Dažną pykina kelionėse ir ypač plaukiajant laivu, bet ar žinome kodėl?
Jūros liga yra plačiai paplitusi, tačiau dažnai neteisingai suprantama liga. Jūros liga, dar vadinama kelionių liga arba kinetoze, atsiranda, kai smegenys gauna prieštaringus signalus iš judesį jaučiančių kūno dalių, tokių kaip akys, vidinės ausys, raumenys ir sąnariai. Šis nesuderinamumas supainioja smegenis ir sukelia pykinimą, šleikštulį ir kartais vėmimą[1].
Šis reiškinys pastebimas įvairiose situacijose, pavyzdžiui, keliaujant automobiliu, autobusu, lėktuvu, laivu ir net atrakcionų parko atrakcionuose. Tipiškas pavyzdys važiuojant automobiliu:
- Akys: jos fiksuoja judėjimą, pastebėdamos praeinančius objektus, pavyzdžiui, medžius
- Vidinės ausys: jomis jaučiamas transporto priemonės judėjimas
- Raumenys ir sąnariai: Jie jaučia, kad kūnas nejuda
- Smegenys: Smegenys: jos jaučia, kad šie pranešimai nesusiję, todėl jaučia diskomfortą.
Tokius pojūčius gali iššaukti dirgikliai. Daugybė veiksmų gali paskatinti judėjimo ligą, įskaitant: pasivažinėjimas atrakcionų parke ir virtualiosios realybės patirtis; skaitymas judant; važiavimas automobiliu, autobusu, traukiniu; kelionės laivu ar lėktuvu; vaizdo žaidimai ir filmai.
Ne visi yra tokie atsparūs jūros ligai, kaip galite manyti
Apskaičiuota, kad kas trečias žmogus kada nors gyvenime gali patirti jūros ligos simptomus. Ypač jautrios moterys ir vaikai nuo dvejų iki dvylikos metų. Tačiau būtina suprasti, kad ši liga gali pasireikšti bet kam. Kai kurie specifiniai veiksniai gali padidinti tikimybę patirti judesio/ kelionių ligą:
- Šeimos istorija: Genetinis polinkis gali būti svarbus
- Hormoninė kontracepcija: Ji gali padidinti jautrumą judesiui
- Vidinės ausies sutrikimai: Gali prisidėti pusiausvyros sutrikimai
- Menstruacijos: Hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos
- Migrena: Migrena sergantiems žmonėms ši būklė yra dažnesnė
- Parkinsono liga: Ji gali būti susijusi su jautrumu judesiams
- Nėštumas: Hormonų svyravimai gali padidinti riziką.
Tai nėra dalykas, kurį galite nujausti. Net jei esate vienas tokių, kuriuos visose kelionėse kamuoja nemalonūs pojūčiai. Jūros liga gali jus nustebinti staiga atsiradusiais simptomais:
- Šaltas prakaitas
- Galvos svaigimas
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Dirglumas
- Nesugebėjimas susikaupti
- Padidėjęs seilėtekis, pykinimas ir vėmimas
- Blyški oda
- Greitas kvėpavimas arba oro gurkšnojimas.
Diagnozuojant judėjimo ligą, sveikatos priežiūros specialistui reikia apibūdinti simptomus ir juos sukeliančius veiksnius. Šio proceso metu gali būti atliekama fizinė apžiūra, o medicinos specialistas, norėdamas patvirtinti diagnozę, gali patikrinti akis ir ausis[2].
Jūros ligos komplikacijos gali būti net ir pavojingos sveikatai
Judesio liga yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis keliaujančiųjų arba užsiimančiųjų judėjimu. Jai paprastai būdingi tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, prakaitavimas ir bendras diskomforto jausmas. Nors dažnai ši liga būna laikina ir lengva, ilgai trunkantys jūros ligos simptomai gali sukelti rimtesnių komplikacijų.
Dehidratacija gali ilgam paveikti organizmo procesus
Nuolatinis vėmimas ir prakaitavimas gali sukelti dehidrataciją. Netekus būtiniausių skysčių, gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra, o tai sukelia tolesnes komplikacijas, pavyzdžiui, silpnumą, burnos džiūvimą ir net alpimą[3].
Nepakankama mityba tik pablogina prastą savijautą
Ilgai trunkantis pykinimas gali sukelti apetito praradimą, o tai gali lemti nepakankamą mitybą. Kai nuolat pykina retas nori valgyti pilno maistingumo patiekalus ir dažnai apsiriboja tik skrandžio nedirginančiais krekeriais ar skysčiais. Pagrindinių maistinių medžiagų trūkumas turės įtakos bendrai sveikatai, susilpnins imuninę sistemą ir sumažins energijos kiekį.
Nuolatinis blogumo jausmas ir sugadinta kelionė turi poveikio ir psichikos sveikatai
Lėtinis judesio sutrikimas kaip jūros liga ir blogumo jausmas kelionėje gali prisidėti prie nerimo ar depresijos. Nuolatinis pykinimo jausmas ir kelionių baimė gali lemti vengimo elgesį, apriboti asmenines ir profesines galimybes.
Kasdienės veiklos ir gyvenimo būdas gali būti žymiai įtakoti šių nemalonių pojūčių
Nuolatinė jūros liga gali trukdyti kasdienei veiklai ir bloginti gyvenimo kokybę. Tai gali paskatinti apskritai vengti kelionių, o tai gali apriboti asmeninį augimą, karjeros vystymąsi ir socialinį bendravimą. Kartais tai pakeičia ir gyvenimo posūkius, jei negalite keliauti ar tai trukdo konkretiems karjeros pokyčiams.
Ilgalaikės pasekmės ir antriniai sužalojimai po tokių įvvykių ilgai atsiliepia
Stiprus vėmimas gali sukelti fizinius sužalojimus, pavyzdžiui, raumenų patempimą, arba rimtesnes būkles, pavyzdžiui, stemplės plyšimą. Tai sukelia papildomas problemas ir reikalauja gydymo, ilgos priežiūros ir pakartotinių tyrimų, vizitų į ligoninę.
Jūros liga gali ilgam atgrasyti nuo kelionių ir sukelti nuolatinį stresą
Ilgai trunkanti jūros liga iš trumpalaikio diskomforto gali virsti lėtine liga. Ji gali tapti pasikartojančia problema, darančia įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Lėtinė jūros liga gali turėti ir ekonominį poveikį. Ji gali apriboti karjeros galimybes, kurioms reikia keliauti, ir gali pareikalauti didelių gydymo išlaidų.
Ilgalaikė judesių liga gali labai pabloginti gyvenimo kokybę. Nuolatinis diskomfortas, poreikis vartoti vaistus, keisti mitybą ir gyvenimo būdo apribojimai gali būti apsunkinantys. Ilgai trunkanti jūros liga gali paaštrinti kitas sveikatos problemas. Pavyzdžiui, sergantiesiems migrena ar virškinimo sutrikimais lėtinė judėjimo liga gali sustiprinti jų simptomus.
Nors jūros liga dažnai atmetama kaip nedidelis nepatogumas, labai svarbu pripažinti, kad ilgai trunkanti judesio liga gali sukelti rimtų komplikacijų. Jos poveikis neapsiriboja vien tik fiziniu diskomfortu, bet turi įtakos psichinei savijautai, kasdieniam gyvenimui ir net ekonominiam stabilumui.
Asmenys, kurie patiria lėtinę ligą, turėtų konsultuotis su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys ir įgyvendintos tinkamos strategijos šiai būklei valdyti arba įveikti. Yra būdų, kaip sušvelninti jūros ligos poveikį: nuo receptinių vaistų iki elgesio intervencijų. Tačiau supratimas apie galimas komplikacijas ir pavojus, kylančius dėl užsitęsusios judėjimo ligos, yra pirmas žingsnis sprendžiant šią sudėtingą ir galinčią išsekinti būklę.
Aiškėja įvairios jūros ligos priežastys ir metodai, padedantys išvengti simptomų
Egzistuoja dvi pagrindinės hipotezės apie jūros ligos priežastis. Viena iš jų teigia, kad kai prarandame pusiausvyrą, pavyzdžiui, plaukdami svyruojančiu laivu, šis nestabilumas ir sukelia ligą. Kita, labiau visuotinai pripažinta teorija teigia, kad nesutampa mūsų jutiminiai signalai ir smegenų veikla. Jei, pavyzdžiui, pasukame galvą, mūsų akys fiksuoja šį judesį. Tačiau raumenys, sąnariai ir vestibulinė sistema, apimanti smegenis ir vidinę ausį, taip pat turėtų sutapti[4].
Jaučiamės ramūs, kai mūsų kūno pojūčiai sutampa: jei tai, ką suvokia akys, sutampa su vestibiuliarine sistema, ir mūsų pažintiniai numatymai su jais sutampa. Nedideli neatitikimai gali būti toleruojami. Tačiau dideli nesutapimai sukelia judesio ligą. Vestminsterio universiteto socialinių mokslų profesorius J. Golding daug metų tyrinėjo judėjimo ligą. Jis mano, kad šis jutiminis nesuderinamumas gali būti nulemtas evoliucinių priežasčių.
J. Goldingas pristato toksinų teoriją, teigdamas, kad judėjimo liga gali būti senas gynybinis refleksas, kai mūsų smegenys, pajutusios galimą apsinuodijimą, priverčia mus vemti, kad pašalintume galimus toksinus. Tyrėjas nurodo, kad kai kurie žmonės yra jautresni judėjimo ligai. Pavyzdžiui, tie, kurie dažnai kenčia nuo migrenos, gali būti labiau linkę į šią būklę.
Kūdikiai retai patiria judesio ligą, tačiau jos dažnumas padidėja apie aštuonerių metų amžių, o vėliau, sulaukus pilnametystės, sumažėja. Vis dėlto vyresniems nei 65 metų asmenims vizualiai sukelta judėjimo liga gali sustiprėti. Todėl ekspertai turi kelias rekomendacijas kelionėms:
- Kad išvengtumėte judėjimo ligos arba ją sušvelnintumėte, galite taikyti įvairias strategijas, kurios sumažina simptomų atsiradimo tikimybę. Žolelės ir natūralios priemonės gali pagelbėti. Mėtų, imbiero ar levandų kvapų įkvėpimas gali nuraminti. Prieš leisdamiesi į kelionę išlikite hidratuoti, gerkite pakankamai vandens ir rinkitės lengvus, nesūrius ir krakmolingus patiekalus. Venkite riebaus, aštraus ar rūgštaus maisto, nes jis gali sudirginti skrandį, nevartokite alkoholio ir nerūkykite.
- Pasirūpinkite, kad oras tekėtų į jus, arba atidarykite automobilio langus, kad oras būtų gaivus. Venkite žiūrėti į telefonus, planšetinius kompiuterius ar knygas kelionės metu. Vietoj to nukreipkite žvilgsnį į tolstantį objektą arba horizontą. O jei įmanoma, atsiloškite ir užmerkite akis, kad sumažintumėte diskomfortą.
- Akupresūrinės apyrankės gali būti naudingos tokiais atvejais nes atkreipia dėmesį į kitus aspektus. Tinkamos padėties pasirinkimas gali daug lemti, jei kūnas susiduria su nemaloniais pojūčiais. Keliaudami visada žiūrėkite į priekį ir pasirinkite tokią vietą, kurioje judesiai būtų kuo mažiau trikdantys.
