JK lyderis teigia, kad kitos šalys svarsto skirti karius taikai Ukrainoje užtikrinti
Keiras Starmeris, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas, pirmą kartą aiškiai pareiškė, kad jis yra pasirengęs dislokuoti britų karius Ukrainoje, jei bus pasiektas susitarimas dėl karo su Rusija pabaigos. Jis pripažino, kad tai galėtų kelti pavojų Jungtinės Karalystės kariuomenės nariams, jeigu Vladimiras Putinas imtųsi naujo išpuolio.
K. Starmeris pasakė, kad krizė yra „kartos momentas“ ir egzistencinis klausimas Europai. Tai buvo pirmas kartas, kai ministras pirmininkas aiškiai nurodė, kad svarsto galimybę siųsti britų taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą[1].
Šie komentarai pasirodė prieš pat skubias derybas su Europos lyderiais, vykusiusias Paryžiuje pirmadienį. Lyderiai bando sukurti strategiją, reaguodami į D. Trumpo spaudimą sudaryti susitarimą su Rusijos prezidentu ir baimę, kad JAV sumažins savo įsipareigojimus gynybai Europoje.
„Jungtinė Karalystė pasirengusi atlikti lyderio vaidmenį“
K. Starmeris savo pasisakyme „Daily Telegraph“ pabrėžė, kad Jungtinė Karalystė yra „pasirengusi atlikti lyderio vaidmenį“ Ukrainos gynybos ir saugumo srityse, įsipareigodama skirti 3 milijardus svarų per metus iki 2030 metų.
Jis pažymėjo, kad be karinės pagalbos, tai taip pat reiškia pasirengimą ir norą prisidėti prie saugumo garantijų Ukrainai užtikrinimo. Jis tikina, kad jei reikės dislokuoti britų karius, taip ir padarys.
„Aš nesakau to lengvabūdiškai. Aš labai rimtai jaučiu atsakomybę, kurią sukelia galimybė įdarbinti britų kariuomenės vyrus ir moteris pavojingose situacijose“, teigė K. Starmeris. „Bet bet kokia pagalba užtikrinanti Ukrainos saugumą taip pat yra pagalba užtikrinant mūsų žemyno ir šios šalies saugumą.“
K. Starmeris taip pat pažymėjo, kad karo pabaiga negali tapti tik laikina pertrauka, prieš V. Putinui vėl pradėjus atakas Ukrainoje.
Keičiasi Jungtinės Karalystės išlaidos gynybai ir kariniai įsipareigojimai
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Jungtinės Karalystės premjerai vengė viešai svarstyti britų karių dislokavimą šalyje. Tačiau kariuomenės vadovai mano, kad Didžioji Britanija negali įvykdyti savo esamų karinių įsipareigojimų. Net jei šalis nepatektų į jokias taikos palaikymo misijas Ukrainoje, gynybos biudžeto, kuris sudaro 2,33% BVP, nepakanka.
Vyriausybei nurodžius, kad planuojama didinti gynybos išlaidas iki 2,5% BVP, kai kurie šaltiniai praneša, kad karinės vadovybės siekia šio rodiklio padidinimo iki 2,65%. D. Trumpas taip pat ragina visas Europos šalis didinti gynybos išlaidas iki 5%. Dabar JK gynybos biudžetas siekia 64 mlrd. svarų sterlingų.
K. Starmeris įspėjo, kad negalima leisti, kad su Ukraina vykstantys derybų procesai pasikartotų, kaip tai įvyko su Afganistanu, kai 2021 m. rugpjūtį, pagal susitarimą su Talibanu, JAV išvedė savo karius, neįtraukdami Afganistano vyriausybės. „Mes negalime leisti, kad pasikartotų tokia situacija kaip Afganistane, kur JAV tiesiogiai derėjosi su Talibanu ir ignoravo Afganistano vyriausybę“, teigė K. Starmeris.
Tačiau didėjantis JK įsipareigojimas įneštų papildomų išlaidų. Gynybos šaltiniai praneša, kad kariuomenės vadai susitiko su K. Starmeriu ir aptarė karinę padėtį, kai armija susiduria su sunkumais dėl žmogiškųjų išteklių ir yra mažiausia per daugiau nei 200 metų. Gynybos šaltinis taip pat pažymėjo, kad nepaisant Iždo susirūpinimo dėl papildomų išlaidų, Jungtinė Karalystė negalės išlaikyti savo politinių įsipareigojimų NATO, „Aukus“ branduolinio povandeninio laivo programai ir naujos kartos naikintuvams su esamu biudžetu.
