Hibridas ar ne hibridas?
Dažnas lietuvis pavasarį ir vasarą nemažai laiko praleidžia užsiimdamas daržininkyste. Be abejonės, savoje lysvėje ar šiltnamyje užaugintos daržovės ne tik skanesnės, kvapnesnės, bet ir sveikesnės. Pomidorai yra viena populiariausių daržovių. Tačiau jų auginimas reikalauja nemažai žinių, darbo, laiko ir pastangų. Kaip auginti pomidorus, kad sulauktume gausaus derliaus, kad šiltnamyje neįsiveistų ligos ir laikas, pašvęstas daržininkystei, nenueitų veltui? Taigi pabandysime aptarti svarbiausius pomidorų auginimo ir priežiūros akcentus.
Šiuo metu rinkoje pomidorų sėklų pasiūla tokia didelė, kad pomidorų veislės pasirinkimas kiekvienais metais tampa vis sunkesne užduotimi. Ne vienas daržininkas mėgėjas išbandė gražiausiai apipavidalintus sėklų pakelius, tačiau pardavėjo prognozuoto derliaus ir tirpstančių burnoje pomidorų nesulaukė. Ant sėklų pakelių paprastai būna parašyta, ar veislė yra hibridinė, ar ne hibridinė.
Specialistų teigimu, hibridai yra derlingesni, ankstyvesni, augalai užauga vienodo aukščio, vaisiai geros kokybės, augalai pasižymi atsparumu temperatūros svyravimams, ligoms ir kenkėjams.
Hibridinių pomidorų minusas yra tas, kad jų išaugintos sėklos nepaveldi tėvinio augalo savybių. Tad norint auginti patikusius pomidorus ir kitais metais, jų sėklas vėl teks pirkti. Visgi hibridinių veislių pomidorus auginti yra verta, nes yra išvesta daugybė labai skanių, atsparių ligoms, įdomių spalvų bei formų veislių.
Ne hibridinių veislių pomidorų savybės paveldimos iš kartos į kartą. Todėl mėgstantiems klasikinį pomidorų skonį, norintiems išsiauginti pomidorų iš savo susirinktų sėklų, patariama rinktis ne hibridinius pomidorus.
Vis tik auginant pomidorus nereikėtų apsiriboti vien hibridinės ar ne hibridinės veislės pasirinkimu, todėl geriau auginti kelių veislių augalus.
Pomidorai dar yra skirstomi pagal derėjimo ankstyvumą į ankstyvus, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvuosius pomidorus.
Renkantis pomidorų veisles šiltnamiui vertėtų atkreipti dėmesį, ar jų aukštis bus tinkamas. Tačiau pirmenybę vertėtų teikti toms pomidorų veislėms, kurios atsparios grybinėms ligoms, tokioms kaip rudoji dėmėtligė ar fuzariozė.
Taigi įsigijus veislių Ispanijoje ar Vokietijoje, didelio derliaus tikėtis neverta. Kad atvirame grunte auginami pomidorai per trumpą mūsų vasarą spėtų užderėti, geriausiai tinka žemaūgės ankstyvos veislės.
Populiarios veislės ir tinkamos daigyklos
Patyrę daržininkai teigia, kad sėjant pomidorų sėklą geriausia naudoti specialius plastikinius konteinerius, kurie turi specialias drenažo angas apačioje, kitaip pomidorų daigai bus linkę susirgti juodlige. Pomidorų sėklų sėjimui svarbu naudoti pomidorų daigų auginimui skirtą ar universalų substratą, kuriame yra subalansuotas trąšų ir mikroelementų kiekis, atitinkantis augalų poreikius. Nepatartina šių substratų maišyti su kompostu ar daržo žeme, mat tokiu būdu padidėja rizika pernešti ligų sukėlėjus bei kenksmingas medžiagas.
Iki sodinimo į pastovią augimo vietą pomidorų daigai užauga per 45–50 dienų, todėl jų sėjos laiką galima lengvai apskaičiuoti, pvz., norint pomidorų daigus sodinti gegužės mėnesį, pats optimaliausias sėjos laikas yra nuo vasario 25 iki kovo 15 dienos.
Aukštaūgiai pomidorai auginami tik šiltnamiuose. Sodinimui į gruntą patariama rinktis tik mūsų regionui tinkamas veisles.
Populiarios hibridinės pomidorų veislės šiltnamiui yra Belle F1 (aukštaūgiai pomidorai, augantys kekėmis, vaisiai 170–210 g skanūs, blizgūs, tvirti). Ankstyva aukštaūgė veislė Uragan H (vaisiai stambūs, mėsingi, skanūs, svoris gali siekti 110–135 g.).
Ne hibridinė, selekciniu būdu išvesta veislė šiltnamiui – Pieere (vaisiai vidutinio dydžio, gero skonio, gerai dera šaltesnio klimato regionuose, beveik iki šalnų, tinka salotoms, konservavimui ir padažams gaminti).
Atvirame grunte tinkama auginti hibridinė pomidorų veislė Magnus F1. Tai ankstyva, derlinga, veislė. Vaisiai 160–180 g svorio, atsparūs skilimui. Į 1 kv. m patariama sodinti 3–4 augalus.
Tačiau sodininkai skaitytojams pataria būti drąsiems, veisles rinktis nesivadovaujant išmanančiųjų patarimais, bandyti, nebijoti suklysti ir tokiu būdu kaupti asmeninę daržininkystės patirtį[1].
Natūralios trąšos
Dirvą ruošti šiltnamyje reikia pradėti iš rudens. Pomidorams naudingos fosforo ir kalio trąšos. Fosforo trąšos sutvirtina šaknų sistemą, pagreitina žydėjimą ir skatina greitesnį pomidorų brendimą. Kai pomidorams trūksta kalio, jie lėčiau augina stiebus, o lapų pakraščiai riečiasi į vidų, krinta pomidorų vaisių užuomazgos, o sunokusiuose vaisiuose lieka matomų gelsvų ir žalsvų dėmių.
Todėl iš rudens dirvą patariama patręšti natūraliu mėšlu: į 1 m² reikėtų įterpti vidutiniškai 5–7 kg, lengvose dirvose galima ir daugiau, sunkesnėse – mažiau, o durpingose – mažiausiai.
Neturint minėtų natūralių trąšų, dirvą iki 22–25 cm galima sumaišyti su šiaudais, žole ar sausais lapais. Tai organinės medžiagos, kurios irdamos pagerina dirvožemio struktūrą, padidina drėgmės ir deguonies mainus. Jeigu dirva nebuvo ruošiama iš rudens, pavasarį į 1 m² vertėtų įterpti mineralinių trąšų: 40–50 g superfosfato, 20–25 g kalio sulfato, 15–20 g natrio salietros.
Pomidorų augimui dirva turi turėti pakankamai organinių ir mineralinių maisto medžiagų. Todėl dirvą pagerinti galima ir paprastesniu būdu, tiesiog tereikia šiltnamyje nuimti viršutinį dirvos sluoksnį ir pakeisti jį specialiu substratu.
Dirvos struktūrą anksti pavasarį dar galima pagerinti ir patręšiant ją pelenais santykiu į 1 m²/viena stiklinė pelenų. Sodinant pomidorų daigus nemažai daržininkų kaip fosforo šaltinį naudoja sužvejotą ar parduotuvėje pirktą žuvį. Galima naudoti ir pirktinius žuvų miltus, kurių sauja sumaišoma su pagerintu dirvožemiu.
Dirvą pomidorams galima pagerinti kiaušinių lukštais kaip kalcio šaltiniu. Tačiau kalcis iš kiaušinių lukštų geriausiai pasisavinamas tada, kai lukštai sumalami. Todėl norint turėti gerą rezultatą, kiaušinių lukštus patariama malti ir į vieną pomidoro duobutę įberti nedidelę saują maltų lukštų.
Pomidorų daigai paprastai sodinami eilėmis išilgai šiltnamio. Jeigu šiltnamio plotis apie 3 m, daromos dvi ežios per vidurį paliekant taką vaikščiojimui. Priklausomai nuo pomidorų veislės bei pasirinkto pririšimo būdo, pasirenkamas atstumas tarp augalų, pvz., nykštukinėms veislėms reikalingi 30–40 cm, o dažniausiai auginamoms populiarioms veislėms 60–70 cm.
Tačiau jeigu nesiruošiama pomidorų genėti, tarp daigų galima palikti net ir 1 m tarpus. Nepatartina sodinti per tankiai, mat kaip sako specialistai, pasodintų pomidorų daigų skaičius – tai ne jų derlius. Pasodinus per tankiai, derliaus bus gerokai mažiau.
Į atvirą gruntą pomidorų daigai sodinami tokiu pat būdu kaip ir šiltnamyje. Pirmą kartą tręšiami 10–12 dieną po pasodinimo. Vegetacijos metu papildomai tręšiami kas 7–14 dienų.
Augant daigams svarbu stebėti temperatūrą ir šviesos sąlygas, o likus 10 dienų iki persodinimo į pastovią augimo vietą svarbu augalus pradėti pratinti prie būsimo augimo temperatūros.
Praėjus 10 dienų po pikavimo, laistant pomidorus reikia patręšti tokiu santykiu: 10 l vandens – 30–40 g superfosfato ir 10– 15 g amonio salietros. Jeigu pomidorų lapai nėra linksmi, gelsta, džiūsta ar pan., po 10–15 dienų tręšimą reikia pakartoti.
Pomidorų ligos ir patarimai kaip nuo jų apsiginti
Auginant pomidorus tenka susidurti ir su šių augalų ligomis. Augant pomidorams atvirame grunte daugumos ligų pagrindinė priežastis – lietus bei šilumos ir saulės trūkumas. Tuo tarpu auginant šiltnamiuose dažniausia ligų priežastis – perteklinis laistymas, per aukšta temperatūra ar saulės trūkumas.
Be to, pomidorams labai nepatinka, kai aplinkos temperatūra yra gerokai mažesnė nei šiltnamio viduje, nes dėl šio skirtumo ant augalų susidaro ilgai išliekanti rasa, kuri neigiamai veikia pomidorų atsparumą ligoms. Jų atsparumas ligoms sumažėja ir esant vėsiam orui bei dažnai lyjant, o auginant pomidorus lauke, užsitęsę šalti ir lietingi orai gali visiškai sunaikinti pomidorų derlių. Dažniausiai pasitaikanti pomidorų liga yra maras.
Šią ligą sukelia bulvinė fitoftora, todėl sodinant pomidorus atvirame grunte nepatartina pomidorus sodinti netoli bulvių augimo plotų. Ligos pradžioje ant pavienių lapų, stiebų ir žalių vaisių atsiranda pailgų rusvų dėmių. Šios ligos pažeistos lapų gyslos pajuoduoja, apsitraukia grybų apnašomis ir lapai sudžiūsta.
Maro pažeidimai pastebimi ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų būna ant pomidorų vaisių, ypač žalių.
Labai greitai pažeisti vaisiai iš išorės pasidaro rudai margi, o vidus – rudas. Nuėmus derlių reikia sunaikinti ligos paveiktus augalus ir jų vaisius. Kad šios ligos pavyktų išvengti, šiltnamiuose reikia išlaikyti žemą santykinę oro drėgmę, todėl šiltnamius būtina nuolat vėdinti.
Kita liga – pomidorų sausligė. Tai labai žalinga, lauke ir šiltnamiuose plintanti pomidorų liga. Ji pasireiškia ant pomidorų daigų, ant lapų, lapkočių, stiebų ir vaisių. Pirmiausiai ant apatinių lapų atsiranda rudų, dažnai netaisyklingų, iki 1 cm skersmens dėmių, lapai pradeda džiūti. Šia liga sergantys augalai užmezga mažiau vaisių, vaisiai būna smulkesni. Šiai ligai, be pomidorų, taip pat jautrios paprikos, baklažanai, bulvės ir kt. Sausligės grybas žiemoja užkrėstoje sėkloje, dirvoje bei ligotų augalų liekanose. Todėl svarbu surinkti ir sunaikinti ligotus vaisius.
Ligos pradžioje pomidorus dar galima gelbėti purškiant Bordo skysčiu ar kita turima priemone. Kekeriniu puviniu pomidorai neretai suserga vegetacijos laikotarpiui einant į pabaigą. Šios ligos požymiai – šviesiai žalsvi apskritimo formos taškeliai. Dėmelės greitai paruduoja, plečiasi, susilieja, kol padengia trečdalį ar net pusę vaisiaus paviršiaus ploto.
Pažeisti audiniai džiūsta, pakenkta vaisiaus odelė susiraukšlėja, pasidaro kieta, tampa tamsiai rudos spalvos, vėliau pajuoduoja. Specialistai teigia, norint, kad šiltnamyje sezono metu pomidorai nesirgtų kekeriniu puviniu, prieš jų sodinimą būtina dezinfekuoti šiltnamio žemę ir patalpas; neauginti greta šiltnamių pilkajam kekerui jautrių augalų, pvz., sodo žemuogių, aviečių, bijūnų, kalafiorų; palaikyti normalią santykinę drėgmę; reguliariai rinkti ir išnešti iš šiltnamių ligotus vaisius.
Fuzariozė labiausiai paveikia šiltnamių pomidorus, bet ja serga ir lauke auginami augalai. Pirmieji požymiai – išryškėjusios kraštinių lapų gyslos ir vystantys lapkočiai. Kartais ant pomidorų stiebų ir lapų atsiranda juodi lopai, kurie dažnai būna padengti baltais ar blyškiai rožiniais grybeliais. Negydant pomidorų šaknys pajuoduoja ir žūsta. Šią ligą pastebėjus sezono metu – kovos priemonių nėra. Tačiau nuėmus derlių, sunaikinus stiebų ir lapų liekanas, šiltnamio augalinį dirvos sluoksnį būtina pakeisti.
Rudoji dėmėtligė daugiausia pažeidžia po polietilenine plėvele auginamų pomidorų lapus. Ligos pradžioje ant lapo atsiranda šviesiai žalsvos, po kiek laiko gelstančios bei paruduojančios, dėmės. Apatinėje lapo dalyje matosi šviesiai pilkos, vėliau ruduojančios, padengtos „aksomu” apnašos. Ligos pažeisti lapai džiūsta ir nyksta. Negydant pomidorų derlius mažėja, o pribrendę vaisiai lėčiau noksta. Šios ligos sukėlėjas yra nepašalintos sirgusių augalų liekanos, kurios gali išsilaikyti net ant medinių šiltnamio konstrukcijų ar būti pernešamos su sėkla.
Norint išvengti šios ligos, patariama rinktis tik beicuotas pomidorų sėklas ir auginti atsparių veislių pomidorus, dezinfekuoti šiltnamių gruntą ir vidinį paviršių bei tarą.
Baltasis puvinys tai žalinga grybinė liga. Šiai ligai palanki terpė yra didelė drėgmė, todėl didėjant santykinei drėgmei, didėja puvinio grybo plitimo rizika. Pomidorų stiebams sergant baltuoju puviniu pradeda gesti ir pomidorų vaisiai.
Taigi svarbu palaikyti optimalią drėgmę ir temperatūrą, gerai vėdinti šiltnamius, vengti per didelio augalų sutankinimo, naikinti pirminius ligos židinius. Pažeistus stiebus ir po genėjimo atsiradusias žaizdas aptepti pagamintu mišiniu iš kreidos, medžių pelenų, molio. Augalus saikingai tręšti azotinėmis trąšomis, kad jie gausiai neaugintų žaliosios masės[2].
Pasitaikančios klaidos
Anot patyrusių daržininkų, norit džiaugtis gausiu pomidorų derliumi, svarbu reguliariai vėdinti šiltnamį, mat tai padeda išvengti kenkėjų ir ligų. Užaugusius pomidorų stiebus reikia paremti prie greta įsmeigtų pagaliukų.
Rekomenduojama reguliariai nuskabyti nereikalingas augalo ataugas, užtikrinti dirvos drėgnumą ir augalus laistyti bent du kartus per savaitę.
Skinti pomidorus patariama tik pradėjusius nokti, nes tada greičiau noksta kiti augantys vaisiai ir taip gaunamas gausesnis derlius[3].
Daržininkai mėgėjai dažniausiai prieš įsigydami sėklas, nekreipia dėmesio į jų galiojimo laiką, nurodytą ant pakuotės.
Kaip sako specialistai, paprastai sėklos išlieka daigios net porą metų, tačiau geriau nerizikuoti. Taip pat rekomenduojama rinktis sėklas, įpakuotas į papildomą hermetinį pakelį, apsaugantį nuo drėgmės ir šalčio. Norint užauginti stiprius daigus, būtina pasirinkti ir tinkamą daigyklą. Ji turi būti su angomis vandeniui nubėgti, kitaip jo perteklius užsistovės ir padarys negrįžtamą žalą daigo šaknims.
Dar viena pasitaikanti klaida – ankstyva sėja. Per anksti pasodinti daigai gali išdygti išstypę ir netvirti.
Taip atsitinka dėl šviesos ir šilumos stygiaus. Taigi svarbu įvertinti per kiek laiko pomidorų daigai užauga. Sėjant svarbu neužkasti sėklų pernelyg giliai ar palikti jas substrato paviršiuje.
Rekomenduojama sėti 2 kartus giliau nei siekia pačios sėklos plotis. Netinkama daigų priežiūra, dar viena iš pasitaikančių klaidų. Taigi svarbu neperlaistyti ir neuždžiovinti, išdygusio daigo nepertrešti, bet taip pat ir nenuskurdinti, stebėti augančius pomidoro daigus, laiku užkirsti kelią ligoms, skirti pakankamai dėmesio, o vėliau mėgautis užderėjusiu derliumi.
Sveika ir skanu
Pomidorus, ypač užaugintus savo rankomis, valgyti ne tik skanu, bet ir naudinga. Pasirodo, pomidoruose gausu vitaminų A, C, K, antioksidanto likopeno, kovojančio su stresu, vėžiu, gerinančio širdies sveikatą. O štai apdorotuose pomidoruose likopeno netgi yra kur kas daugiau ir mūsų organizmui jį lengviau įsisavinti[4].
