Lenkijos politikai kritikuoja Gamtos atkūrimo įstatymą
Europos Parlamento trečiadienį priimtas Gamtos atkūrimo įstatymas sulaukė Lenkijos valdančiosios stovyklos ir opozicijos kritikos dėl galimų pasekmių žemės ūkiui ir miškininkystei.
Kritikai teigia, kad tai pakenks ūkininkams ir apribos maisto gamybą bei padidins jo kainas. Nepaisant žaliųjų NVO raginimų, dauguma Lenkijos europarlamentarų iš valdančiosios koalicijos ir didžiausios opozicinės partijos centro liberalų Pilietinės platformos balsavo prieš siūlomą poziciją.
„ES pozicija dėl Gamtos atkūrimo įstatymo, dėl kurio žemės ūkio paskirties žemė sumažinama 10 proc., pakenktų Europos aprūpinimo maistu saugumui“, – tviteryje parašė opozicinės centristinės Lenkijos liaudies partijos (PSL) lyderis Władysławas Kosiniak-Kamysz. Jis sakė, kad pasekmės būtų tūkstančių ūkių žlugimas, kylančios maisto kainos ir didesnė priklausomybė nuo importo, ir paragino panaikinti „tuos siaubingus pokyčius“.
[1].
Ketina likviduoti milijonus hektarų dirbamos žemės
Remiantis derybų pozicija, iki 2030 m. ES turi imtis atkūrimo priemonių, kurios apimtų bent 20 proc. jos sausumos ir jūros plotų, teigiama Parlamento pranešime spaudai.
Naujasis įstatymo projektas reiškia milijonų hektarų žemės ūkio paskirties žemės likvidavimą, o tai praktiškai sunaikins Europos žemės ūkį, teigia Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) europarlamentarė, buvusi premjerė Beata Szydło.
Pagal Briuselio viziją per daugiau nei septynerius metus Europa taps dideliu rezervu, kuriame nebus žemės ūkio.
Už derybinę poziciją balsavę europarlamentarai pabrėžia, kad ekosistemos atkūrimas yra būtinas kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, taip pat sumažinant riziką maisto saugumui.
Jie taip pat teigia, kad įstatymo projektas neįpareigoja ES kurti naujų saugomų teritorijų. Jie taip pat neblokuoja naujos atsinaujinančios energijos infrastruktūros. Priešingai nei nerimauja Lenkija, pranešėjas César Luena teigė, kad Gamtos atkūrimo įstatymas „remiantis moksliniu sutarimu ir rekomendacijomis atkurti Europos ekosistemas“, todėl naudos iš to turės ir ūkininkai, ir žvejai[3].
Žemės ūkio atstovai įstatymo nenori
Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (AGRI) balsavo už visišką Komisijos pasiūlymo dėl ES gamtos atkūrimo įstatymo atmetimą. Tiesa, po to jie sulaukė žiaurios kritikos.
Sergiy Moroz, Europos aplinkos biuro vandens ir biologinės įvairovės politikos vadovas, sakė:
„Žemės ūkio komitetas ką tik išmetė į šiukšlių dėžę ES gamtos atkūrimo įstatymą, kuris būtų užtikrinęs ilgalaikę ūkininkavimo ateitį Europoje. Jie nusprendė pakenkti Europos žaliajam kursui ir pasauliniams ES prisiimtiems įsipareigojimams. Dabar jų kolegos Aplinkos komitete turi balsuoti už ambicingą Gamtos atkūrimo įstatymą, kuris gali padėti mums sugrąžinti ir pagerinti ekosistemas, kaip geriausius mūsų sąjungininkus sprendžiant biologinės įvairovės ir klimato krizes, įskaitant sausras, potvynius ir karščio bangas“.
„Europos Parlamento AGRI komitetas dar kartą parodė, kad jiems labiau patinka ginti saujelės didelių žemės ūkio ir miškininkystės lobistų trumpalaikius ekonominius interesus, o ne užtikrinti saugesnę mūsų visų ateitį. Ignoruodami susirūpinusių piliečių, nevyriausybinių organizacijų, mokslininkų ir pažangių įmonių raginimą skubiai atkurti gamtą, jie praleido šią unikalią galimybę ir balsavo už tuos, kurie yra atsakingi už jos nykimą“, – sakė Sofie Ruysschaert, „Birdlife Europe“ ir Centrinės Azijos gamtos atkūrimo politikos atstovė[3].
Lietuvos žemės ūkis taip pat įstatymu nesidžiaugia
Lietuvos ūkininkai, sužinoję tokį Europos parlamento priimtą sprendimą, taip pat neslepia nusivylimo. Ūkininkai socialiniuose tinkluose piktinasi, kad tik naivuoliai gali patikėti, jog Gamtos atkūrimo įstatymas padidins bioįvairovę, apsaugos gamtą, išvalys užterštus vandenis, padės geriau apdulkinti pasėlius vabzdžiams, apsaugos nuo potvynių, apribos klimato atšilimą iki 1.5°C ir padidins Europos atsparumą ir strateginę autonomiją, apsaugos nuo stichinių nelaimių, sumažins maisto saugumo riziką.
„Koks žmogus gali patikėti tokiomis nesąmonėmis? Žemės ūkio sektorių naikinančius įstatymus priiminėja nesveikas vaikas ir grupelė politikų, kurie gamtą mato pro lėktuvo langus.
Tie visi šlapynių atkūrimo įstatymai (naikinantys Lietuvos melioracijos sistemos likučius) tik mažina dirbamos žemės plotus, neduodami jokios realios naudos: nei gamtai, nei ūkininkams, nei populiacijai“, – sako ūkininkas, pasipiktinęs gamtos aktyvistės Gretos Thunberg indėliu į tokio įstatymo atsiradimą[4].
Kai kurie Gamtos atkūrimo įstatymu patenkinti
Kaip ir visur, taip ir čia nuomonių yra įvairių. Kol ūkininkai jaudinasi, kad Gamtos atkūrimo įstatymas tik pridarys žalos, kiti gi juo džiaugiasi.
„Balsavimas dėl Gamtos atkūrimo reglamento buvo tikrai įsimintinas.
Tai pirmas per 30 metų Europos parlamente svarstomas teisės aktas, skirtas tiesiogiai gamtai. Ir juo siekiama ilgainiui sumažinti žalą, padarytą jai dėl labai intensyvaus ūkininkavimo.
336 balsais už, 300 prieš ir susilaikius 13 Europos Parlamento nariams Europos Komisijos reglamento pasiūlymas patvirtintas ir siunčiamas tolesniam svarstymui.
Aš balsavau už, ir mano pozicija buvo priešinga, nei mano politinės frakcijos griežtas nurodymas balsuoti prieš Europos Komisijos svarstymui pateiktą variantą“, – kalbėjo europarlamentarė Aušra Maldeikienė[5].
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius taip pat ramino, kad įstatymas ūkininkams neturėtų pakenkti – jo tikslas esą yra ne toks.
„Vienas iš pagrindinių mitų, kuriuo bandoma gąsdinti – kad tai palies ūkininkus, miškininkus. Tai absoliuti netiesa, nes valstybės pačios sudarinės atkūrimo planus ir neabejoju, kad niekas neturi tikslo kažkaip kėsintis į privačią nuosavybę, nustatyti tikslus žemės ūkui ar miškininkystei“, – sakė eurokomisaras. Jis tikino, kad įstatymas labiausiai bus taikomas bendrų plotų atkūrimui, tokių kaip upių vagos.
Taip pat, jo teigimu, įstatyme svarbios nuostatos dėl miestuose esančių želdynų – esą sprendimai padės išvengti besaikių medžių kirtimų, kai paskui dalį jų reikia atsodinti, tačiau prarandamas didelis žaliosios masės skaičius.
