Sveikatos sistemos krizes, pakeis aplinkosauginės
COVID-19 pandemija daugelyje pasaulio šalių jau yra suvaldyta, o piliečiai – sugrįžo į savo įprastas kasdienes veiklas. Tačiau ne vienas iš mūsų galime pagalvoti, jog netolimoje ateityje visuotinis uždarymas namuose gali pasikartoti.
Juk žmoniją gali užklupti nauji ligų variantai, savaitėmis ar mėnesiais mus įkalinsiantys namuose. Tuomet neliks nieko kito, kaip tik dėl bendrojo visuomenės gėrio vėl užsidaryti namuose.
Vis daugiau žmonių teigia, kad ateityje karantinas gali būti paskelbtas jau ne tik dėl sveikatos apsaugos sistemos krizės, bet ir dėl pasaulinių aplinkosauginių problemų.
Atsižvelgiant į daugelyje pasaulio kraštų vykdomą aplinkosauginę politiką ir pasitelktą naratyvą, tikėtis, kad siekiant suvaldyti taršą ir klimato atšilimą būsime priversti užsidaryti namuose – nėra tokia fantastinė idėja.
Klimato kaitai suvaldyti – uždarymas namuose
Net ir didžiausi konspiracinių teorijų skeptikai gali sutikti, jog visiškai realu, kad COVID-19 buvo tik įžanga, o baimė dėl klimato kaitos visame pasaulyje ar dalyje regionų gali lemti ilgalaikius judėjimo apribojimus.
Juk niekam ne paslaptis, kad įtakingos organizacijos ir asmenybės jau dabar ragina imtis griežtų vyriausybės priemonių ir politikos, siekiant suvaldyti klimato kaitos procesus.
Raudonasis Kryžius 2020 m. lapkritį paskelbė, kad klimato kaita yra didesnė grėsmė nei COVID-19 ir su ja reikia kovoti taip pat skubiai. Kontraversiškasis filantropas Billas Gatesas pareikalavo imtis skubių priemonių klimato kaitai išvengti, teigdamas, kad ši krizė bus blogesnė už pandemiją[1].
Jei klimato kaitą matome kaip milžinišką grėsmę, manyti, kad netrukus bus imamasi pačių griežčiausių priemonių, nėra naivu ar kvaila. Krizės sprendimas galėtų būti vietiniai karantinai, kurie gerokai sumažintų anglies dioksido išmetimą.
Kaip atrodytų klimato apribojimai? Greičiausiai miestai ir ištisos šalys pradėtų laipsniškai didinti apribojimus, būtų įvesti specialūs anglies dioksido mokesčiai. Tokie mokesčiai galėtų būti taikomi įmonėms, ribojant vairavimo valandas ar kilometrų skaičių.
Važiuojant į darbą automobiliu būtų taikomas mokestis. Būtų siekiama, kad darbas ar net mokslas vyktų nuotoliu, daugiau apsipirktume internetu, o ne keliautume į prekybos centrus.
Tokie ribojimai būtų aiškinami kaip viso pasaulio žmonių gelbėjimas nuo mūsų pačių. Kiekvienas, kuris nepritaria tokioms priemonėms, kaip ir pandemijos atveju, galėtų būti pavadintas „klimato neigėju“, pasisakančiu prieš pažangą, arba tiesiog „vidaus teroristu“.
O paklusti nurodymams galimai padėtų veido atpažinimo programinė įranga, kartu su bepiločių orlaivių pasitelkimu. Politiniai lyderiai išmoko, kad baimė skatina visuomenę sutikti su laisvių apribojimu. Valdžios trokštantys pareigūnai ir biurokratai gali pasinaudoti pastarųjų metų precedentais ir įvesti daug ilgesnį ir išsamesnį karantiną.
Precedentas jau yra
Kalbos apie aplinkosauginį karantiną nėra laužtos iš piršto. 2021 m. tai jau vyko Indijoje. Ten valdžios institucijos paskelbė naują karantino režimą, siekdamos kovoti su oro tarša Naujajame Delyje, labiausiai užterštoje pasaulio sostinėje.
Tuomet ištisas savaites kai kuriose miesto dalyse užterštumo lygis kelis kartus viršijo leistiną ribą. Indijos miestai jau seniai kovoja su tarša, tačiau kiekvieną žiemą jos lygis padidėja, nes ūkininkų, deginančių pasėlius, išmetami dūmai susimaišo su automobilių ir pramonės įmonių keliama tarša[2].
Valdžia tuomet nusprendė imtis netradicinių priemonių ir paskelbė, kad mokyklos bus uždarytos savaitei, o statybininkai ir kiti lauke dirbantys asmenys, namuose turi likti tris dienas. Tuomet taip pat buvo uždraustos visos nebūtinos kelionės keliais, daugybė žmonių buvo priversti dirbti iš namų.
Klimato karantinas įgyvendinamas ir Oksfordšyre?
Neseniai globalinio atšilimo naujienų svetainėje paskelbta, kad Anglijos Oksfordšyro grafystės taryba, atlikdama naują tyrimą, „uždarys gyventojus jų pačių rajonuose“ ir „įgyvendins klimato uždarymą“.
Straipsnyje, paskelbtame svetainėje „Watts Up With That“ net teigiama, kad Oksfordšyro gyventojai elektroniniais vartais bus užrakinti „vienoje iš šešių zonų“. Taip pat teigiama, kad pagal šį procesą grafystėje gyvenantys žmonės, norėdami išvykti turės gauti „tarybos leidimą“[3].
Tarybos atstovai sureagavo į tokius viešumoje pasirodžiusius teiginius ir pabrėžė, kad ši informacija buvo paimta iš neseniai priimto tarybos sprendimo uždegti žalią šviesą eismo filtrams mieste. Šie filtrai tam tikru laiku uždraus privačioms transporto priemonėms įvažiuoti į šešias miesto zonas ir bus įvesti baigus geležinkelio tilto „Botley Road“ darbus 2023 m.
Priešingai nei teigiama straipsnyje, pareigūnai teigia, jog nebus jokių „fizinių kliūčių“, o riboto eismo zonos bus stebimos automatinėmis numerių atpažinimo kameromis. Gyventojams ir įmonėms, kuriems bus taikomi pakeitimai, bus siūloma iki 100 dienos leidimų per metus, kad jie galėtų važiuoti per filtrus be baudų.
Tarybos atstovas spaudai paaiškino:
„Eismo filtrai nuo 2015 m. yra Oksfordo transporto strategijos dalis ir yra pagrindinė priemonė, padedanti sumažinti eismo spūstis Oksforde. Eismo filtrai neskirti tam, kad sustabdytų žmones nuo važiavimo asmeninėmis transporto priemonėmis. Visur mieste vis tiek bus galima važiuoti automobiliu, nors kai kuriems asmeninių automobilių vairuotojams eismo filtrų veikimo valandomis gali tekti rinktis kitą maršrutą. Pro eismo filtrus važiuojančias transporto priemones stebės automatinio numerių atpažinimo (ANPR) kameros, o ne elektroniniai vartai ar kitos fizinės kliūtys. Jiems veikiant, privatūs automobiliai be leidimo nebus praleidžiami. Visoms kitoms transporto priemonėms, įskaitant autobusus, tolimojo susisiekimo autobusus, taksi, mikroautobusus, mopedus, motociklus ir sunkiasvores transporto priemones, bus leidžiama važiuoti visą laiką.“
Be nemokamų leidimų gyventojams, neribotus leidimus taip pat galės gauti mėlynojo ženklelio turėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai ir profesionalūs bei neprofesionalūs slaugos darbuotojai. Teisę važiuoti per filtrus taip pat turės dažnai ligoninėse gydomi asmenys.
Grafystės tarybos teigimu, eismo filtrai bus įgyvendinami kaip bandymas pagal eksperimentinį eismo reguliavimo įsakymą (ETRO) mažiausiai šešis mėnesius.
Bandomojo laikotarpio metu apygardos taryba įvertins eismo filtrų poveikį stebėdama eismo intensyvumą, autobusų kelionių laiką ir oro kokybę, taip pat peržiūrės bet kokį poveikį atskiriems asmenims.
