<h2>B. Geitso įtaka globaliai sveikatai – sunkiai suvokiama</h2>
<p>Bilas Geitsas – ypač kontraversiška asmenybė. Vieni teigiamai vertina jo indėlį į technologijas – juk būtent jis įkūrė kompaniją „Microsoft“. Kiti giria jo susirūpinimą globalia žmonių sveikata. Tačiau didelė dalis žmonių kritikuoja šį verslininką, tapusį filantropu ir kvestionuoja jo milžinišką įtaką visuomenės sveikatos srityje.</p>
<p>O ši minima įtaka ypač akivaizdi tapo COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Tuomet kovai su virusu buvo mestos milžiniškos pajėgos. Su pandemija kovojo ne tik individualios valstybės, jų vyriausybės ir medikai, tačiau ir globalios organizacijos, tokios kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ar privatūs labdaros fondai, tokie kaip „Gates Foundation“. </p>
<p>Būtent pastarosios organizacijos tapo tarsi neoficialios kovos su virusu atstovės.</p>
<p>B. Geitsas pandemijos tema ėmė pasisakinėti dažniau nei didžiųjų valstybių lyderiai ar tos pačios PSO vadovas. Tačiau, nors pandemijai suvaldyti „Gates Foundation“ ir panašios organizacijos skyrė milijonus, realių savo veiklos rezultatų parodyti negali.</p>
<p>Ilgainiui, visuomenei užkliuvo ne tik tai.</p>
<p>Imta kvestionuoti, kad tokią įtaką visuomenės sveikatos srityje įgiję veikėjai, o labiausiai B. Geitsas, tampa prieš nieką neįpareigoti, už nieką neatsakingi.</p>
<blockquote>
<p>Kol jų veiklos realių pavojų žmonijai nekelia, į situaciją žiūrime pro pirštus. Tačiau, įvykus didelei nelaimei, prisiimti kaltės jie taip pat neprivalės. Ką kaltinsime tuomet?</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hush-naidoo-jade-photography-yo01z-9hqaw-unsplash-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Valstybių aplaidumo kaina – privačių filantropinių fondų įsitvirtinimas</h2>
<p>Kol valstybės vis dar diskutavo apie pandemijos rimtumą, tokios grupės kaip „Gates Foundation“ nustatė potencialius vakcinų gamintojus, investavo į testų, gydymo priemonių ir skiepų kūrimą bei ėmėsi pandemijos valdymo lyderių vaidmens.</p>
<p>Pasinaudodamos savo įtaka PSO, jos padėjo sukurti plataus užmojo pasaulinį atsaką į pandemiją. Ar jis buvo veiksmingas, kiekvienas gali įvertinti savaip.</p>
<p>Didžiausia ir galingiausia organizacija pandemijos metu tapo Bilo ir Melindos Geitsų fondas „Gates Foundation“. Savo įtaką į kitą lygį pakėlė ir „Gavi“, pasaulinė vakcinų organizacija, kurią įkurti padėjo ne kas kitas kaip pats B. Geitsas. Didelio dėmesio sulaukė ir „Wellcome Trust“, Didžiosios Britanijos mokslinių tyrimų fondas, anksčiau bendradarbiavęs su B. Geitsu. Į pandemiją reaguoti suskubo ir 2017 m. įsteigta tarptautinė vakcinų mokslinių tyrimų ir plėtros grupė „Coalition for Epidemic Preparedness Innovations“, taip pat turinti ryšių su B. Geitsu[1].</p>
<blockquote>
<p>Žinoma, šios organizacijos nebūtų ėjusios taip toli, jei ne PSO. Visos jos ilgą laiką palaikė ryšius su šia organizacija. Be to, tarp darbo šiose grupėse ir darbo PSO yra pastebimas „slenkančių durų“ efektas: buvę PSO darbuotojai dabar dirba B. Geitso fonde ir atvirkščiai.</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, daugelis pasaulinės sveikatos specialistų abejoja, ar šios grupės yra pajėgios atlikti griežtą savikontrolę, būtiną norint sukurti stipresnę pasaulinę reagavimo sistemą ateičiai.</p>
<h2>PSO palaiko ypač glaudžius ryšius su B. Geitsu</h2>
<p>PSO, nors jai ir vadovauja organizacijos valstybės narės, skiriančios jai viešųjų lėšų, iš esmės yra labai priklausoma nuo privačių rėmėjų. Vienas iš jų yra būtent „Gates Foundation“. Šis fondas yra didžiausias privatus PSO rėmėjas, sudarantis apie 10 % organizacijos biudžeto[2].</p>
<p>Lawrence'as Gostinas, JAV Džordžtauno universiteto O'Neilo nacionalinės ir pasaulinės sveikatos teisės instituto direktorius, džiaugiasi tokių filantropų kaip B. Geitsas „dosnumu ir išradingumu“, bet išreiškia susirūpinimą dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo privačių rėmėjų:</p>
<blockquote>
<p>„Didžioji dalis B. Geitso fondo PSO skiriamo finansavimo yra susijusi su konkrečiomis fondo darbotvarkėmis. Tai reiškia, kad PSO negali pati nustatyti pasaulio sveikatos prioritetų ir yra priklausoma nuo iš esmės neatskaitingo privataus subjekto. Skirtingai nei valstybės, B. Geitso fondas yra mažai atskaitingas demokratiškai.“</p>
</blockquote>
<p>Būtent tai tampa esmine tokių žaidėjų kaip B. Geitsas milžiniškos įtakos įgavimo problema. Privatūs ir menkai atskaitingi asmenys bei fondai užsiima globalios visuomenės sveikatos problemomis. </p>
<p>„Kodėl B. Geitsas turi teisę patarinėti ir konsultuoti JAV vyriausybę, kam ji turėtų skirti milžiniškus išteklius?,“– klausia Kate Elder, organizacijos „Gydytojai be sienų“ kampanijos „Access Campaign“ vyresnioji patarėja vakcinų politikos klausimais.</p>
<h2>Už pinigus perkama įtaka</h2>
<p>Regis, kad šį klausimą atsakyti negali niekas. O nerimas dėl to auga. Pasak L. Gostino, susirūpinti turėtume visi:</p>
<blockquote>
<p>„Labai grubiai tariant, už pinigus perkama įtaka. O tai yra pati blogiausia įtakos rūšis. Ne tik todėl, kad tai pinigai, nors tai svarbu, nes pinigai neturėtų diktuoti politikos, bet ir todėl, kad tai lengvatinė prieiga už uždarų durų.“</p>
</blockquote>
<p>L. Gostinas pabrėžia, kad tokio masto įtaka, net jei ją skatina geri ketinimai ir kompetencija, yra „antidemokratiška, nes ji nepaprastai neskaidri ir palieka nuošalyje paprastus žmones, bendruomenes ir pilietinę visuomenę“.</p>
<p>„Jos yra finansuojamos iš savo pajėgumų ir arba dotacijų bei fondų. Bet kai jie įsitraukia į daugiašalius reikalus, kas tada juos prižiūri? Aš nežinau atsakymo į šį klausimą. Tai gana provokuojantis klausimas,“ – kalba anonimu likti norėjęs aukšto rango JAV pareigūnas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jon-tyson-7isll01vniq-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atskaitingumo stoka kelia pavojų mums visiems</h2>
<p>Vieni mano, kad B. Geitso fondas ir kitos atitinkamos filantropinės grupės nusipelno pagyrimo ne tik už tai, kad padeda gelbėti gyvybes, bet ir už tai, kad yra beveik vienintelė organizacija, turinti pakankamai galimybių kovoti su pandemija.</p>
<p>Tačiau dabar kritikai kelia jau daugiau rimtų klausimų dėl tokių fondų atsako į pandemiją teisingumo ir veiksmingumo, taip pat dėl rimtų apribojimų, susijusių su atsako į pandemiją perdavimu nerinktoms, privačiai finansuojamoms grupėms.</p>
<p>Visi suprantame, kad šiandien visuomenės sveikatos sritis neabejotinai skiriasi nuo tos, kuri buvo 1990-ųjų pabaigoje, kai į ją įžengė Bilo ir Melindos Geitsų fondas[3].</p>
<p>Fondo nuopelnas tas, kad tuo metu, kai šiai sričiai trūko jėgų ir lėšų, vėl padidėjo susidomėjimas pasaulinės sveikatos problemomis. Iki „Gates Foundation“, pasaulinės sveikatos finansavimas apėmė tik ŽIV ir naujas užkrečiamąsias ligas.</p>
<p>B. Geitsas per sąlyginai trumpą laiką sugebėjo daug pasiekti būtent todėl, kad jo nevaržo daugelis biurokratijai būdingų rėmų. Visuomenės sveikata yra neatskiriama nuo sprendimų paralyžiaus: visada reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, reikia daugiau finansavimo. </p>
<p>„Gates Foundation“ įrodė, kad sugeba greitai priimti sprendimus ir greitai pervesti dideles pinigų sumas, pavyzdžiui, kovai su poliomielito protrūkiais.</p>
<h2>Remdamas žiniasklaidą, daro jai įtaką?</h2>
<p>Tačiau finansinės galimybės būtent ir kiša koją fondo patikimumui.</p>
<blockquote>
<p>B. Geitsas finansuoja tiek daug skirtingų organizacijų, kad visas jas suskaičiuoti būtų ypač sudėtinga. Jis remia ir vis daugiau žiniasklaidos priemonių, pavyzdžiui, „The Guardian“ ar BBC[4].</p>
</blockquote>
<p>Šie naujienų kanalai nušviečia ir sveikatos problemas. Sunku patikėti, kad tokia partnerystė neturės tam tikros įtakos reportažų pobūdžiui. Kol situacija yra sąlyginai valdoma, į tai galime nekreipti dėmesio. Tačiau juk sekasi ne visada.</p>
<p>Jeigu B. Geitso fondas turi tokią milžinišką įtaką pasaulio šalių vyriausybėms, PSO ir žiniasklaidai, ar galime tikėtis apie B. Geitsą ir jo darbą išgirsti kažką blogo?</p>
<p>Be to, net jei neigiama informacija pasiektų viešumą, kam šie žmonės turėtų atsiskaityti už savo klaidas? Juk fondas yra privatus. Šiuo metu fondas už savo sėkmę ar nesėkmę galiausiai atsiskaito tik keturiems sprendimus priimantiems fondo valdybos nariams, bet ne tiems, kuriems ir kurių gerovei lyg ir dirba – visiems mums.</p>
