Juokas veikia kaip narkotinė medžiaga
Ar kada girdėjote, kad gydytojas paskirtų juoko terapijos procedūras ar juoko jogos užsiėmimus? O galbūt žinote kas tai yra gelotologija? Jei visa tai jums atrodo neįtikėtina, kartu panagrinėkime mokslininkų įžvalgas, pasidomėkime kodėl gi juoktis yra taip svarbu ir išsiaiškinkime, kokią gi juokas suteikia naudą žmonių sveikatai.
Sakoma, kad juokas yra geriausias vaistas nuo daugelio ligų. Ir tai nėra joks pramanas. Pasaulyje yra atlikta daug įvairių tyrimų, kurių rezultatai leidžia manyti, kad juokas gali padėti numesti svorio, sumažinti stresą ir netgi veido raukšles, sustiprinti imuninę sistemą ir atlikti dar daugiau gerų ir sveikatai naudingų dalykų.
Pasirodo, juokas sukelia būseną, panašią į priklausomybę sukeliančių narkotinių medžiagų reakciją, tik be šalutinio poveikio.
„Journal of Neuroscience“ rašoma, kad juokas per opioidinius receptorius žmogaus smegenyse išskiria endorfinus, o tai sukelia euforijos būseną organizme. Knygos „Sveikas protas“ autorius Friedmanas Friedmanas teigia, kad juokas suaktyvina serotonino, pagrindinio hormono, stabilizuojančio mūsų nuotaiką, gerovės ir laimės jausmą, išsiskyrimą bei padidina imuninių ląstelių ir antikūnų, kovojančių su infekcijomis, skaičių.
Minėtos knygos autorius pateikia ir keletą faktų, kurie parodo, kaip juokas gali būti naudingas sveikatai.
- Vanderbilto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, juokiantis vos iš vieno pokšto galima sudeginti iki 40 kalorijų. Knygos autorius sako, kad jeigu išmoksime kasdien juoktis, per metus galime numesti 3-4 kilogramus svorio. Tyrėjai nustatė, kad dėl juokingomis akimirkomis padažnėjusio širdies ritmo ir deguonies suvartojimo širdis plaka greičiau, o organizmas degina riebalus.
- Merilendo universiteto Medicinos centre atlikto tyrimo metu nustatyta, kad juokas taip pat yra puiki fizinio krūvio forma ir veikia hormonus taip pat, kaip ir treniruotės. Kai juokiamės 15 minučių, kraujagyslių skersmens padidėjimas yra panašus į tą, kuris gaunamas bėgiojant ar užsiimant aerobine veikla. Fizinis juoko veiksmas, raumenų susitraukimas ir dėl to vykstančios biocheminės reakcijos padidina širdies susitraukimų dažnį, padeda kraujui geriau patekti į raumenis ir sukelia tokį pat endorfinų išsiskyrimą kaip ir bėgimas.
- Pasak Helpguide.org, geras, nuoširdus juokas sumažina fizinę įtampą ir stresą, o raumenys atsipalaiduoja net 45 minutėms.
- Juokas gerina kraujagyslių veiklą ir didina kraujo tekėjimą, o tai gali padėti apsisaugoti nuo širdies priepuolio ir kitų širdies ir kraujagyslių problemų.
- Juokas išsklaido pyktį. Pažvelgę į problemas iš juokingosios pusės, galėsime pažvelgti į jas iš perspektyvos ir išbristi iš susidūrimų nelaikydami kartėlio ar nuoskaudos.
- Helpguide.org teigiama, kad juokas padeda gerai jaustis, o šis teigiamas jausmas išlieka net ir tada, kai juokas nurimsta. Humoras padeda išlaikyti teigiamą, optimistinį požiūrį į sunkias situacijas, nusivylimus ir netektis[1].
Juokas malšina net ir skausmą
Britų mokslininkai teigia, kad smarkus juokas padeda susidoroti su skausmu, mat juokiantis smegenys užtvindomos savo sudėtimi į opiatus panašiomis medžiagomis.
Laboratorinius eksperimentus atlikdami tyrėjai stebėjo savanorių, žiūrėjusių komedijų ištraukas ir tokias programas kaip golfo turnyras ar laidas apie laukinę gamtą, atsparumą nestipriam skausmui. Tyrimo dalyviams buvo sukeliamas skausmas uždedant ant rankos atšaldytą kibirėlį gėrimams vėsinti arba užveržiant kraujo spaudimo matuoklio rankovę. Buvo stebima, ar juokas padeda pakelti skausmą.
Tyrimo metu nustatyta, kad vos 15 minučių trukęs juokas padidino skausmo toleravimo lygį maždaug 10 procentų.
Manoma, kad šį atsparumą sukelia endorfinas – cheminė medžiaga, padedanti neuronams keistis informacija bei raminanti fizinio skausmo ir psichologinio streso signalus. Įprastai endorfinai išsiskiria mankštinantis. O juokiantis ši medžiaga išsiskiria dėl nevalingo, pakartotinio raumenų susitraukimo, kai iškvepiamas oras, bet neatsikvepiama[2].
Tai ir viena geriausių grožio priemonių nuo raukšlių
Na, o dabar apie juoką, kaip grožio eliksyrą. Pasirodo juokas – viena geriausių grožio priemonių nuo raukšlių. Mat kai juokiamės, dirba net 17 veido raumenų, jie susitraukia ir atsipalaiduoja.
Ar žinojote, kad daugelyje šalių yra pripažinta juoko terapija? Psichologai teigia, kad juokas mažina įtampą, stresą. Besijuokiantis žmogus yra labiau atsipalaidavęs ir nusiraminęs, vadinasi, gerėja jo psichinė ir fizinė būklė. Po juoko terapijos pagerėja miegas, atsipalaiduoja raumenys.
Juokas yra skirstomas į kelias rūšis. Juoko rūšių yra pačių įvairiausių: mandagus, nervinis, piktdžiugiškas ir kitoks. O lietuvių kalba turi daug puikių žodžių juokui apibūdinti: kvatoti, kikenti, krizenti, klegėti, žvengti. Pagalvokime, jei juokas nebūtų toks svarbus mūsų gyvenime, ar jam apibūdinti būtų tiek sinonimų? Mokslininkai aiškina, kad juokas yra užkrečiamas todėl, kad smegenys yra aktyvinamos juoko garso.
Juokas mūsų gyvenime yra toks svarbus, kad jau senovėje egzistavo klajojantys juokdariai. Jie ne tik linksmino žmones, bet ir dėl skanesnio kąsnio apgaudinėdavo bei vogdavo. Tarp tokių juokdarių buvo ir gatvės muzikantai, fokusininkai. Beje, neretai juokdariais virsdavo ir kokią nors negalią turintys žmonės. Jie negalia sumaniai pasinaudodavo.
Atrodo, kad nedaug kas pasikeitė ir šiais laikais: prajuokinti žmogų yra sunkus dalykas, tad komikams tenka dirbti išsijuosusiems.
Apie juoką parašyta ne viena knyga, kuriose mokoma apie tai, kad reikia džiaugtis paprastais dalykais, o juokas ir yra vienas iš jų[3].
15 sekundžių juokas gyvenimą pailgina 48 valandomis
Juoko terapeutas Stivas Vilsonas yra pasakęs: „Tikiu, jei žmonės pradės daugiau juoktis – jie taps sveikesni“.
Medicinos tėvu vadinamas garsiausias antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas (459–377 pr. Kr.) jau tuomet įžvelgė juoko naudą sveikatai ir siūlė jį naudoti kaip vieną iš gydymo priemonių.
Viduramžiais gydytojai sakydavo, kad vieno pajaco atvykimas į miestą gyventojų sveikatai turi didesnę reikšmę negu visas mulų karavanas su vaistais.
JAV Mičigano valstijos mokslininkai padarė neįtikėtiną išvadą apie pozityvaus nusiteikimo, juoko ir ilgo gyvenimo sąsajas. Jie nustatė, kad niūrūs žmonės, lyginant su optimistais, gyvena net dešimčia metų trumpiau.
Japonijoje bei Norvegijoje irgi buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad juokas gali pailginti gyvenimą. Visame pasaulyje nuolat auga mokslo susidomėjimas juoku, o įvairiausi tyrimai tik patvirtina teigiamą juoko poveikį sveikatai.
Pirmą naujagimio juoką išgirstame tik po mėnesio nuo jo gimimo. Nustatyta, kad dažniausiai vaikai juokiasi nuo vienerių iki penkerių metų (apie 400 kartų per dieną), o suaugusieji (sulaukę 30 metų) – vos 15 kartų. Moterys juokiasi 1,5 karto dažniau negu vyrai. Deja, su amžiumi žmonės vis labiau praranda sugebėjimą džiaugtis, šypsotis bei juoktis. Grimzdami į liūdesį ir neviltį, jie teisinasi, kad džiaugtis nėra kuo bei juokiasi vos 6 min. per dieną.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) statistinius duomenis nustatyta, kad linksmi žmonės net 40 proc. rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Merilendo universiteto mokslininkai taip pat patvirtino, kad su humoru žvelgiant į gyvenimą galima apsisaugoti nuo kraujotakos ligų, o 15 sekundžių juokas mūsų gyvenimą gali pailginti 48 valandomis.
Pirmasis juoko jogos klubas buvo įkurtas Indijoje
Taigi todėl pasaulyje populiarėja juoko jogos klubai. Pirmą juoko jogos (Laughter Yoga) klubą Indijoje 1995 m. įkūrė gydytojas Madanas Kataria. Jame spontaniškas juokas buvo derinamas su kvėpavimo, tempimo ir atsipalaidavimo elementais.
Šiuo metu pasaulyje veikia per 6 tūkst. juoko jogos klubų. Jų esama ir Lietuvoje.
Juokas gali išgąsdinti net mirtį
Visai neseniai pradėjome girdėti ir tokią sąvoką kaip juoko terapija, o štai mokslas apie juoką yra vadinamas gelotologija (graikiškai gelos – juokas). Vokietijos profiliniai universitetai gelotologiją dėsto kaip neatskiriamą medicinos mokslo dalį, o medicininio draudimo kasos pacientams siūlo nemokamus bilietus į humoro koncertus, spektaklius ar cirko pasirodymus.
Pagrindus šiai naujai mokslo šakai Los Andžele (JAV) padėjo Kalifornijos universiteto Medicinos fakulteto profesorius Normanas Kazinsas (1915–1990). Jo parašyta autobiografinė knyga „Ligos anatomija paciento akimis“ sukėlė tikrą sprogimą ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Šis veikalas laikomas naujo medicinos mokslo apie juoką pradžia. Knygoje autorius remdamasis asmenine patirtimi patvirtina, kad teigiamos emocijos bei juokas gali padėti išgyti net ir nuo sunkiausios ligos.
Pats knygos autorius sirgo nepagydoma kaulų liga (ankiloziniu spondilitu) ir kentė didžiulius stuburo skausmus. Kai gydytojai jau niekuo jam nebegalėjo padėti, jis išėjo iš ligoninės ir po 6 valandas per dieną praleisdavo žiūrėdamas įvairias komedijas. Greitai jis pastebėjo, kad po 10 minučių juoko jam praeidavo skausmai ir jis galėdavo lengviau užmigti be nuskausminamųjų vaistų bei išmiegoti net 2 val.
Taip atsitiktinai pritaikęs juoko terapiją sau ir prajuokinęs pačią mirtį, jau po kelių mėnesių jis nuėjo į darbą. Kiek vėliau N. Kazinsas net pradėjo jodinėti žirgais, žaisti tenisą bei skambinti pianinu. Daug metų tyrinėdamas emocijų biochemiją, jis surinko pakankamai mokslinių duomenų, įrodančių sveikatinančią juoko reikšmę gydant beveik visas ligas[4].
Juokas yra kiekvienam tiesiog gyvybiškai reikalingas
JAV mokslininkai nustatė, kad žmogaus smegenyse yra zonos, kurios atsakingos už pozityvų pasaulio matymą bei bendrą fizinę sveikatą. Stimuliuojant šiuos centrus galima išgyti nuo daugelio ligų, o juokas yra natūralus šių centrų stimuliatorius, stabdantis streso hormonų – kortizolio ir adrenalino – gamybą.
Vokiečių mokslininkas profesorius Michaelis Titce tyrė juoko įtaką širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms bei galvos smegenų darbui. Eksperimentais jis patvirtino, kad teigiamos emocijos bei juokas pozityviai veikia žmogaus organizmą, ir teigė, kad juokas yra pozityvus stresas mūsų organizmui, kuris yra gyvybiškai reikalingas[5].
Juoko joga prilyginama kardio treniruotei
Juoko terapija nėra tas pats, kas juoko joga. Terapija paprastai apima komedijų žiūrėjimą. Tuo tarpu juoko joga – tai juoko ir kvėpavimo pratimai, kurie prišaukia juoką be priežasties.
Štai Lietuvoje veikiančios sertifikuotos juoko jogos studijos „Mindful Yoga“ mokytoja Jurgita Kalnutė sako, kad juoko joga – tai unikalus pratimų rinkinys, sukurtas gydytojo dr. Madano Katarios iš Indijos.
Pasak jos, derinant juoko ir kvėpavimo pratimus drauge, kūnas ir smegenys geriau aprūpinami deguonimi, dėl to tampame energingesni ir sveikesni.
„Juoko jogos sesijoje palaikomas ir skatinamas žaismingumas bei akių kontaktas, kuris padeda juoktis spontaniškai. Kad būtų paveiktas imunitetas ir sveikata, žmogus turėtų nesustodamas juoktis bent 10 –15 minučių“, – teigė J. Kalnutė.
Juoko jogos užsiėmimuose svarbus vienas faktorius, kad užsiėmimų metu būtų juokiamasi be priežasties. Mat mokslininkai yra išsiaiškinę, kad mūsų smegenys nesupranta, ar juokiamės iš tikrųjų, ar dirbtinai.
Juoko joga ypatinga tuo, kad humoro jausmas tam visai nebūtinas. Užsiėmimo metu atliekami juoko ir kvėpavimo pratimai tol, kol be jokios priežasties kyla natūralus juokas.
Kaip vyksta juoko jogos treniruotės?
Juoko jogos trenerės teigimu, užsiėmimai pradedami plojimu: pirštai šiek tiek išskėsti, plojama delnas į delną, pirštas į pirštą – taip aktyvuojami delnuose esantys taškai (akupresūra). Vėliau prie plojimų pridedamas ritmas (viens, du; viens, du, trys; viens, du; viens du trys), o tada pridedamas skandavimas cho cho cha cha cha; cho cho cha cha cha. Skandavimai kaitaliojami su juoko ir kvėpavimo pratimais, tuomet seka juoko meditacija, atsipalaidavimo sesija ir aptarimas.
Visos užsiėmimų dalys būtinos ir labai svarbios. Juoko jogos sesiją gali vesti tik sertifikuotas juoko jogos instruktorius, o užsiėmimai atliekami mažiausiai 5 žmonių grupėje. Itin svarbus žaismingumas ir akių kontakto palaikymas. Jokios patyčios ar pašaipos negalimos ir netgi griežtai draudžiamos.
Juoko jogos nauda suteikia dalyvių gyvenimui daugiau džiaugsmo ir šypsenų asmeniniame gyvenime, augina pasitikėjimą savimi, pozityvumą.
Užsiėmimai didina efektyvumą bet kokioje veikloje – darbe, versle ir kitose gyvenimo srityse.
Juoko joga prilyginama kardio treniruotei, mat 10 minučių juoko prilygsta 30 minučių irklavimo.
Juokas taip pat yra galingas ginklas, galintis įveikti depresiją, padedantis lengviau užmegzti pažintis ir susirasti draugų, lavinantis emocinį intelektą ir stiprinantis dvasią, todėl besijuokiantiems tampa lengviau atlaikyti gyvenimo iššūkius[6].
