Kaip neprarasti mirusio artimojo sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje?

Suprasti akimirksniu
pensininkas
Lietuvoje šiuo metu II pensijų pakopoje kaupia apie 766 tūkst. žmonių. ELTA nuotrauka

Norint atgauti mirusio žmogaus antroje pensijų pakopoje kauptus pinigus, reikia laikytis paveldėjimo terminų

Kai žmogus miršta, artimieji turi tris mėnesius nuo mirties kreiptis dėl palikimo. Nesikreipus laiku, gali kilti teisinių problemų, tačiau kartais žmonės pamiršta tai padaryti ir po kelių metų. Tokia situacija nutiko moteriai, kuri, netekusi mamos prieš 8 metus, nepasiėmė jos sukauptų pinigų antroje pensijų pakopoje. Dėl to kilo klausimų, ar šiuos pinigus galima atgauti po tiek metų.

Ekspertai paaiškina, kad lėšos antroje pensijų pakopoje yra paveldimos, jeigu kreipiamasi pagal įstatymus. Jei paveldėjimo byla nebuvo užvesta per tris mėnesius, galima kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo. Taip pat, net jei paveldėjimas buvo priimtas, tačiau pinigai nebuvo atsiimti, jie vis tiek lieka paveldėtojo nuosavybe ir gali būti atgauti bet kuriuo metu.

Teisininkai pataria, kad norint atgauti lėšas, reikalingi tam tikri dokumentai: mirties liudijimas, paveldėjimo teisės liudijimas, asmens tapatybės dokumentas ir prašymas pervesti turtą. Jei paveldėtojas yra nepilnametis, prašymą pateikia jo tėvai arba globėjai. Pagal pateiktus dokumentus, paveldėtas turtas pervedamas per 7 darbo dienas.

pensininkas
Lietuvoje šiuo metu II pensijų pakopoje kaupia apie 766 tūkst. žmonių. ELTA nuotrauka

Valstybė davė pažadą: jei tikrai labai reikės, kaupimą antroje pakopoje bus galima laikinai sustabdyti ir pinigus „pačiupinėti“

Dar vasarą buvo žadėta, kad gyventojai, kaupiantys pensijai antroje pakopoje, netrukus galės laikinai sustabdyti įmokas ir pasiekti sukauptus pinigus esant rimtoms priežastims. 

Šiuo metu galioja galimybė metams sustabdyti kaupimą, tačiau prieš tai reikia pateikti prašymą savo pensijų kaupimo bendrovei, o įmokos bus sustabdytos tik po dviejų mėnesių. Tai gali sukelti nepatogumų tiems, kurie tikėtasi greito sprendimo.

Nors sustabdyti kaupimą gali būti naudinga laikinuose finansiniuose sunkumuose, ekspertai įspėja, kad tai gali turėti neigiamą įtaką būsimiems pensijų kaupimo rezultatams. Pensijų fondų valdytojai pataria ypač atsargiai priimti sprendimą dėl kaupimo stabdymo ir įvertinti ilgalaikį poveikį. Be to, jeigu žmogus netenka darbo, įmokos į pensijų fondus ir taip nėra mokamos.

Įstatymo pataisos, kurios leistų lengviau pasiimti sukauptus pinigus dėl kritinių gyvenimo situacijų, dar tik svarstomos. Tuo pačiu, gyventojai, kurie dar nesprendė dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje, turi iki metų pabaigos apsispręsti. Jei jie nieko nedarys, pensijų kaupimo sutartys bus sudarytos automatiškai.

Net ir įgyvendinus pokyčius, sukauptus pinigus išsiimtų mažiau nei pusė gyventojų

Tuo tarpu naujausia visuomenės apklausa atskleidžia, kad keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų, kurie kaupia pensijai antrojoje pakopoje, būtų linkę išsiimti dalį sukauptų lėšų. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad tai rodo, jog pensijų sistema nesugriūtų, jei būtų suteikta galimybė pasitraukti su dalimi pinigų. Tyrimas taip pat parodė, kad žmonės laukia ministerijos pasiūlytų pokyčių, kurie suteiktų lankstumo ir galimybę pasiekti sukauptus pinigus kritinėse situacijose.

Pagal apklausos rezultatus, didelė dalis respondentų nori atsiimti dalį pinigų – iki 25 proc., nors tokią galimybę ir numato ministerija, apmokestinant lėšas gyventojų pajamų mokesčiu. Tačiau ekonomistai įspėja, kad išsiimtos lėšos galėtų paskatinti vartojimą ir padidinti infliaciją, tačiau ministrė ramina, kad infliacija priklauso nuo daugelio veiksnių ir šiuo atveju tai neturėtų sukelti kritinių padarinių.

Ministerija taip pat siūlo keisti pensijų kaupimo sistemą, leidžiant žmonėms stabdyti įmokas metams, pasiimti dalį sukauptų pinigų arba net pasitraukti iš kaupimo.

Pokyčiai bus pateikti Seimui šį pavasarį, o gyventojai galės nuspręsti, ar dalyvauti sistemoje iki birželio 30 d.