Toksiški santykiai: red flags, požymiai ir kaip išeiti

Toksiški santykiai – tai santykiai, kuriuose vienas partneris nuolat kontroliuoja, menkina, apgaudinėja ar gąsdina kitą, ir dėl to pastarasis po truputį praranda pasitikėjimą savimi, ramybę ir ryšį su artimaisiais. Svarbiausi pavojaus ženklai (angl. red flags, „raudonos vėliavos“) yra kontrolė (telefono tikrinimas, ribojimas, su kuo matytis, pinigų valdymas), nepagarba (įžeidinėjimai, panieka, jūsų „ne“ ignoravimas), melas, emocinė manipuliacija (meilės bombardavimas, gaslighting, kaltės jausmo kėlimas, tylos bausmė) ir viskas, kas verčia bijoti dėl savo saugumo. Vienas nemalonus epizodas dar nėra raudona vėliava, o pasikartojantis modelis – jau taip. Jei partneris jums grasino, sužalojo, smaugė ar gąsdino ginklu, tai nebe „santykių problema“, o smurtas: iškilus tiesioginiam pavojui skambinkite 112, o pasikalbėti ir susidaryti planą galite visą parą veikiančia Pagalbos moterims linija 0 800 66366 arba Vilties linija 116 123.

Šis gidas yra šešių dalių ciklo pradžia. Čia rasite visą raudonų vėliavų sąrašą, skirtumą tarp raudonų, geltonų ir žalių ženklų, ankstyvuosius pavojaus signalus pažinties pradžioje ir susirašinėjime, ribų nustatymą, santykių nerimą ir tai, kaip saugiai išeiti iš toksiškų santykių. Kitos dalys plačiau aiškina santykius su narcizu, narcisizmą, gaslighting, love bombing ir psichologinį smurtą.

Kas yra toksiški santykiai ir kodėl juos taip sunku atpažinti

Daugelis pradeda nuo nerimo: santykiai klostosi ne taip, kaip turėtų, bet sunku pasakyti, kas konkrečiai negerai. Gera žinia ta, kad netinkamo bendravimo dinamiką galima pakeisti, o jei to padaryti nepavyksta – nutraukti. Iki santuokos dažnas sukaupiame įvairios patirties, tačiau santykių etapai skiriasi, ir kontrolė bei manipuliacija, kurios ryškėja jau pirmaisiais pažinties mėnesiais, po vestuvių neretai tampa dar griežtesnės.

Psichologai pasakoja, kad daugybė klientų ateina su tuo pačiu jausmu: santykiuose kažkas labai negerai, bet negaliu įvardyti, kas. Ypač sunku, kai prievarta ir kontrolė yra psichologinės, o ne fizinės. Tokia žala beveik nematoma iš šalies, todėl ją patiriantys žmonės dažnai kenčia per ilgai ir įstringa santykiuose, kurie juos emociškai sekina.

„Raudona vėliava“ yra kasdienis žodis, ne diagnozė. Kai situacija rimtėja, svarbūs kiti terminai: psichologinis smurtas, prievartinė kontrolė, smurtas artimoje aplinkoje. Lietuvos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas smurtu laiko ne tik fizinį, bet ir tyčinį psichinį, seksualinį, ekonominį ar kitokį poveikį, dėl kurio žmogus patiria žalą. Plačiau apie tai – dalyje „Psichologinis smurtas“.

Daugumą raudonų vėliavų jungia vienas dalykas – galia ir kontrolė. Todėl viena bloga partnerio nuotaika retai būna pavojaus ženklas, o nuolatinis mažų žingsnių modelis, kuris siaurina jūsų laisvę, – beveik visada. Abejojant padeda trys klausimai:

• Ar tai kartojasi? Kartą – gali būti klaida. Nuolat, o ypač vis stipriau, – jau modelis.
• Ar tai iš jūsų kažką atima? Laiką su draugais, pinigus, privatumą, pasitikėjimą savimi, teisę pasakyti „ne“.
• Kaip partneris reaguoja, kai tai įvardijate? Žmogus, kuris išklauso ir keičiasi, labai skiriasi nuo to, kuris neigia, šaiposi ar baudžia už tai, kad apskritai prabilote.

Savipatikra: ar tai jau toksiški santykiai

Galbūt ir jūs jaučiate, kad kažkas ne taip, bet nesuprantate, kas būtent. Atsakykite sau sąžiningai:

• Ar per ginčus partneris daužo daiktus, trankosi durimis ar atsistoja tarpduryje, kad negalėtumėte išeiti?
• Kai draugai ar šeima išreiškia susirūpinimą, ar bandote juos įtikinti, kad viskas puiku, nes „nebūna namų be dūmų“?
• Ar pastebėjote nemalonų pokytį savyje: vis dažniau pertraukinėjate partnerį, nuolat esate įsitempę, nebesuvaldote emocijų?
• Ar jums „leidžiama“ kalbėtis su kitais žmonėmis apie savo santykius?
• Kiek laiko trunka jūsų ginčai ir kaip jie atrodo? Ar jie perauga į rėkimą?
• Ar po konflikto jums prireikia daug laiko, kol vėl pasijuntate ramiai?
• Kai bandote išeiti pailsėti nuo ginčo, ar partneris seka paskui jus arba užstoja kelią?
• Ar dažnai jaučiatės kalti dėl partnerio emocinės būsenos ir ieškote vis naujų būdų įrodyti savo meilę?
• Ar labiau bijote partnerio reakcijos nei pačios problemos?

Jei bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, verta sukluosti. Tai nereiškia, kad santykiai būtinai smurtiniai, bet reiškia, kad yra dalykų, kuriuos verta įvertinti atidžiau. Sveiki santykiai yra tokie, kuriuose gerbiamos vienas kito ribos, jaučiama empatija ir pagarba, rūpinamasi vienas kito poreikiais, jausmais ir savarankiškumu.

Kaip toksiški santykiai atpažįstami etapais

1. Santykių įvertinimas

Pradžioje dažnai jaučiatės sutrikę ir net nežinote, kad vyksta prievarta. Įvardyti problemų priežastis ir kalbėti apie jas garsiai sunku, ypač jei partneris menkina ir ignoruoja jūsų išgyvenimus. Pavydas, savininkiškumas ir nuolatinė kaltė dėl partnerio savijautos verčia klaidingai manyti, kad turite ieškoti vis naujų būdų įrodyti savo meilę ir kad partnerio jausmai svarbesni už jūsų pačių poreikius.

2. Raudonų vėliavų žymėjimas

Kai nuojauta, kad kažkas labai negerai, sustiprėja, pereinate į svarstymų etapą. Jį įveikti lengviau, kai turite aiškius netinkamo elgesio pavyzdžius. Žemiau – svarbiausių sąvokų sąrašas, kurį verta turėti po ranka.

• Mikroagresija – žodžiai ar gestai, kuriais parodoma nepagarba ar išankstinis nusistatymas jūsų savybių atžvilgiu. Tai ir žeminantys, globėjiški ar paniekinantys komentarai, jūsų nuomonės atmetimas.
• Psichologinė agresija – žodžių naudojimas tyčia siekiant padaryti emocinę ir psichinę žalą, kad būtų įtvirtinta viršenybė.
• „Sprogstamasis“ pyktis – staigūs, pribloškiantys, kraštutiniai ir nevaldomi emocijų protrūkiai.
• Prievarta – jėgos, grasinimų, gąsdinimo ar manipuliacijų naudojimas, kad žmogus iš baimės ar nerimo elgtųsi taip, kaip norima.
• Bauginimas – grasinimai ar agresyvus elgesys, kuriais kuriama baimės atmosfera.
• Manipuliavimas – subtilios ar atviros pastangos nesąžiningomis taktikomis paveikti ar kontroliuoti partnerio mintis, jausmus, sprendimus ir veiksmus.
• Ekonominė kontrolė – finansinių išteklių varžymas, kad būtų apribotas kito žmogaus savarankiškumas ir galimybė rinktis.
• Grasinimai – grasinimai fiziškai susidoroti ir tyčinės pastangos įbauginti, pažeminti, izoliuoti ar ignoruoti.
• Žeminimas – tyčinis partnerio menkinimas ar gėdinimas, griaunantis jo savivertę ir orumą.
• Izoliacija – bandymas atskirti žmogų nuo jį palaikančių žmonių, kad jis taptų vis labiau priklausomas nuo bauginančiojo.
• Fizinis smurtas – tyčinis fizinės jėgos naudojimas, siekiant sužaloti.

Visas raudonų vėliavų sąrašas

Toliau pavojaus ženklai sugrupuoti taip, kaip juos dažniausiai mato smurto artimoje aplinkoje specialistai. Net vienas ar du pasikartojantys šio sąrašo elgesio būdai yra ženklas, kad santykiuose gali būti smurto.

Kontrolė

• Tikrina jūsų telefoną, reikalauja slaptažodžių ar seka buvimo vietą, nes „rūpinasi“.
• Kraštutinai pavydi draugų, kolegų ar laiko, kurį praleidžiate be jo.
• Atkalbinėja ar trukdo matytis su draugais ir šeima, kol galiausiai lieka vienintelis jūsų atramos žmogus.
• Sprendžia už jus: dėl darbo, mokslų, drabužių, su kuo kalbėti.
• Valdo pinigus be aptarimo: pasiima jūsų atlyginimą, duoda „kišenpinigių“, ima skolas jūsų vardu ar atsisako mokėti už būtiniausius dalykus.
• Spaudžia vartoti alkoholį ar narkotikus arba daryti seksualinius dalykus, kurių nenorite.
• Nuolat rašo ir skambina, tikėdamasis, kad atsakysite iškart.

Nepagarba

• Įžeidinėja, pravardžiuoja ar „juokauja“ jūsų sąskaita, ypač prie kitų.
• Kartoja, kad niekada nieko nepadarote gerai.
• Rodo panieką: varto akis, šaiposi iš jūsų pomėgių, jūsų nuomonę laiko kvaila.
• Ignoruoja ar ginčija jūsų „ne“ – ir smulkmenose, ir sekse.
• Kritikuoja jūsų vaikų auklėjimą, tikėjimą ar šeimą, kad jaustumėtės menkesni.
• Apie visus buvusius partnerius kalba kaip apie „psichus“ ir niekada neprisiima jokios atsakomybės už ankstesnes skyrybas.

Nesąžiningumas

• Meluoja apie smulkius, lengvai patikrinamus dalykus, o pastebėjus – pyksta.
• Turi slaptų sąskaitų, skolų ar antrą telefoną.
• Neištikimybė ir tylesnė jos forma, kurią žmonės vadina mikroneištikimybe: slaptas flirtas, „tik pasižiūrėti“ paliktos pažinčių programėlės, slepiami pokalbiai. Tai nėra formalus terminas; pavojaus ženklu jį daro slaptumas ir jūsų nerimo nuvertinimas.
• Ta pati istorija kaskart papasakojama vis kitaip.

Emocinė manipuliacija

• Meilės bombardavimas – užliejantis dėmesys, dovanos ir kalbos apie „likimo skirtą žmogų“ pačioje pradžioje, dažnai vėliau virstantys kontrole. Plačiau – love bombing.
• Gaslighting – neigiami dalykai, kuriuos aiškiai prisimenate, kartojama, kad esate „per jautrūs“ ar „prisigalvojate“, kol pradedate abejoti savo atmintimi. Plačiau – gaslighting.
• Kaltės jausmo kėlimas ir grasinimai susižaloti, kad neišeitumėte ar nesusitiktumėte su kitais.
• Tylos bausmė ir šiluma, grąžinama tik tada, kai paklūstate.
• Žiaurumo ir švelnumo kaita, po kurios ilgitės gerųjų akimirkų. Būtent taip formuojasi traumos ryšys – apie jį rašome dalyje „Psichologinis smurtas“.
• Aukos vaidmuo kiekvieną kartą, kai nustatote ribą, tyli, įskaudinta didybė, kurią atpažinti sunkiau nei atvirą aroganciją. Tai būdinga vadinamajam slaptajam narcizui – žr. „Santykiai su narcizu“.

Saugumas

• Gąsdina žvilgsniais, veiksmais, daužo sienas ar gadina jūsų daiktus.
• Grasina jums, jūsų vaikams ar gyvūnams.
• Bet koks fizinis smurtas: stūmimas, griebimas, antausiai, laikymas, kelio užstojimas.
• Bet koks smaugimas, net vienintelį kartą. Tyrimas, kuriame nagrinėti moterų nužudymai ir pasikėsinimai, parodė, kad anksčiau partnerio patirtas nemirtinas smaugimas buvo susijęs su daugiau nei septynis kartus didesne tikimybe būti nužudytai (Glass ir kt., Journal of Emergency Medicine, 2008).
• Ginklų laikymas ar rodymas kaip grasinimas.
• Persekiojimas: atvažiavimas nekviestam, sekimas, stebėjimas per programėles ar išmaniuosius namų įrenginius.
• Kontracepcijos gadinimas ar spaudimas dėl nėštumo.

Saugumo vėliavos baigia klausimą „ar man jau verta nerimauti?“. Iškilus tiesioginiam pavojui skambinkite 112.

Raudonos, geltonos ir žalios vėliavos

Ne kiekvienas susierzinimas yra pavojaus ženklas. „Geltona vėliava“ vadinamas dalykas, kurį verta aptarti, o „žalia“ – sveiko partnerio požymis. Santykius patogu įsivaizduoti kaip skalę nuo sveikų iki nesveikų ir smurtinių; vėliavos padeda greitai suprasti, kurioje skalės vietoje esate.

Sritis	Žalia vėliava	Geltona vėliava	Raudona vėliava
Laikas atskirai	Skatina jūsų draugystes ir pomėgius	Šiek tiek paniurzga, kai išeinate	Kelia barnius prieš jūsų planus, reikalauja likti namie, atskiria nuo žmonių
Telefonas ir privatumas	Pasitiki, klausia, o ne tikrina	Kartais pasiteirauja, kam rašote	Reikalauja slaptažodžių, skaito žinutes, seka buvimo vietą
Konfliktai	Galite nesutarti, nurimti ir susitaikyti	Gynybiškas, bet vėliau atsiprašo	Rėkia, įžeidinėja, grasina ar baudžia keliomis dienomis tylos
Tempas	Susidomėjimas auga palaipsniui ir atitinka jūsų	Juda šiek tiek greičiau, nei norėtumėte	„Myliu“ ir „tu mano likimas“ po kelių savaičių, spaudimas kraustytis kartu
Atsakomybė	Pasako „klydau“ ir keičiasi	Sunkiai atsiprašo	Niekada nekaltas, visada kalti jūs ar buvę partneriai
Pinigai	Bendri sprendimai, skaidrumas	Skirtingi išlaidavimo įpročiai	Atima ar valdo jūsų pinigus, slepia skolas
Jūsų „ne“	Gerbiamas iš pirmo karto	Reikia priminti	Ginčijamas, ignoruojamas ar baudžiamas

Geltona vėliava tampa raudona, kai elgesys kartojasi jau po to, kai jį įvardijote, arba kai stiprėja.

Balso kėlimas ir kelio užstojimas: ženklai, kad santykiai artėja prie ribos

Ginčų forma pasako daugiau nei jų tema. Jei konfliktai trunka valandas, perauga į rėkimą, o bandant išeiti atsikvėpti partneris seka paskui jus ar užstoja duris, tai ženklas, kad kažką praleidote. Fiziškai užkirstas kelias – jau ne kivirčas, o jūsų laisvės ribojimas.

Daug psichologų sutaria, kad geriausias draugas vertinant santykius yra laikas. Tik jis parodo, kokia yra partnerio šeimos dinamika, kaip jis sprendžia konfliktus, kaip įveikia stresą ir netektis, ir ar jo vertybės bei žodžiai sutampa su elgesiu. Žmonės, kurių santykiai toksiški, dažnai pasakoja jautęsi į juos įtraukti skubotai. Pamoka paprasta: duokite sau pakankamai laiko.

Raudonos vėliavos pažinties pradžioje

Pažinties pradžioje visi stengiasi atrodyti geriausiai, todėl ankstyvieji ženklai ypač vertingi. Smurtaujantys partneriai iš pradžių dažnai atrodo idealūs, o pavojaus ženklai neatsiranda per naktį. Atkreipkite dėmesį į:

• Intensyvumą, kuris lenkia faktus. Nuolatiniai komplimentai, brangios dovanos ir ateities planai („kartu apkeliausime pasaulį“) jau antrame pasimatyme.
• Mažų ribų testavimą. Užsako už jus, nors pasakėte, ko norite, spaudžia „dar vienai taurei“, atvyksta nekviestas.
• Kaip kalba apie buvusius. Visi buvo „toksiški“ ar „psichai“, o savirefleksijos nėra.
• Kaip elgiasi su tais, kurie jam nieko negali duoti. Padavėjais, vairuotojais, savo šeima.
• Spaudimą greitai įforminti santykius, tapti išskirtiniais ar artimais fiziškai.
• Nenuoseklumą. Šiltas ir dėmesingas, paskui šaltas ir nepasiekiamas, be jokio paaiškinimo.

Raudonos vėliavos susirašinėjime

Žinutės atskleidžia modelius, nes palieka pėdsaką. Pirmasis meilės bombardavimo tyrimas tarp studentų parodė, kad jis susijęs su intensyvesniu rašinėjimu ir socialinių tinklų naudojimu santykiuose (Strutzenberg ir kt., 2017). Susirašinėjime saugokitės:

• Žinučių ir skambučių lavinos, į kurią privalote atsakyti iškart, o neatsakius – pykčio ar kaltinimų.
• „Kur esi?“ ir „Su kuo esi?“ kaip kasdienybės, prašymų atsiųsti nuotrauką įrodymui.
• Kaltės žinučių: „Matyt, aš tau nesvarbus“, „Po visko, ką dėl tavęs padariau“.
• Karšto ir šalto modelio: ilgos, dievinančios žinutės, o paskui valandos tylos kaip bausmė.
• Spaudimo siųsti intymias nuotraukas ar grasinimų paviešinti privačius vaizdus.
• Įvykių perrašymo („Aš to nesakiau“), nors susirašinėjimo istorija rodo ką kita.

Grasinančių ar kontroliuojančių žinučių ekrano nuotraukas verta saugoti ten, kur partneris jų nepasieks, pavyzdžiui, paskyroje, kurią valdote tik jūs. Tai gali praversti kreipiantis į policiją ar specialistus.

Ribos santykiuose: kaip jas nustatyti

Ribos – tai jūsų „taip“ ir „ne“: kas jums priimtina emociškai, fiziškai, skaitmeninėje erdvėje, sekse ir finansuose. Jos padeda santykiuose likti savimi. Partneris, kuris menkina jūsų poreikius ar laužo nustatytas ribas, nerodo pagarbos.

Ribos tipas	Kaip ją galima pasakyti
Emocinė	„Noriu apie tai kalbėtis, bet ne tada, kai rėki. Grįžkime prie to po valandos.“
Laikas ir draugai	„Ketvirtadienio vakarai – mano draugams. Tai nereiškia, kad tave myliu mažiau.“
Skaitmeninė	„Slaptažodžiais nesidalinu ir tavo telefono taip pat neskaitau.“
Fizinė	„Man nepatinka, kai mane griebi, net juokais. Prašau, nedaryk to.“
Seksualinė	„Kai sakau ‚ne‘, tai turi būti pokalbio pabaiga.“
Finansinė	„Turiu savo sąskaitą. Bendras išlaidas galime aptarti kartu.“
Šeima	„Kaip dažnai lankau tėvus, spręsiu aš.“

1. Pirmiausia supraskite, ko norite. Atkreipkite dėmesį, kur jaučiate nuoskaudą, nerimą ar išsekimą – ten paprastai trūksta ribos. Skirkite laiko apmąstyti, kas jums svarbiausia: ramus gyvenimas, geri santykiai su šeima ir draugais, vaikai, karjera, prasmingi tikslai, palaikanti partnerystė.
2. Pasakykite anksti, ramiai ir trumpai. Kalbėkite apie save („man reikia“), o ne vardinkite partnerio ydas.
3. Nesiaiškinkite be galo. Riba nėra debatai. „Man tai netinka“ – pilnas sakinys.
4. Nuspręskite, ką darysite, jei riba bus peržengta. Baigsite pokalbį, išeisite iš kambario, važiuosite namo. Ribos yra apie jūsų veiksmus, ne apie kito kontroliavimą.
5. Stebėkite reakciją. Sveikas partneris gali nusivilti, bet prisitaiko. Partneris, kuris šaiposi, baudžia ar vis testuoja ribą, rodo raudoną vėliavą.

Jei buvote kaltinami dėl kito žmogaus emocijų, nustatydami ribas tikriausiai jausitės kalti. Su šiuo jausmu verta dirbti, nes neišspręstas jis gali sulaikyti nuo būtinų pokyčių. Kai kaltė užplūsta, sustokite ir paklauskite savęs: „Kas sukelia šį jausmą?“ Dažnai paaiškėja, kad kito žmogaus jausmai nėra jūsų atsakomybė.

Santykių nerimas: pavojaus ženklas ar jūsų pačių baimė

Santykių nerimas – nuolatinis rūpestis dėl santykių: ar partneris tikrai jumis rūpinasi, ar nepaliks, ar teisingai pasirinkote. Tai nėra atskira diagnozė, nors gali persipinti su nerimo sutrikimais ir ankstesnėmis žaizdomis. Dažni ženklai – poreikis nuolat gauti patvirtinimą, prasmės ieškojimas kiekvienoje vėluojančioje žinutėje, sunkumas mėgautis geromis akimirkomis, nes laukiate blogų.

Nerimas gali kilti iš dviejų labai skirtingų vietų:

• Iš jūsų vidaus. Ankstesnės išdavystės, nerimastingas prieraišumo stilius ar bendras polinkis nerimauti gali priversti saugius santykius atrodyti nesaugius. Tokiu atveju partneris nuoseklus ir geras, o pavojaus signalas daugiausia ateina iš senų modelių.
• Iš santykių. Nenuspėjamos nuotaikos, karšta ir šalta meilė, melas ir kritika sukelia nerimą beveik kiekvienam. Čia nerimas yra informacija.

Naudingas testas: ar pasidalijus nerimu su partneriu jis sumažėja, ar padidėja? Ar partneris nuramina, ar jūsų nerimą panaudoja prieš jus („tu nenormali“, „tu per daug reikalauji“)? Jei toli nuo jo jaučiatės ramiau, o šalia – įsitempę, į tai verta žiūrėti rimtai. Psichologai pastebi, kad žmonės linkę grįžti į toksiškus santykius ir juose likti, nes stiprūs emociniai kalneliai veikia panašiai kaip svaigalai: po kiekvieno skausmingo kritimo susitaikymas atrodo kaip palengvėjimas.

Draugai, šeima ir specialistai padeda pamatyti aiškiau

Labai naudinga pasidalyti nuogąstavimais su draugais ir kitais žmonėmis, kuriais pasitikite: jie padeda į santykius pažvelgti objektyviau. Kartais prireikia ne vienerių metų mokymosi, profesionalios pagalbos ir gilaus asmeninio emocinio darbo, bet atpažinti prievartą santykiuose ir pradėti keistis tikrai įmanoma.

Kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą – teisingas žingsnis. Lietuvoje pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos psichikos sveikatos centre, prie kurio esate prisirašę per savo šeimos gydytojo įstaigą, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, o siuntimo joms nereikia. Ten dirba gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai, socialiniai darbuotojai. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat organizuoja nemokamas psichologo konsultacijas ir savitarpio paramos grupes. Artimiausią pagalbos vietą galima rasti „Pagalba sau“ svetainės (pagalbasau.lt) žemėlapyje.

Ar tinka porų terapija

Porų terapija gali būti saugi vieta, kurioje abu partneriai nagrinėja, ką jaučia ir galvoja – pavyzdžiui, atkuria pasitikėjimą po neištikimybės ar mokosi ginčytis neįskaudindami. Tačiau ji tinka tik tada, kai abu jaučiasi saugūs ir abu prisiima atsakomybę. Jei santykiuose yra fizinis smurtas, porų terapijos verčiau vengti ir dėti tašką. Smurto specialistai nerekomenduoja porų konsultacijų ir esant psichologiniam smurtui: smurtas nėra „bendra santykių problema“, o tai, ką pasakysite konsultacijoje, namie gali būti panaudota prieš jus. Saugesnė pradžia – individuali konsultacija ir pokalbis su pagalbos centro specialistu.

Kitaip tariant, kol neišmoksite gerbti ir mylėti savęs ir neperžiūrėsite daugybės nerašytų taisyklių, kurios dažnai ateina iš ilgos giminės istorijos, pastebėti, kad santykiai toksiški, gali būti labai sunku. Individuali terapija padeda tas taisykles pamatyti.

Kaip pasikalbėti su partneriu apie raudoną vėliavą

Darykite tai tik jausdamiesi saugūs. Jei bijote partnerio reakcijos, šią dalį praleiskite ir iškart ieškokite pagalbos.

1. Pasirinkite ramų momentą, ne ginčo vidurį ir, jei įmanoma, ne žinute.
2. Įvardykite elgesį, o ne žmogų. „Kai skaitai mano žinutes, jaučiuosi sekama“ veikia geriau nei „Tu kontroliuoji“.
3. Pasakykite, ko reikia vietoje to. „Noriu, kad paklaustum, o ne tikrintum mano telefoną.“
4. Klausykitės atsakymo. Smalsumas, atsiprašymas ir pokytis – geri ženklai. Neigimas, kaltės permetimas, įniršis ar tyla pasako daugiau nei bet kokie pažadai.
5. Stebėkite, kas vyksta per kelias ateinančias savaites. Pokytis matyti elgesyje, ne kalbose.

Kada raudonos vėliavos reiškia smurtą

Smurtas – tai elgesio modelis, kuriuo siekiama galios ir kontrolės prieš partnerį. Jis nebūtinai fizinis: būna psichologinis, seksualinis, ekonominis, skaitmeninis, persekiojimas, ir dažniausiai kelios formos eina kartu. Lietuvos įstatymas smurtu artimoje aplinkoje laiko ir dabartinių, ir buvusių sutuoktinių, partnerių ar kartu gyvenančių žmonių smurtą. Ženklai, kad riba peržengta:

• Bijote partnerio ar jo reakcijos.
• Keičiate tai, ką sakote, vilkite ar darote, kad išvengtumėte protrūkio.
• Partneris jus mušė, stūmė, smaugė, laikė ar grasino.
• Partneris kontroliuoja jūsų pinigus, telefoną ar judėjimą.
• Esate atskirti nuo daugumos žmonių, kurie anksčiau jus palaikė.
• Esate spaudžiami ar verčiami lytiškai santykiauti.

Joks žmogus nenusipelno smurto, jokia priežastimi, ir jūs niekada nesate kalti dėl kito žmogaus pasirinkimo smurtauti. Smurto artimoje aplinkoje mastas Lietuvoje didelis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, per pirmuosius metus nuo 2023 m. liepos 1 d., kai pradėjo veikti apsaugos nuo smurto orderis, policijoje užregistruota beveik 50 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje ir skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ministerijos cituojamo viešosios nuomonės tyrimo duomenimis, 60 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių žmonių pagalbos nesikreipė.

Kodėl išeiti taip sunku

Dažnai klausiama: „Kodėl jie tiesiog neišeina?“ Priežastys realios: baimė, smurtas, kuris tapo „normalu“, gėda, bauginimas, po metų kaltinimų sugriauta savivertė, pinigų ar būsto trūkumas, negalia, šeimos ir aplinkos lūkesčiai, vaikai ir meilė – viltis, kad partneris vėl taps tuo, kuo buvo pradžioje. Pasikartojantys skausmo ir švelnumo ciklai sukuria traumos ryšį, dėl kurio išėjimas atrodo beveik fiziškai skausmingas. Didelis emocijų intensyvumas veikia panašiai kaip svaigalai, todėl žmonės grįžta ir lieka. Nė vienas iš šių dalykų nereiškia, kad žmogus silpnas.

Konkrečiai pasakyti, ar jūsų santykius reikia nutraukti, iš šalies neįmanoma, išskyrus vieną atvejį: jei patiriate fizinį smurtą, išeiti reikia. Artimųjų ir specialistų parama gali lemti sprendžiamą žingsnį, ypač kai yra sunkios ar net mirtinos žalos rizika – kai partneris nenuspėjamas, piktnaudžiauja alkoholiu ar narkotikais arba smurtauja.

Kaip saugiai išeiti iš toksiškų santykių

Laikotarpis, kai žmogus išeina, smurto specialistų vertinimu dažnai būna pavojingiausias. Todėl planas svarbiau už dramatišką išėjimą.

1. Pasikalbėkite su specialistu. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC) visoje Lietuvoje nemokamai ir konfidencialiai padeda smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems žmonėms: išklauso, padeda įvertinti situaciją, susidaryti saugumo planą, suteikia teisinę ir psichologinę informaciją. Bendrasis SKPC telefonas +370 700 55516 (I–V 8–17 val.). Vakare ar naktį moterys gali skambinti Pagalbos moterims linijai 0 800 66366, kuri veikia visą parą.
2. Apsaugokite savo įrenginius. Naršymo istoriją ir žinutes partneris gali matyti. Jei įmanoma, ieškokite pagalbos iš įrenginio, prie kurio jis neprieina.
3. Tyliai susikraukite būtiniausių daiktų krepšį: asmens tapatybės kortelę ar pasą, vaikų dokumentus, banko korteles, šiek tiek grynųjų, vaistus, raktus, telefono kroviklį, svarbių dokumentų kopijas. Jei galite, palikite jį pas žmogų, kuriuo pasitikite.
4. Saugokite įrodymus: sužalojimų nuotraukas, grasinančias žinutes, medicininius dokumentus – ten, kur partneris nepasieks.
5. Pagalvokite apie vaikus ir gyvūnus – kur jie bus saugūs, kas gali padėti.
6. Žinokite apie apsaugos nuo smurto orderį. Gavę pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai įvertina pavojaus riziką ir gali skirti orderį 15 dienų. Smurto pavojų keliantis žmogus įpareigojamas laikinai išsikelti iš bendrų namų, nesiartinti prie jūsų ir su jumis gyvenančių žmonių, nebendrauti ir neieškoti ryšio. Policija perduoda informaciją SKPC, o centras pats susisiekia ir pasiūlo pagalbą, jei sutinkate. Už orderio įpareigojimų nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė.
7. Kreipkitės į medikus dėl bet kokio sužalojimo ar seksualinės prievartos, net jei atrodo, kad nieko rimto.

Kada kreiptis pagalbos

• 112 – jei gresia tiesioginis pavojus, buvote sužaloti ar jums grasinama. Per 112 emocinė pagalba neteikiama, šis numeris skirtas skubiai pagalbai.
• Pagalbos moterims linija 0 800 66366 – visą parą, nemokamai ir anonimiškai; pokalbiai internetu pagalbosmoterimslinija.lt.
• Vilties linija 116 123 – suaugusiesiems, visą parą, nemokamai.
• Jaunimo linija 0 800 28888 – visą parą.
• Vyrų linija 0 670 00027 (specialistų konsultacijos) ir emocinės paramos vyrams linija „Nelik vienas“ 0 604 11119; darbo laiką verta pasitikrinti vyrulinija.lt.
• Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai – +370 700 55516, I–V 8–17 val., nemokama ir konfidenciali pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje.
• Psichikos sveikatos centras prie jūsų poliklinikos – medicinos psichologo ar psichiatro konsultacija be siuntimo, jei nuolat abejojate savimi, jaučiatės įstrigę, o nerimas ar prislėgta nuotaika trikdo miegą, darbą ar sveikatą.

Jei kyla minčių apie savižudybę, nedelskite: skambinkite Vilties linijai 116 123 arba 112. Šis gidas yra bendro pobūdžio informacija ir nepakeičia specialisto konsultacijos, terapijos ar individualaus saugumo plano.

Kitos šio gido dalys

• Santykiai su narcizu: narcizo požymiai, slaptasis narcizas, pavojai ir kaip atsiriboti.
• Narcisizmas: kas yra narcisistinis asmenybės sutrikimas, iš kur jis kyla ir kaip elgtis su narcisistu.
• Gaslighting: manipuliacija, verčianti abejoti savo atmintimi, su pavyzdžiais ir frazėmis, į kurias verta atkreipti dėmesį.
• Love bombing: kas yra meilės bombardavimas, ženklai, pavyzdžiai ir idealizavimo, nuvertinimo ir atmetimo ciklas.
• Psichologinis smurtas: emocinis smurtas, manipuliacija santykiuose, traumos ryšys ir kodependencija.