Raseinių ir Kėdainių rinkėjai šį sekmadienį vėl trauks prie balsadėžių
Iki kitų visuotinių Seimo rinkimų liko dar daugiau nei metai, tačiau viename Lietuvos regione piliečiai prie balsadėžių skubės jau šį sekmadienį. Sprendimas čia gali turėti milžiniškos įtakos ir pačių aktualiausių sprendimų priėmimo eigoje pačiame Seime.
Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, 2023 m. rugsėjo 3 d. vyks pirmalaikiai Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimai vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje, kur rinkėjai savo pilietinę valią išreikšti galės 60-yje rinkimų apylinkių. Balsavimo teisę šiuose rinkimuose turi 31 tūkst. 780 žmonių[1].
Balsuoti šiuose rinkimuose gali tik tie pilnamečiai rinkėjai, kurie gyvena Raseinių rajono savivaldybėje ar dalyje Kėdainių rajono savivaldybės, patenkančios į vienmandatės Raseinių–Kėdainių apygardos teritoriją[2].
Pirmalaikiai rinkimai Raseinių-Kėdainių apygardoje rengiami po to, kai 2020 metais čia išrinktas „valstietis“ Arvydas Nekrošius atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų eiti Raseinių rajono mero pareigas[3]. Jis taip pat yra iškovojęs Raseinių savivaldybės tarybos nario mandatą, tačiau jo taip pat atsisakė.
Kaip nustatyta Rinkimų kodekse, pirmalaikių Seimo nario, išrinkto vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų datą Seimas turi nustatyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią atsirado pagrindas rengti šiuos rinkimus.
Vis dėlto, šį kartą eiliniai rinkimai vienmandatėje yra itin svarbūs. Seime ir toliau įstrigę yra ne vienas visuomenę bei pačius politikus skaldantis siūlymas, o net ir vieno naujo parlamentaro atėjimas, diskusijas ( ir, žinoma, balsavimą) gali pakreipti visiškai nenuspėjama linkme.
Pasirinkimas – aštuoni kandidatai: kiekvienas jų – su skirtingu žinių ir patirties bagažu
Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato šiuose rinkimuose Raseinių-Kėdainių vienmandatėje varžosi aštuoni kandidatai.
Liberalų sąjūdis iškėlė Sandros Barzdienės kandidatūrą. Ji yra projektų vadovė, turinti viešojo administravimo išsilavinimą, yra ėjusi mero patarėjos pareigas Kėdainių rajono savivaldybės administracijoje, vėliau dirbo regiono kordinatore VšĮ „Versli Lietuva“ bei projektų vadove VšĮ Inovacijų agentūra[4].
Andrius Bautronis yra iškeltas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. TS-LKD kandidatas Alytaus profesinio rengimo centre yra įgijęs padavėjo-barmeno specialybę, vėliau Šiaulių universitete įgijo istorijos bei tarptautinio ugdymo ir tarpininkavimo išsilavinimus.
Jis dirbo Jurbarko rajono Juodaičių pagrindinės mokyklos muzikos ir istorijos mokytoju, Ariogalos gimnazijos istoriku, buvo Raseinių rajono kultūros centro vadovu, o nuo 2019 m. iki 2023 m. ėjo Raseinių rajono mero pareigas. Šiuo metu jis yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys[5].
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Edvino Demidavičiaus kandidatūrą. Jis turi Kauno technikos kolegijos, automobilių transporto inžinerijos išsilavinimą, yra dirbęs autošalkalviu, apsaugos darbuotoju, UAB „Finance property“ ekspertu, vėliau, regiono vadovu ir žalų skyriaus vyriausiuoju ekspertu.
Vėliau žalų eksperto pareigas ėjo „ADB Compensa Vienna Insurance Group“ bei „AAS BTA Baltic Insurance Company“, buvo vadovu VšĮ „Erdvė diaLogui“. Jis yra Labūnavos bendruomenės tarybos narys, Labūnavos pagrindinės mokyklos tėvų komiteto narys, Kėdainių r. policijos rėmėjas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoris[6].
Algirdas Gricius, iškeltas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Jis turi istorijos ir viešojo administravimo išsilavinimą, yra ėjęs istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo pareigas. Kurį laiką dirbo mokytoju, vėliau buvo Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktorius.
2013-2015 m. buvo Lietuvos Žemės ūkio ministro patarėjas. 2015-2019 m. Raseinių rajono savivaldybės meras. Šiuo metu jis yra Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys[7].
Matas Skamarakas, iškeltas Lietuvos socialdemokratų partijos. Lengvosios atletikos bei viešojo valdymo išsilavinimus turintis M. Skamarakas yra dirbęs fizinio lavinimo mokytoju Ariogalos gimnazijoje, vėliau buvo lengvosios atletikos treneriu Raseinių kūno kultūros ir lengvosios atletikos centre.
Nuo 2015 m. iki 2023 m. Raseinių rajono jaunimo reikalų tarybos narys. Nuo 2016 m. iki dabar yra asociacijos „Ariogalos tauras“ vadovas. Nuo 2019 m. iki dabar jis taip pat yra Lietuvos socialdemokratų partijos Raseinių skyriaus pirmininkas. Šiuo metu jis yra Raseinių rajono vicemeras[8].
Meida Šabūnienė yra iškelta Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų). Sociologijos išsilavinimą turinti moteris, 2012-2023 m. buvo UAB „Forestus“ direktorė, vėliau, ėjo UAB „Meidlin“ direktorės pareigas. 2021-2023 ji buvo „Forestus Logistics“ direktorė[9].
Lietuvos regionų partija iškėlė Antano Tautkaus kandidatūrą. Jis turi gyvulininkės technologo išsilavinimą, 2016-2023 m. jis buvo MB „Tautema“ vadovas. Verta paminėti, kad jis yra teistas už nusižengimą viešąjai tvarkai pagal 284 str. 1 d. (naujas (po 2003-05-01), tačiau teistumas yra išnykęs 2016-02-22[10].
Sąrašą užbaigia kandidatas, Darius Ulickas, kuris yra iškeltas Darbo partijos. Jis turi ekonomikos išsilavinimą, yra ėjęs buhalterio, finansininko, prekybos direktoriaus ir generalinio direktoriaus pareigas.
2002-2003 m. jis buvo Raseinių rajono savivaldybės meras, vėliau ėjo administracijos direktoriaus pareigas. 2012-2016 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, o 2019-2023 m. buvo Vilniaus miesto sav. administracijos patarėjas[11].
Pasirinkimas Raseinių-Kėdainių apygardoje gali turėti didelę įtaką likusiai Seimo darbotvarkei ir Stambulo konvencijos priėmimui
Jau netrukus – rugsėjo 10 d. – Seimas rinksis į rudens sesiją. Jai jau gerokai įpusėjus, iki kitų metų Seimo rinkimų bus likę lygiai metai.
Tačiau įvairiais skandalais, o ne efektyviu darbu šią kadenciją garsėjęs Seimas dar tikrai negali atsipalaiduoti: darbotvarkė yra pilna, o be nuolat kintančių saugumo ir geopolitinių aktualijų, ne mažiau svarbūs yra ir visuomenę bei pačius parlamentarus itin skaldantys klausimai, tokie kaip Stambulo konvencija, Partnerystės įstatymas ar siekis dekriminalizuoti narkotikus.
Ką kiekvieno iš aukščiau pateiktų vienmandatėje Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje besivaržančių kandidatų išrinkimas į Seimą reikštų juos iškėlusiai partijai ir bendrai parlamento dėlionei?
Jei kalbėtume apie Stambulo konvenciją, valdantieji konservatoriai neslepia planų ją ratifikuoti kuo skubiau. Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad norėtų, jog Stambulo konvenciją pavyktų ratifikuoti šios Seimo kadencijos metu. TS-LKD kandidato pergalė Raseinių-Kėdainių vienmandatėje reikštų, kad Seime padaugėtų tokią poziciją remiančių, o kiekvienas toks balsas yra itin aktualus balsavimuose, kurių metu kiekvienas balsas yra aukso vertės.
Taigi, jei valdančiųjų koalicijos partneriai Laisvės partija šiuose rinkimuose Raseinių-Kėdainių apygardoje savo kandidato neturi, jį turi liberalai.
Partijai priklausanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pavasario sesijos metu dėl Stambulo konvencijos net kreipėsi į Konstitucinį Teismą, taip siekiant išsiaiškinti šio kontraversiško dokumento atitiktį su Lietuvos įstatymais[12].
Liberalai Stambulo konvencijos ratifikavimą remia, o pati Seimo pirmininkė yra sakiusi, jog nesinorėtų, kad Lietuva būtų viena iš kelių valstybių, kuri šio dokumento nepatvirtins. Tai reikštų, kad tokiai partinei pozicijai pritartų ir naujai išrinktas Seimo narys.
Tačiau Raseinių-Kėdainių apygardoje pergalę nuskinti gali ir Seimo opozicinių partijų atstovas, kuris parlamente tuomet, tikėtina, priešintusi konvencijos priėmimui.
Pavyzdžiui Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) vadovas ir parlamentaras Petras Gražulis yra griežtas Stambulo konvencijos kritikas, ne kartą viešai įvardinęs Stambulo konvenciją kaip „Trojos arklį“, kuris atneš LGBT bendruomenės ideologiją iki mokyklų suolų. Tad laimėjus jo atstovei Meidai Šabūnienei, akivaizdu, kad tokia Seimo narė taip pat aktyviai priešinsis konvencijos priėmimui. Beja pati kandidatė M. Šabūnienė jau dabar laikosi tvirtos retorikos šiais klauimais. Plačiai pasklidusiame politikės leidinyje, aršiai kritikuojamos kontraversiškai visuomenėje vertinamos „Gyvenimo įgūdžių“ pamokos ir nuolat pabrėžiamas šeimų vertybių puoselėjimas.
Štai, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nemano, kad Lietuvoje reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją[13]. S. Skvernelio manymu, konvencija būtų buvusi aktuali ir reikalinga žymiai anksčiau, tuomet, kai Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje buvo viena iš didžiausių problemų, tačiau dabar taip jau nėra.
„Valstietis“ Aurelijus Veryga laikosi panašios pozicijos ir teigia, kad konvencijos poreikio mūsų šalyje nėra, nes Lietuva jau gerokai anksčiau pati parengė savo teisinę bazę dėl smurto artimoje aplinkoje. Tuo tarpu partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis yra teigęs, kad Konvencija į Lietuvos teisės sistemą neatneštų jokių naujų moters nuo smurto apsaugos priemonių ir tik įneštų socialinės lyties sąvokos neapibrėžtumo problematiką.
Tuo tarpu opozicijoje taip pat esantys socialdemokratai dar 2018 m. patys aktyviai ragino ratifikuoti Stambulo konvenciją[14]. O prieš keletą metų, naujoji partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė taip pat teigė, kad „visi žmonės turi suprasti, kad esame lygūs ir turime turėti vienodas teises“[15]. Tad „socdemų“ kandidatas Matas Skamarakas šiu klausimu matomai sėstų į vieną suolą kartu su konservatoriais ir laisvės partija.
Savo ruožtu Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis, pasirodžius žiniai, kad dėl Stambulo konvencijos bus kreipiamasi į KT, tokį sprendimą vertino kritiškai, teigė, kad taip norima sukurti situaciją, jog nebūtų kito varianto kaip tik balsuoti „už“ ir ratifikuoti Konvenciją.
Seimo narys Mindaugas Puidokas taip pat kritiškai vertina Stambulo konvenciją, yra teigęs, kad valdantieji Seime šį dokumentą bando prastumti bet kokia kaina ir pažymi, kad kovai su smurtu šios konvencijos nereikia: viskas vykdoma tik dėl genderizmo skatinimo politikos.
Partnerystės įstatymui „prastumti“ reikia liberalės, konservatoriaus arba socdemo pergalės
Ne mažiau įtampų Seime kelia ir Partnerystės įstatymas. Jį aktyviai remia Laisvės partija, prie kurios prisideda ne tik dauguma koalicijos partnerių iš Tėvynės sąjungos ar liberalų, bet ir opoziciniai socialdemokratai. Įtakingi Seimo konservatoriai, tokie kaip I. ŠImonytė išreiškė palaikymą partnerystei, o partijos pirmininkas G. Landsbergis balsavimą dėl partnerystės prilygino balsavimui dėl Kovo 11-osios.
„Kai mes bandėme priimti partnerystės įstatymą Seime, aš pasakiau, kad man tai yra kovo 11-osios dalykas. Manau, kad čia yra fundamentalus klausimas, ką mes pasiekėme kovo 11-ąją. Man tai yra vergystės pabaigos diena, mes iš tikrųjų tapome laisvi. Mes to neįsisąmoninome“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Nepaisant, kad keletas konservatorių Seime vis dar balsuoja prieš partnerystės įstatymą, koks būtų išrinkto Andriaus Bautronio balsas nuspėti nesunku. Konservatoriai senai garsėja partine drausme, o tik vienam balsavimui Seime likusiam dėl Partnerystės įstatymo, visi „viščiukai“ bus suskaičiuoti.
Galbūt kiek netikėta, tačiau Partnerystės įstatymo priėmimui teigiamos įtakos gali turėti naujo socialdemokrato atėjimas į Seimą. Pasirodo, Lietuvos socialdemokratų partija eidama į rinkimus iš tiesų žadėjo įteisinti partnerystę. LSDP rinkimų programoje iškeltas toks siekis: „Priimsime Partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“.
Kaip ir įrašyta programoje, taip ir balsavo didžioji dalis socialdemokratų partijos atstovų Seime.
O tikslą įteisinti lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius į rinkiminę programą įsirašė ir liberalai, kurių apsoliuti dauguma ir palaikė parterystės įstatymo projektą.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai sako, kad bendras partijos principas yra nepritarti partnerystei, bet teigiama, kad kiekvienas narys gali turėti savo nuomonę šiuo klausimu ir ją pareikšti balsavimuose.
Tuo tarpu „darbietis“ A. Mazuronis teigia, kad visi turi savo vertybines pozicijas, kurios susijusios su pačiu žodžiu partnerystė, tačiau jis itin kritikuoja tai, kad vienos ar kitos politinės jėgos bando gudrauti bei ne iki galo atskleisti savo tikrąją poziciją[16].
Taip pat nuosekliai partnerystės klausimu pasisako ir Tautos ir teisingumo sąjungos parlamentaras Petras Gražulis, kuris yra vienas didžiausių tokio įstatymo kritikų Lietuvos Seime. Nuo jo šiuo klausimu neatsilieka ir mandato siekianti kandidatė M. Šabūnienė
Bus nutiestas kelias į narkotikų dekriminalizavimą?
Ne mažiau audringų diskusijų kelia ir narkotikų dekriminalizavimo klausimas. Praėjusių metų gruodžio mėnesį į Seimo darbotvarkę sugrįžus mažo kiekio kanapių dekriminalizavimo projektui, parlamente kaip reikiant sukilo temperatūra – projektas antrąją pakopą įveikė, nors prieš jį balsavo ne tik opozicijos atstovai, bet ir dalis valdančiųjų. Nepaisant to, politikų raginimai dėl perbalsavimo liko neišgirsti.
Naujo Seimo nario atėjimas galėtų turėti didžiulės įtakos naujame balsavime. Juk paskutinėje svarstymo stadijoje „už“ narkotikų dekriminalizavimo projektą balsavo 63 Seimo nariai, „prieš“ buvo 60 ir du susilaikė – vos vienas palaikęs asmuo lėmė, kad projektas šią kartelę įveikė.
Siekiant sustabdyti šio projekto priėmimą, Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje reikėtų tikėtis opozicinių partijų pergalės, ypač – Tautos ir teisingumo sąjungos arba valstiečių, kurie bene aktyviausiai ir vieningiausiai priešinasi narkotikų dekriminalizavimui. Pavyzdžiui, buvęs sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ A. Veryga jau kuris laikas ragina nepritarti šiam siūlymui, teigia, kad juo, narkotikų vartojimas būtų normalizuojamas, visuomenei būtų sakoma, kad vartoti yra normalu ir už tai galima susimokėjus keliasdešimties eurų baudą tai galim tęsti. Petras Gražulis taip pat aktyviai priešinasi tokio įstatymo įsigalėjimui ir tai vadina „vienu gėdingiausių ir visuomenę į nužmogėjimą varančiu įstatymu“.
Tuo tarpu konservatorių frakcijos narys Arūnas Valinskas teigia, kad kriminalizacija nėra efektyvi kontrolės priemonė. Jo teigimu, „dekriminalizacija nėra joks stebuklas, bet ji yra reikalinga“. Tokie teiginiai lyg ir rodytų, kad siekiant priimti narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, valdantiesiems būtų naudingiausia, kad į Seimą ateitų konservatorius.
Politologai pergalę pranašauja opozicinių jėgų kandidatams
77.lt pakalbintas žymus politologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius, teigia, kad pagrindinis faktorius lemsiantis šiuos rinkimus bus aktyvumas, kuris nebus didelis.
„Seimo nario rinkimai vienmandatėje apygardoje vyksta likus kiek daugiau nei metams laiko iki kadencijos pabaigos. Tad viena tendencija yra aiški – rinkimai bus pasyvūs. Jeigu lygintume ankstesnių išankstinių rinkimų rezultatus, pastebėtume, kad aktyvumas svyruoja nuo 10 iki 25 procentų. Tokiu atveju rinkimai sėkmingi būna partijoms, kurios turi kiek daugiau lojalių rinkėjų. Taip pat vienmandatėse apygardose yra svarbus dalyvaujančių kandidatų skaičius. Jei skaičius yra didelis, paprastai prireikia ir antro rinkimų turo. Šiuo atveju turime aštuonis kandidatus, tad beveik garantuotai galima pasakyti, kad šį sekmadienį dar neturėsime išrinkto Seimo nario ir prireiks antrojo rinkimų turo. Visa tai dėl plačios balsų sklaidos pasiskirsčiusios tarp nemenko kandidatų skaičiaus“,- teigia humanitarinių mokslų daktaras Algis Krupavičius.
Politologas tai pat atkreipia dėmesį į rinkimų konteksto svarbą. Mat dabar einanti valdančiųjų konservatorių ir liberalų kadencija yra ypač kontraversiškai vertinama. Tai parodo rekordiškai žemi valdančiųjų politikų reitingai. Žiūrint šiuo kontekstu, anot A. Krupavičiaus, galimi neblogi rezultatai protesto elektoratą renkantiems kandidatams.
„Valdančios partijos turi žemus reitingus visuomenės nuomonės apklausose. Tad irgi yra tikimybė, kad joms rinkimų rezultatai nebus palankūs. Valdančiųjų partijų reitingai yra vieni žemiausių istorijoje, jie šiandien yra panašūs į tuos, kuriuos konservatoriai turėjo 2000-aisiais metais, kai Lietuva buvo gilioje ekonominėje duobėje. Ir dabar situacija socialinių, ekonominių įtampų dabar yra labai ženkli. O ruduo ekonominiu raidos požiūriu prognozuojamas kaip itin sudėtingas. Tokiame kontekste atsiranda tam tikros galimybės protesto rinkėjams pasireikšti. Ir tos partijos, kurios geba mobilizuoti protesto balsus, gali jei ir nelaimėti, tai pasiekti santykinai geresnių rezultatų“,- prognozuoja ekspertas.
Kad šie rinkimai yra svarbūs, nepaisant to, jog renkamas tik vienas Seimo narys, patikina ir politologas.
„Dauguma yra trapi, netgi tos daugumos gali ir nebelikti, o kai kuriuose balsavimuose jos ir nebėra. Šie rinkimai parlamento daugumos ir mažumos santykio atžvilgiu yra svarbūs. Vėlgi nuo pačių kandidatų rinkimų apygardoje gerokai priklauso, kokias temas ir klausimus jie kelia susitikimuose su rinkėjais, kaip jie bando sutelkti sau palankų elektoratą. Vertinant daug įtampų keliančius socialinius, kultūrinius klausimus, kaip partnerystės ar panašius, reikėtų pastebėti, kad jei laimės aštresnės retorikos opozicinės jėgos, kaip valstiečiai ar kiti, tai bus tikrai ne kokia žinia valdantiesiems konservatoriams. Socialdemokratai šiuo požiūriu yra kur kas labiau linkę rasti kompromisus su valdančiąja dauguma. Kad žmonės linkę labiau rinktis tradicinį požiūrį turinčias jėgas rodo ir ką tik praėją savivaldos rinkimai, kuriuos Raseiniuose laimėjo valstiečių ir žaliųjų atstovas A. Nekrošius.
Savivaldybių tarybų rinkimuose pamatėme, kad nepaisant kai kurių valdančiųjų partijų savigyros, tie rinkimai jiems nesusiklostė palankiai ir opozicinės partijos buvo sėkmingesnės“,- dėstė A. Krupavičius.
Kandidato nuostatos ir vertybės yra kur kas svarbesnis klausimas nei jų gyvenamoji vieta
Politologas atsakė ir į šiuo metu Raseinių kampanijoje dažnai keliamą klausimą dėl kandidatų gyvenamosios vietos. Mat tarp pačių kandidatų neretai vyksta skirstymas į vietinius ir nevietinius politikus. Tačiau ekspertas šio argumento nelaiko tvirtu ir teigia, kad rinkėjų apsisprendimą lemia kur kas svarbesni veiksniai nei deklaruojama kandidato gyvenamoji vieta.
„Kaip rinkėjų pasirinkimo veiksnys, tas vietinis ar ne vietinis kandidatas, nėra labai reikšmingas, tuo labiau Seimo rinkimuose. Parlamentarai turi taip vadinamą laisvą mandatą ir jis nėra tiesioginis atstovas konkrečios vietovės pagal pačią Seimo rinkimų logiką. Savivaldos rinkimuose yra privaloma, kad kandidatas gyventų tam tikroje savivaldybėje. Bet net ir tokiu atveju atsiranda netinkami reiškiniai, kada apsigyvenama laikinai, ar kuriam laikui ir iš esmės tas apsigyvenimas neretai būna tiesiog falsifikuojamas ir melagingas. Tokių atvejų rastume daugelyje savivaldybių. O iš ties Seimo rinkimuose rinkėjai žvelgia pirmiausiai į kandidatus, į jų atstovaujamas politines partijas, nuostatas, vertybes kas yra kur kas svarbesni veiksniai nei gyvenamoji vieta“,- į klausimą atsakė A. Krupavičius.
