Jūrinio vėjo jėgainių konkurse – du dalyviai
Šiandieną vyksta pirmasis vėjo jėgainių Baltijos jūroje statymo konkurso etapas. Bus tikrinama, ar abu konkurso dalyviai atitinka keliamus reikalavimus, tuomet bus vykdomas pasiūlymų dėl elektrinių plėtros vystymo mokesčio teikimo etapas. Potencialus konkurso laimėtojas būtų žinomas jau kitą dieną po to[1]. Konkursas iš tiesų vis dar kabo ant plauko, nes jei paaiškės, kad nors vienas konkurso dalyvis neatitinka keliamų reikalavimų, konkursas bus laikomas neįvykusiu.
Tikrai žinoma, kad konkurse dalyvauja „Ignitis grupė“. Antrasis konkurso dalyvis kol kas neviešinamas, tačiau šaltiniai informuoja, kad tai gali būti didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovę „Orlen Neptun“[2].
Jūrinio vėjo jėgainių konkursu verslininkai nepatenkinti
Galima kelti klausimą, kodėl tokiame dideliame projekte nori dalyvauti tik du dalyviai? Nejau nėra daugiau pajėgių tą padaryti įmonių? Pasirodo norinčiųjų buvo gerokai daugiau, tik verslininkai, pamatę konkurso sąlygas, pakėlė rankas ir apsisprendė pasitraukti.
Kone 1,8 milijardo eurų vertės konkurse dalis susidomėjusiųjų apsisprendė nebedalyvauti dėl, pasak jų, didelių reikalavimų dalyviams bei per trumpų terminų pateikti dokumentus ir gauti parko statybai reikalingus leidimus. Taip pat buvo pakeistas dviejų konkursų eiliškumas – to, kuriame dalyvaujama su valstybės pagalba, ir to, kuriame dalyvaujama be jos.
Susidomėjimą projektu jau anksčiau buvo išreiškusios ir tokios įmonės kaip „Enefit Green“, „Green Genius“, „Achemos grupė“, Lenkijos „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“[3].
Vėjo jėgainių riziką perkelia ant verslininkų pečių
Dar praėjusiais metais ekspertai akcentavo, kad valdžia visas rizikas meta ant projekto dalyvių, verslo vystytojų. Maža to, verslininkai pareiškė, kad toks požiūris į projektą rodo, kad Vyriausybė iš tiesų jo gal nelabai ir nori.
„Tai apskritai kelia klausimą, ar tas konkursas įvyks, nes tiesiog gali atsirasti aplinkybių, kurios paaiškės konkurso skelbimo metu, pavyzdžiui, netenkina kainų lygiai ar panašiai“, – sakė „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandeninio verslo linijos vadovas Darius Biekša.
„Tai turbūt reiškia, kad Vyriausybė atsisako šio parko būtinybės. Kitaip tariant, jeigu apsimokės ir verslas prisiims rizikas, jis bus. Jeigu verslas neprisiims rizikos ir negalės kažkaip jos apsidrausti, antrojo jūrinio vėjo parko konkursas gali ir neįvykti“, – pridūrė jis[4].
Palangos kurortui „nubyrėtų“ pinigų nuo jūrinės vėjo jėgainės
Numatoma, kad vėjo jėgainių parkas būtų įkurdintas maždaug 30 km atstumu nuo Palangos, Baltijos jūroje. 136 kvadratinių kilometrų ploto vėjo jėgainių parkas turėtų sugeneruoti iki 2 TWh žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio[5].
Be to, planuojama, kad Palangos kurorto savivaldybei bei bendruomenei kasmet atiteks 1 proc. nuo sugeneruotos energijos – apie 3 mln. eurų.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo ruožtu pasidžiaugė, kad ministerija atsižvelgė į išsakytas pastabas ir būsimos vėjo jėgainės atsiras toliau nuo kranto.
„Pradžioje buvo kalbama, kad vėjo jėgainės atsiras už 9 kilometrų nuo kranto. Dabar 30-40 kilometrų. Jos bus šiek tiek matomos apie 4-5 valandą ryto, tačiau tokiu metu miesto gyventojai bei poilsiautojai dar miega, o dienos metu jų nesimatys“ , – kalbėjo meras[6].
Dirbti vėjo jėgainių parke Baltijos jūroje gali nebūti kam
Paaiškėjo ir dar vienas kliuvinys sėkmingam šio projekto vystymui. Energetikos srities specialistų mažėja, o tokios krypties studijas renkasi vis mažiau jaunuolių. Universitetai ir kolegijos kasmet išleidžia vos kelias dešimtis inžinerijos specialybes baigusių jaunuolių, kuriems dar reikia ir įgyti nemažai darbo patirties, kol jie galės darbuotis tokiame objekte, kaip jūrinis vėjo jėgainių parkas.
Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) atstovo Edgaro Maladausko, augant atsinaujinančios energetikos rinkai naujų specialistų ruošimas yra ypatingos svarbos klausimas.
„Vien vystant pirmąjį jūrinio vėjo parką Baltijos jūroje reikės įrengti iki 50 vėjo elektrinių – jų bokštams suprojektuoti, įrengti, pastatyti, o vėliau eksploatuoti bus reikalingi energetikos srities specialistai. Be to, sausumos vėjo parkų taip pat daugėja, tad darbuotojų poreikis šioje srityje kasmet tik dar labiau auga“, – sako E. Maladauskas.
Švietimo įstaigos, matydamos augantį energetikos specialistų poreikį, rodo norą tokias studijų kryptis sužadinti, studijuoti jaunuoliai čia viliojami stipendijomis ir palankiomis įsidarbinimo galimybėmis iškart po studijų.
„Puikiai suprantame, kad jei neturėsime savų specialistų, jų vietą užims iš trečiųjų šalių ar Europos Sąjungos atvykę darbuotojai“, – sakė Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro direktorius Egidijus Skarbalius.
Tiesa, kol kas, nors ir norima pradėti ruošti specialistus jūrinėms vėjo jėgainėms, nėra iki galo aišku, kaip turėtų atrodyti tokios studijų programos[7].
