Vos prieš 10 metų konservatoriai „protu nesuvokė“ kaip gali būti du tėčiai šeimoje! Kas nutiko šiandien?

Konservatoriai ir liberalai: ideologinės priešingybės, Lietuvoje dirbančios kartu

Ne vienam šiuometinė valdžia yra savotiškas nesusipratimas. Ne tik dėl to, kaip įvykiai rutuliojasi dabar, įpusėjus tretiesiems valdymo metams. Nuo pat pradžių viskas buvo keista, nes buvo aišku, kad valdančioji dauguma bus formuojama iš konservatorių bei liberalų ir laisviečių. Jei liberalai Lietuvoje visada buvo dar gana ramūs, tai Laisvės partija įsiveržė į Lietuvos politinę padangę su kontraversiškais ir ekstremaliais lozungais – kalbomis apie laisvą vienalyčių meilę, laisvą „žolę“ ir t.t.

Vis dėlto konservatoriai ir liberalai, o juo labiau tokie „laisviečiai“ – turėtų būti ideologiniai priešai nuo pat šių politinių jėgų susiformavimo pradžios. 

Konservatizmo esmių yra apsaugoti visuomenę nuo nenorimų pokyčių. Išsaugoti gerus dalykus, kuriais mes žavimės ir džiaugiamės, ir kuriuos, jeigu deramai jais nesirūpinsime, galime prarasti. Šie dalykai yra svarbiausias mūsų bendruomenės turtas – tradicinės vertybės, kultūros puoselėjimas, krikščionybės skatinimas , nuosavybės ir tradicinės šeimos gyvenimo saugumas. 

Du svarbiausi istoriniai konservatizmo priešininkai yra socializmas ir liberalizmas. Kaip sako anglų filosofas Rodžeris Skrutonas, liberalizmas yra apšvietos produktas. Jo akimis visuomenė remiasi sutartimi, o valstybė – įrankis, reikalingas individo teisių garantavimui. Liberalai gina privačią nuosavybę, puoselėja žodžio laisvę, o atskiro individo teises iškelia aukščiau visuomenės interesų ^[1]. Liberalai nevengia to daryti rankas numojant į tradicines vertybes, klasiką ar nusistovėjusias taisykles.

Tad neabejotinai, konservatoriams juodai priešinga politinė ideologija yra liberalizmas. Tačiau nepaisant to, politologai Lietuvoje, dar prieš susiformuojant valdančiajai koalicijai, spėjo, kad konservatoriai stos į vieną barikadų pusę su liberalais – panašu, kad partijos ideologija tiek išsikreipė, kad net toks politinis nonsensas nieko nenustebino.

Dabartiniai konservatoriai homoseksualų partnerystę prilygino kovo 11-ajai

Lietuvos politinė praktika rodo, kad konservatoriai gali eiti išvien su liberalais, o kartais juos ir perspjauti. Akivaizdus to pavyzdys- Laisvės partija, kuri būdama itin ekstremalių liberalių pažiūrų, sulaukia ne tik paramos parlamente, bet ir neįtikėtinų liaupsių iš dabartinio konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio. 

„Kai mes bandėme priimti partnerystės įstatymą Seime, aš pasakiau, kad man tai yra kovo 11-osios dalykas. Manau, kad čia yra fundamentalus klausimas, ką mes pasiekėme kovo 11-ąją. Man tai yra vergystės pabaigos diena, mes iš tikrųjų tapome laisvi. Mes to neįsisąmoninome“, – kalbėjo G. Landsbergis^[2]. 

Jo teigimu, su šios partijos atėjimu į Seimą, jame atsirado daugiau šviesos ir žmogiškumo.

„Kas pasikeitė su jūsų atėjimu į Seimą? (…) Man yra daugiau šviesos, daugiau žmoniškumo, daugiau nuoširdumo, ir tai yra labai stipriai keičia jauseną, kaip mes jaučiamės būdami ten, kur plaka Lietuvos širdis ir kur bandome priimti svarbiausius sprendimus. Tai jau yra jūsų pergalė“, – teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis.

Seneliui Landsbergiui vienalyčių partnerystė nebekliūna 

Tokių ar panašių Gabrieliaus Landsbergio pasisakymų apstu, juos lydi ir balsavimai Seime. Negana to, ši pozicija sulaukia palaikymo ir konservatorių partijos viduje, dauguma jos išrinktų seimūnų nuosekliai balsuoja už partnerystės ar panašius projektus parlamente. O viešos kritikos, dėl priešingų vertybių propagavimo, negirdėti nei tarp eilinių konservatorių, nei tarp senųjų mohikanų, kurie visai nesenai piestu stojo prieš tokius liberalius užmojus.

Prieš dešimtmetį, kai Europos Parlamento rezoliucijoje buvo nuspręsta kovoti su homofobija, V. Landsbergis tuomet sakė, kad artėja laikai, kuomet „jau rūpinsimės heterofobija (priešiškumu skirtingų lyčių santykiams) ir netolerancija būtent heteroseksualams, net jų diskriminacija“. 

„Eisime ginti heteroseksualumo kaip dar ne visiškai pasenusios lytinės orientacijos – vyro ir moters abipusės simpatijos. Rasis nauja saugotina mažuma“, – sakė V.Landsbergis. 

Europarlamento rezoliuciją jis apibūdino kaip neišmanėlišką klastotę^[3].

Tais pačiais 2012 metais konservatoriams pristačius savo rinkimų programą, jie žadėjo toliau stiprinti šeimos institutą. 

Tuometinė Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė pareiškė, kad aktyviai priešinsis homoseksualų santykių įteisinimui – tai esą tik padėtų civilizacijai sunaikinti save ir žmoniją.

„Visa tai yra nukreipta prieš valstybės išlikimą. Protu nesuvokiu, kaip šeimoje gali būti dvi mamos arba du tėčiai. Turi būti ir mama, ir tėtis. Ir tai yra savaime suprantama“, – sakė I. Degutienė^[4].