyktį galime transformuoti į ramybę, atleisti tiems, kas kažkada įskaudino, neprisirišti prie praeities įvykių, pasakyti sau, kad susigrąžiname iš praeities situacijų visą savo energiją, išvalytą ir pilnoje apimtyje į čia ir dabar, atkabiname kabliukus, kurie ten laiko, mintyse padėkojame žmonėms, kurie tuo metu kažko išmokė ir einame toliau.</p>
<blockquote>
<p>Gyvenimas per daug nuostabus, kad jį praleisti mindžikuojant vietoje.</p>
</blockquote>
