Alinantis vasaros karštis artimiausiomis dienomis niekur nesitrauks
Jau ne vieną dieną Lietuvoje laikosi gan didelė oro temperatūra. Birželio 21 diena netgi buvo pati karščiausia šių metų diena, nes vidutinė paros oro temperatūra siekė 21,7 °C, nors norma yra kur kas kuklesnė – 16,4 °C.
Nepaisant to, kad užsitęsusius sausus orus šiuo metu pakeitęs retkarčiais pasirodantis lietus su perkūnija, tačiau artimiausiomis dienomis oro temperatūra vis tiek nenusileis žemiau 25 °C. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad net ir liepos pirmoje pusėje oro temperatūra bus iki 1,5 °C aukštesnė nei norma. Tuo tarpu birželio mėnesio temperatūra viršija normą iki 2,5 °C. Be to, kritulių kiekis yra smarkiai mažesnis nei standartinė klimato norma (SKN) – net iki 40%[1].
Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, nepaisant gausių kritulių pastarosiomis dienomis, sausra Lietuvoje niekur nedingsta. Stichinė sausra ir toliau fiksuojama įvairiose Lietuvos vietovėse ir toks reiškinys, panašu, kol kas laikysis nepakitęs[2].
Jeigu padėtis nesikeis, šalies upės greitu metu pasieks pavojingai žemą lygį. Tokiu atveju sustotų laivyba ir tai labiausiai pastebima Neries atveju. Be to, senkant vandens ištekliams gali būti raginama taupyti vandenį, nelaistyti pievų ar augalų vidury dienos ir panašiai.
Toks besitęsiantis karštas oras alina ne tik vandens telkinius, augalus ar įvairius gyvūnus, bet ir žmones. Daugelis dienas leidžia prie įjungtų vėjelių, stengiasi karščiausiomis valandomis neiti į lauką ar dengti langus naktinėmis užuolaidomis. Tačiau net ir tokių priemonių nepakanka, kad karštis taip stipriai nepaveiktų kasdienybės. Tad siūlome tokiu atveju išmėginti keletą patikrintų ir nieko nekainuojančių gudrybių.
Kelios gudrybės, kurios padės atsivėsinti per karščius
Jei karštis atrodo nebepakeliamas, o namuose neturite kondicionieriaus, siūlome atkreipti dėmesį, kokie yra septyni būdai atsivėsinti, neišleidžiant daug pinigų[3]:
- Šlapios kojinės. Nors tai skamba kiek neįprastai, tačiau šlapios kojinės iš tiesų labai gaivina kūną. Žmogaus pėdose yra daug kapiliarų, todėl juos vėsinant atvėsta ir visas kūnas. Tokias kojines netgi galima palikti per naktį, tačiau svarbu nepersistengti, kad neperšaltumėte.
- Šlapias rankšluostis. Pakabinkite šlapią rankšluostį priešais atidarytą langą. Taip pat galite sudrėkinti užuolaidas ir jas pakabinti, kol dar yra šlapios. Švelni oro srovė ir drėgni audiniai turėtų šiek tiek atvėsinti kambarį.
- Šlapias turbanas. Šlapio rankšluosčio apvyniojimas aplink galvą gan efektyviai ir greitai vėsina kūną. Šlapi plaukai garuoja pamažu, tad vėsuma galima džiaugtis gan ilgą laiko tarpą.
- Šlapios paklodės. Afrikoje gyvenantys žmonės tūkstančius metų taikstosi su itin karštu klimatu. Tačiau jie žino seną, itin veiksmingą gudrybę, kuri padeda geriau išsimiegoti ir atsivėsinti net itin tvankiomis naktimis. Nilo regione gyvenantys žmonės prieš miegą sušlapina paklodes ir jomis apsikloję išmiega visą naktį. Tiesa, taip galima gan lengvai persišaldyti, todėl įsitikinkite, jog namuose nėra skersvėjo ir jūsų nekrečia drebulys.
- Vonelė kojoms. Ledinė pėdų vonelė gali akimirksniu atvėsinti net ir pačią karščiausią dieną. Tiesiog bent kartą per dieną įkiškite kojas į kibirą šalto vandens, palaikykite kelias minutes ir jausitės daug žvalesni bei vėsesni.
- Nedidelė ryžių pagalvėlė. Paimkite kojinę ar nedidelę pagalvėlę, užpildykite ją ryžiais ir padėkite į šaldytuvą. Kai ji pakankamai atvės, išimkite ir padėkite tokią savadarbę pagalvę nakčiai ant riešų, sprando ar pėdų. Vėsuma nesilaikys visą naktį, tačiau atgaivins bent pusvalandžiui.
- Rytinis kambarių vėdinimas. Net ir atėjus niekaip nesibaigiantiems karščiams, oro temperatūra šiek tiek nusileidžia vidury nakties. Tad prabudus anksti ryte yra svarbu išvėdinti visus kambarius, kad įkaitusios namų erdvės gautų nors šiek tiek vėsumos. O po to reikėtų uždaryti langus ir užtraukti užuolaidas, nes tokiu būdu iš lauko neateis karštas oras, o saulės spinduliai neįkaitins kambarių.
Be to, tokiomis karštomis dienomis itin svarbu gerti kuo daugiau vandens ir kitų skysčių. Daugelis griebiasi tik šaltų gėrimų ir į juos prideda ledukų, tikėdami, kad tai labiausiai padeda atsigaivinti. Tačiau iš tikrųjų kūnas skatinamas vėsintis, kai geriama šilta arbata.
Didelis karštis ar nesaugus buvimas saulėje gali turėti skaudžių padarinių
Užsitęsusi karščio banga gali pridaryti daug problemų. Tokiu atveju ne tik pradeda stigti vandens ir reikia gudriau jį skirstyti pievų ar augalų laistymui ar atidžiau stebėti bei nuo karščio gelbėti gyvūnus. Didelė oro temperatūra, nuolat plieskianti saulė gali būti itin pavojingi reiškiniai žmonėms. Daugelį metų vykdyti tyrimai skirtingose pasaulio šalyse rodo, kad ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.
Pernelyg didelė šiluma yra rimtas stresas organizmui. Gali nutikti mirtinai pavojingas šilumos smūgis, paaštrėti lėtinių ligų simptomai, sutrikti širdies ritmas, sumažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita.
Labiausiai karščiui jautrios gyventojų grupės turi didžiausią riziką patirti sveikatos problemų. Tai vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys ar seniau sirgę lėtinėmis ligomis, taip pat kūdikiai, vaikai, nėščiosios bei kiti žmonės, kuriems sunkiau prisitaikyti prie karščio ir tie gyventojai, kurie dirba padidinto šilumos poveikio sąlygomis.
Ypač pavojingas yra saulės smūgis, kuris gali prasidėti tiek veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, tiek praėjus kelioms valandoms po perkaitimo. Ši rimta būklė gali pasireikšti vienu ar keliais simptomais, jų pasireiškimo tvarka taip pat neretai skiriasi, todėl pravartu žinoti visus simptomus.
Saulės smūgio požymiai yra šie[4]:
- aukšta kūno temperatūra, kuri gali kilti net iki 40 °C,
- neįprasti galvos pojūčiai, pavyzdžiui, galvos skausmas, svaigulys, mirgėjimas akyse, dingusi koordinacija, ausų užgulimas, sunkumas išlaikyti galvą vienoje padėtyje ir panašiai,
- raumenų skausmas arba tempimas, taip pat gali trūkčioti raumenys, atsirasti didesni traukuliai, raumenys gali tapti nevaldomi,
- virškinimo sistemos sutrikimai, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą,
- pabalusi arba išberta oda,
- įvairūs kiti sutrikimai, įskaitant padidėjusį kraujospūdį, sutrikusį širdies ritmą, kliedėjimą ar net sąmonės netekimą.
Įtariant saulės smūgį, labai svarbu negaluojančiam žmogui nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Jam reikia ant galvos uždėti vėsų kompresą, paguldyti ir drausti vaikščioti, taip pat svarbu duoti gerti labai daug vandens. Jeigu simptomai niekur nedingsta ar padėtis blogėja, svarbu kuo greičiau kreiptis į medikus.
