K. Mažeika apie savo „įpėdinį“ S. Gentvilą: tai didesnė žala miškui nei kenkėjai

Kodėl dėl S. Gentvilo tyli prezidentas ir premjerė?

Skandalams be perstojo talžant aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, abejonių dėl jo veiklos, visuomenėje ypač daug. Intensyviai didėjantys miškų kirtimo plotai ir „šluojamos“ nuo žemės paviršiaus šimtametės girios pastaruoju metu išprovokavo gyventojų protestus prie Seimo.

Kęstutis Mažeika, žemės ūkio mokslų daktaras, Seimo narys ir buvęs aplinkos ministras, taip pat su neslepiamu nerimu žiūri į tai, kaip šiandien tvarkosi jo „įpėdinis“ – liberalų partijos į Aplinkos ministerijos vadovo postą deleguotas Simonas Gentvilas. 77.lt pakalbintas politikas teigė, kad dėl S. Gentvilo neskaidrios veiklos jis kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą.

„Dabartinį ministrą lydi nesibaigiantis skandalų šleifas. Dėl jo veiksmų buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pastaroji perspėjo dėl galimų neigiamų S. Gentvilo priimamų sprendimų pasekmių, - daugeliui žinomus dalykus priminė K. Mažeika. – Aš ir pats kreipiausi į prokurorus dėl dabartinio aplinkos ministro galimų privačių ir viešųjų interesų supainiojimo, kadangi jo nurodymų ir už valstybės lėšas buvo tvarkomos atliekos privačioje teritorijoje. Klausimų kyla tiek man, tiek kitiems politikams, tačiau atsakyti į juos turėtų ne kas kitas, o tokį veikėją į pareigas paskyrę asmenys – premjerė Ingrida Šimonytė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Deja, pirmoji tik gina visus savo „ypač skaidrius“ ministrus, o antrasis paslaptingai tyli.“

Kęstutis Mažeika teigia, kad barbarišką miškų puolimą gamta jaus mažiausiai penkiasdešimt metų.

„Kai aš buvau ministras, dėl po vėtros sutvarkytos vienos biržės teko eiti aiškintis pas prezidentą. Triukšmas kilo ir visuomenėje, esą kaip čia taip saugomoje teritorijoje kažkas kerta. Tas pats S. Gentvilas tuomet bandė pasirodyti kaip didelis kovotojas už gamtą. Šiandien, nepaisant jo pažadų Punios šilą paversti saugoma teritorija, rezervatu, miške vyksta dešimtis kartų didesni kirtimai, tačiau niekas nieko jam nesako. Save ir rinkėjus gerbiantis politikas jau seniai būtų atsistatydinęs arba bent sulaukęs jį paskyrusių pastabų ir reikalavimo pasiaiškinti. Bet, kaip matome, to nėra. Minėta aplinkybė leidžia spėti, kad tiek I. Šimonytė, tiek G. Nausėda jau rengiasi kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams, todėl kiti klausimai jiems neberūpi, - konstatavo politikas. – Todėl ir vyksta barbariškas miškų puolimas, kurio pasekmes mūsų gamta, jeigu iš jos išviso kažkas liks, jaus mažiausiai metų penkiasdešimt.“

Buvęs aplinkos ministras apie „įpėdinio“ veiklą: „pramuštas eilinis dugnas“

Priminus, jog pats S. Gentvilas nekontroliuojamus miškų kirtimus sieja su kova prieš klimato kaitą, K. Mažeika nusijuokė.

„Didesnio absurdo sugalvoti, turbūt, nebeįmanoma. Tai akivaizdžiai parodo jo „kompetencijos“ lygį. Nepaisant to, kad pramuštas eilinis dugnas, ministras ir toliau lieka savo poste. O kol jis užsiima postringavimais, toliau naikinami Lietuvos miškai, - perspėjo politikas. – Viena vertus jie beatodairiškai kertami, kita – kol ministras užsiima neaišku į ką orientuota viešųjų ryšių kampanija, parazitai toliau sėkmingai dauginasi. Čia būtina atminti, kad kiekvienas laiku nesutvarkytas užkrėstas medis tai dar vienai „vartai“ parazitų plitimui. Jeigu ir toliau nieko nebus daroma, skaudžias pasekmes pajus tiek miškai, tiek šalies ekonomika, tiek visi tie, kurie mėgo lankytis miškuose.“

Taip pat K. Mažeika priminė, kad siekiant užtikrinti biologinės įvairovės standartus, šalyje turi augti įvairūs miškai.

„Taip, seni, nykstantys, pūvantys medynai daugiau CO2 išskiria, negu akumuliuoja, tačiau būtina suvokti jog tam tikras procentas ir tokių miškų yra privalomas. Negali būti vien jaunuolynai, nes tai nėra natūralu“, - pabrėžė jis.

Kęstučio Mažeikos patarimas: kaupkite atvirutes ir vaizdo įrašus su medžiais

Pasiteiravus, kas laukia Lietuvos miškų, jeigu Aplinkos ministerija ir toliau mindžiukuos vietoje, K. Mažeika buvo griežtas.

„Grėsmė yra tokia rimta, kad be radikalių priemonių jau ir mes eglynus bei pušynus po kelerių metų matysime tik nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Nevaldomas vabzdžių kenkėjų plitimas lems, kad užkrėsti plotai plėsis nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų. Pažiūrėjus į Lietuvos žemėlapį ir įvertinus židinių skaičių, greitai nebeliks miškų, kuriuose nebūtų užkrėstų medžių, o tai reikš, kad teks kirsti visus pažeistus medžius, nes, priešingu atveju, tapę sausuoliais, jie kels pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms, - niūriai į ateitį žiūrėjo politikas. – Dabartinis ministro neveiklumas yra dar didesnė žala miškui negu kenkėjai. Visi miškų srities specialistai aiškiai sako, kad pirma būtina pasirūpinti užkrėstais medžiais, kadangi vabzdžiai deda kiaušinėlius ir du kartus per metus susilaukia palikuonių. Sprendimai turi būti greiti ir efektyvūs, instrukcijos – kaip veikti tokiose situacijose – irgi yra, tačiau arba ministras jų neskaito, arba tyčia ignoruoja.“

Pasak K. Mažeikos, dabar būtina stabdyti visus planinius kirtimus ir visą dėmesį sukoncentruoti užkrato židinių likvidavimui.

„Nustatei židinį, iškirtai pažeistus medžius ir kuo skubiau juos išvežei. Paprasta ir elementaru. Deja, to nedaroma, o toliau, spygliuočius paliekant parazitams, kertami niekam nekliūvantys lapuočiai. Tokie ministerijos veiksmai ne tik neturi jokios logikos, bet ir prieštarauja mokslininkų rekomendacijoms, - pabrėžė politikas. – Be to, reikia nepamiršti, kad vabzdžiams nėra nei ribų, nei sienų, todėl jie gali keliauti kur panorėję. Prisiminkime tą patį Punios šilą – skubėjome dorotis su užkratu, kad jis nepersimestų į privačius miškus. Priešingu atveju elgtumėmės neatsakingai savo piliečių atžvilgiu, jeigu dėl valdžios neveiklumo atsakomybę permestume jiems, o vėliau dar ir apkrautume baudomis už miško nepriežiūrą. Taip, beje, parazitai gali išplisti ir už Lietuvos ribų. Nors galbūt to ministras ir siekia? Juk paraleliai vykdoma urėdijų reforma, stambinami padaliniai ir juose mažėja specialistų. O kuo specialistų mažiau, tuo „teisingesnius“ sprendimus galima priimti. Tik, mano nuomone, su miškais susiję sprendimai turėtų būti priimami ne kabinetuose, o vietoje. Būtent taip elgiasi tikri specialistai ir profesionalai“, - teigė Kęstutis Mažeika.