Infliacija mažėja lėtai dėl itin didelių maisto kainų
Ekonomistai dalija niūrias prognozes – augančios maisto kainos neleidžia įsibėgėjusiam infliacijos traukiniui sustoti.
Anksčiau jie kalbėjo, kad kainų augimas Lietuvoje visiškai sulėtės: prognozavo, kad galbūt vasarį, kovą bus galima išvysti mėnesinę defliaciją, kai kainos nebeauga, o traukiasi. Rugsėjį „Luminor“ prognozavo, kad 2023-iaisiais infliacija sieks 4-is ir 5-ias dešimtąsias procento, šis skaičius dabar, spėjama, bus gerokai didesnis – apie 7 procentus.
„Buvo lūkestis, kad tos maisto kainos turėtų pasiekti piką jau praeitų metų rudenį, vėliau tas lūkestis buvo žiemą, bet žiemą jos vis dar augo. Vis tiek mes nepasiduodam, galvojam, kad pavasarį tos kainos turėtų pradėti kristi ar bent jau stabilizuotis“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pagrindinė priežastis, dėl ko sunku lėtinti kainų augimą – maisto produktai. Nors dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, keliais procentais atpigo, kiti produktai, pavyzdžiui, mėsa, turėtų ateityje ir dar brangti.
„Maisto kainos jau ir prieš didžiulį energetinių kainų šuolį buvo vienos iš nestabiliausių ir dabar jos tapo dar nestabilesnės“, – sakė Ž. Mauricas[1].
Metinis maisto kainų augimo pikas – jau praeityje
Kaip informuoja Lietuvos bankas, šių metų sausį buvo fiksuotas maisto kainų pikas. Tiesa, pokyčiai nėra dideli – sausio mėn. maisto kainos kilo 32 proc. metiniu tempu (gruodžio mėn. – 33,5 %). Sausio mėn. maisto kainos didėjo 1,5 proc. mėnesiniu tempu, tad metinio maisto kainų augimo sumažėjimą lėmė aukštesnės palyginamosios bazės efektas.
Itin dideliu metiniu augimu toliau sausio mėn. išsiskyrė pieno produktų (41 %), duonos ir grūdinių produktų (39 %) bei aliejų ir kitų riebalų (34 %) kainos. Kalbant apie alkoholinius gėrimus ir tabaką, pažymėtina, kad jų kainos per sausio mėn. padidėjo šiek tiek reikšmingiau – atitinkamai 4,6 ir 1 proc.
Tam įtaką padarė nuo sausio mėnesio padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos lėmė 7,4 proc. punkto bendrosios infliacijos ir toliau buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys.
Konkrečiai maisto kainų įtaką bendrajai metinei infliacijai stiprino ir 1,1 proc. punkto išaugusi maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje. Nuo 2023 m. sausio mėn. maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje sudaro 20,3 proc[2].
Valdžia suvaldyti maisto kainų augimo nepajėgia
Šalies premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad maisto kainos auga dėl sukritusių itin nepalankių aplinkybių, o jų suvaldyti šalies valdžia niekaip negali.
„Žinau, kad nesinori to girdėti, nes visada norisi ieškoti kažkokios užmačios, bet pasaulyje atsitiko labai dideli kainų šokai. Praėjusių metų pradžioje kviečių kainos, aliejaus kainos ir daugelio kitų žaliavų kainos buvo sušokusios į kosminius lygius. Taip, dabar jos šiek tiek nukritusios, bet jos išlieka beveik 50 proc. aukštesnės negu buvo iki 2021 metų. Jūs pažiūrėkite į supirkimo kainas ir pamatysite, kad jos yra išaugusios nuo 50 proc. iki 70 proc. Žinoma, kad turės įtakos maisto produktų kainoms. Negana to, dar yra darbo užmokesčio aspektas ir energetikos aspektas“, – ketvirtadienį „Delfi“ TV laidoje „Iš esmės“ aiškino I. Šimonytė.
I. Šimonytė tvirtina, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo maisto prekėms įvedimas nepasiteisintų. Pasak jos, Lenkijoje, kur tokia idėja buvo vykdoma, nematomas joks kainų kritimas ar infliacijos mažėjimas. Negana to, jos teigimu, Lietuvoje įvesta lengvata maisto paslaugų tiekėjams nenulėmė pigesnių produktų ir paslaugų[3].
Opozicija piktinasi, kad valdančiųjų neveiksnumas stumia gyventojus į badą
Seimo narys Eugenijus Sabutis sako, kad Vyriausybės neveiksnumas dėl maisto kainų dalį žmonių siunčia tiesiai į skurdo spąstus. Parlamentaro teigimu, pasirinkta dešiniųjų Vyriausybės ekonominė ir mokestinė politika stumia šalį į milžiniškų kainų smegduobę, iš kurios išlipti bus itin sunku. Toks kainų šuolis visa jėga smogė tai gyventojų grupei, kuri yra socialiai pažeidžiamiausia ir susiduria su skurdo rizika.
„Prastėjanti ekonominė situacija, kaip jau paminėta, labiausiai paliečia tuos, kurie yra atsidūrę skurdo gniaužtuose.
Praėjusią savaitę Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklas paskelbė apklausos rezultatus, kurie rodo nemalonią tiesą – gyventojų skaičius, kuriems trūksta pinigų maistui, auga. Toks rodiklis nėra staigmena, jis tendencingai patvirtina, kad su šių metų biudžetu Ingridos Šimonytės Vyriausybės pristatytos priemonės, skirtos suvaldyti infliaciją ir energetinį skurdą, veiksmingai nefunkcionuoja.
Nevyriausybinės organizacijos pastebi ir tai, kad maisto produktai tampa vis sunkiau įperkami ir labiau uždirbantiems, tačiau lyginant su praeitais metais matyti, kad labiausiai išaugo mažiausias pajamas gaunančių asmenų skaičius, kurie neturi iš ko pavalgyti. Tokių asmenų yra net 23,5 proc., tuo tarpu pernai mažiausių pajamų grupėje buvo 17,1 proc.“,– sako E. Sabutis[4].
Lietuviai vis dažniau prašo pagalbos maistu
Socialiniame tinkle žmonės taip pat vis dažniau prašo pagalbos maistu.
„Vis dažniau socialinėje erdvėje užkliūva žvilgsnis už žmonių pagalbos prašymų. Vis dažniau žmonės prašo paaukoti maisto…
Ne rūbų, ne baldų. Tiesiog maisto.
Primenu: žemiau skurdo rizikos ribos praėjusiais metais gyveno 20 proc. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 Eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, 1 015 Eur – šeimai, kurią sudaro du suaugusieji ir du vaikai iki 14 metų amžiaus. Mieste skurdo rizikos lygis 2021 m. siekė 17,4 proc., kaime – 25,4 proc.“, – sako visuomenės sveikatos specialistė Vitalija Jankauskaitė[5].
Feisbuko grupėje „Maisto atiduotuvė“ per mėnesį paskelbiami 45 pranešimai, kuriuose žmonės dalijasi arba prašo pagalbos maistu[6].
