Kaip pažadinti motyvaciją? Egzistuoja unikalus receptas

Piniginės storį lemia tai, kiek prisiimate atsakomybės

Paprastam berniukui, neturinčiam dvidešimties, septyniasdešimt kelerių metų vyras praktiškai yra lavonas. Kita vertus, turbūt žinote, kad jūsų santykiai su būsimuoju „aš“ turi didelę įtaką visiems šiandien priimamiems sprendimams.

Galbūt manote, kad vienintelis asmuo, kuriuo galite pasikliauti priimdamas sprendimus, esate jūs. Tačiau žmonės dažnai priima sprendimus, dėl kurių vėliau kenčia iš dalies dėl to, jog ateitis atrodo tolima.

Tarkime, galbūt praėjusią naktį išgėrėte vienu stikliuku per daug ir pagalvojote: „Kodėl aš tai dariau?“ Tokie pasirinkimai nėra nereikšmingi ar susiję vien tik su pagiriomis. 

Galima manyti, kad stingate režimo, dažniau nei vakarėlių atsisakydami sporto, poilsio, kokybiškų santykių ar geros mitybos. Vėlgi, tai, kas vyksta dabartyje – nori nenori – ima ir pasiveja kiekvieną iš mūsų. Žinoma, laikui bėgant keičiasi daugybė gyvenimo aspektų, pradedant gyvenamąja vieta, draugais ar dirbu, baigiant plaukų spalva. Bet nesilaikymas dietos sveikatos tikslais ir gyvenimas tik šia diena netaupant pinigų rodo ne tik tai, jog esate tingūs ir labiau už viską norite dar vieno „iPhone“, bet ir numato jūsų ateities perspektyvas. Išeitis – galvoti plačiau ir gyventi atsakingiau^[1].

Paradoksas, tačiau tyrimais nustatyta, jog žmonės, kurie jaučiasi panašesni į savo būsimąjį „aš“, priima naudingus į ateitį orientuotus sprendimus, pavyzdžiui, sukaupia daugiau santaupų^[2]. Be abejo, galime pasikeisti „iš oro“, bet vertingiausia atkreipti dėmesį į konkrečias savybes, kurios yra svarbios savęs suvokimui, tarkime, tam tikras talentas arba labiausiai vertinami asmeniniai bruožai. Visa tai – vienareikšmiškai – yra aukso kasykla trokštamam gyvenimo scenarijui^[3].

Dialogas su savimi padeda išvengti nemalonių emocijų

Visi žmonės turi savybių, kurios lemia tam tikrus gyvenimo įvykius, santykius ar situacijas. 

Tarkime, Džekas ir Bekis vaikystėje turėjo mažai draugų ir daugiausiai laiko praleisdavo vieni. Džekas gali manyti, kad ši patirtis lėmė, jog suaugęs jis tapo drovus, o Bekis gali manyti, kad jis turėjo mažai draugų todėl, kad buvo drovus. Tai reiškia, kad drovumas labiau apibrėš Bekio savęs suvokimą, kadangi šis jausmas yra susijęs su nemaloniais prisiminimais.

Jei kada nors fiksavote savo mintis dienoraštyje, tam tikra prasme rašėte laišką būsimajam „aš“. Remiantis kai kuriais įrodymais, tai padeda stiprinti pasitikėjimą savimi bei likti labiau motyvuotiems. Nuo ko gi pradėti?

Pagalvokite, kas būsite po 20 metų ir parašykite apie tai, kas esate dabar, kokios temos jums svarbios ir brangios ir kaip matote savo ateities gyvenimą. Reguliaraus dienoraščio rašymo rezultatas: pradedama daugiau mankštintis, sveikiau maitintis ir drąsiau reikšti savo mintis.

Kitame tyrime Vilfrido Laurijaus universiteto (Kanada) psichologė Anė Vilson ir jos kolegos nustatė, kad COVID-19 pandemijos metu žmonės, kurie rašė laiškus sau vieneriems metams į ateitį, jautė neigiamų emocijų ir depresijos sumažėjimą^[4]. Bene toks pats akibrokštas užfiksuotas ir kitose analizėse.

Tikėsite tuo ar ne, tačiau žmonės, pamatę savo nuotrauką ateityje, papildo savo pensijų sąskaitą daug dažniau. Pakanka panaudoti filtrą, su kuriuo atrodysime vyresni ir „voila“, – akstinas ne per dažnai „rujoti“, nepersidirbti, nepersivalgyti ir neužsimiegoti; jei norime kažko apčiuopiamo, tai dabartinis „aš“ privalo gyventi ryžtingai.

Kaip praleidžiame dienas, taip praleisime ir savo gyvenimą – laukti nėra kada

Penkeri metai yra pakankamai toli, kad atrodytų kaip „ateitis“, bet kaip dėl penkių sekundžių, penkių minučių ar penkių dienų?

Žmonės skirtingai mano, kada baigiasi dabartis ir prasideda ateitis, bet besirūpinantys ilgalaike gerove dažniau priima į ateitį orientuotus sprendimus. Panašus pavyzdys matomas ir mūsų visuomenėje, kurioje tarp gero vyro ir „gražuoliuko“ skirtumas didesnis, nei diena ir naktis.

Šiuo atveju pirmasis yra atviras nepaisant kartais iškylančių nemalonių emocijų, o kitas yra apsimetėlis, bailys ir „užpakalaižys“, – pastarasis žiūrės tiesiai neteisybei į akis, tačiau nieko dėl to nedarys. Taip yra todėl, jog šiais laikais labiau vertinamas mandagumas bei politkorektiškumas, o tiesa ir gerumas niekam nerūpi. (Galima daryti didžiausią „šūdą“ – svarbu su šypsena veide.)

Kaip matome, neužtenka suprasti įvaizdžius ir paviršius, – tik jei suvoksime, jog laikas yra kiekvieno iš mūsų priešas (ir patarėjas), atsiras ne tik daugiau motyvacijos pasirūpinti savimi ir siekti didesnių svajonių, bet ir rūpintis aplinkiniais.

Taip, tikrovė tokia, kad ji greitai keičiasi. Kaip ir žila patapusi dėdės barzda iškart po pandemijos. Visgi – anksčiau ar vėliau – teks pripažinti, jog, nors niekada nepažinosime savo ateities, neracionalu nebandyti jos planuoti.