R. Sunakas davė parodymus tyrime dėl COVID-19 valdymo: atskleidė, jog abejojo mokslininkų duomenimis
Šią savaitę vykusiame COVID-19 pandemijos valdymo priemonių tyrimo posėdyje, Jungtinės Karalystės premjeras Riši Sunakas savo pareiškimais nustebino ne vieną.
Britų Ministras Pirmininkas teigė, kad, remiantis Imperatoriškojo koledžo ir Mančesterio universiteto atliktos analizės duomenimis, tikėtina, kad pandemijos metu taikyto karantino ir uždarymo išlaidos galiausiai bus daug didesnės nei nauda[1].
Ši premjero minima analizė buvo grindžiama specialiu matu, kurį sveikatos priežiūros institucijos naudoja nustatydamas, ar bet kokia sveikatos intervencija yra verta to.
Kai 2020 m. pavasarį Jungtinės Karalystės vyriausybė buvo labai priklausoma nuo R skaičiaus įverčių, buvo atidžiai stebima, ar virusas toliau plinta, o šis skaičius apibūdino vidutinį žmonių, kuriuos užkrečia susirgęs COVID-19, skaičių. Jis turėjo būti mažesnis už vienetą, kad būtų aišku, ar virusas kontroliuojamas.
Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas anksčiau tvirtino, kad išlaikyti mažesnį nei vienas R skaičių yra svarbiausias iš penkių uždavinių, kurie turi būti įvykdyti prieš šaliai grįžtant į normalią padėtį.
Tačiau, pasak R. Sunako, jau tuomet buvo „klaidų renkant ir analizuojant duomenis, dėl kurių buvo pervertintas viruso perdavimas ir dėl to R skaičius atrodė dirbtinai didelis, o tai pratęsė apribojimus“.
Infekcijos buvo fiksuojamos netikslingai
Pandemijos metu, viena iš pagrindinių problemų buvo ta, kad labai daug infekcijų buvo registruojama ligoninėse, slaugos namuose, poliklinikuose. Buvo sudėtinga atsekti sergamumą, o viruso atvejų skaičius sparčiai augo.
R. Sunakas sako, kad infekcijų, kuriomis užsikrečiama ligoninėse, rodikliai buvo labai svarbūs, nes aukštas hospitalinių infekcijų lygis ir žemas infekcijų lygis bendruomenėje galėjo leisti pradėti saugiai vykdyti atsidarymo politiką.
„Buvo svarbu turėti galimybę gauti tikslius hospitalinių infekcijų rodiklius, nes akivaizdu, kad būtų buvę geriau nesukelti didžiulių papildomų ekonominių išlaidų, jei problemos šaltinis yra ligoninėje ir slaugos namuose“, – kalba politikas.
Nors pačiame pandemijos įkarštyje, skirtinga statistika iš įvairių aplinkų bei užsikrėtimų COVID-19 modeliai atliko pagrindinį vaidmenį, dažnai jie buvo naudojami ne tik informuoti visuomenę, bet ir pateisinti tokių pagrindinių laisvių, tokių kaip teisė vaikščioti lauke ar susitikti su šeimos nariu, apribojimą.
Be to, pasak R. Sunako, tokie modeliai dažnai buvo grindžiami klaidingais duomenimis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad, nustatant 2020 m. pavasarį panaikintų apribojimų poveikį, buvo pateiktas modeliavimas, kuriame buvo gerokai pervertintas į darbą ir mokyklą einančių žmonių skaičius.
„Tikriausiai taip pat buvo nepakankamai įvertinta, koks neaiškus buvo pats mokslas ir kaip jis galėjo keistis, kai paaiškėdavo nauja informacija. Tai, kad rekomendacijas teikė mokslininkai, o ne politikai, nereiškė, kad jie buvo tobuli, negalintys klysti ar keisti savo mąstymo“, – teigia R. Sunakas.
Nuomonės dėl pandemijos valdymo priemonių skyrėsi
R. Sunakas teigia, kad pandemijos metu, net labiausiai patyrusių šalies mokslininkų nuomonės dėl tokių priemonių kaip veido kaukių naudojimo, išsiskyrė. Pasak politiko, netgi iki 2020 m. spalio mėnesio, buvo jaučiams stiprus jausmas, kad trūksta įrodymų, kokios priemonės veiksmingos, o kokios ne.
„Nesu tikras, ar nuomonių įvairovė mokslinėje institucijoje buvo visapusiškai įvertinta plačiau“, – sako premjeras.
Be to, R. Sunakas pripažino, kad 2021 m. gruodį, kai omikrono variantas tik pradėjo plisti ir grasino dar viena infekcijos banga, vyriausybėje vėl buvo kalbama apie visišką užsidarymą ir karantiną.
Vis dėlto, galiausiai duomenys pasirodė tokie neaiškūs ir nepatvirtinti, kad Vyriausybė nusprendė nepasekti šiomis mokslininkų rekomendacijomis. Pasak R. Sunako, tai buvo pirmas kartas, kai politikai nusprendė nesivadovauti mokslu ir jie buvo teisūs: omikrono atvejų netrukus ėmė mažėti.
R. Sunako pasiūlymai pandemijos metu kėlė aistras Jungtinėje Karalsytėje
Šią savaitę dabartinis Jungtinės Karalystės premjeras R. Sunakas davė parodymus ir dėl daugiau pandemijos valdymo niuansų. Pavyzdžiui, parodymų sesijos pradžioje R. Sunakas buvo apklaustas dėl dingusių „WhatsApp“ žinučių, susijusių su COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir valdžios diskusijomis apie to meto politiką.
Dabar premjeras teigia, kad neturi prieigos prie kai kurių pandemijos metu siųstų žinučių, nes jo telefonas buvo pakeistas. Jis pridūrė, kad niekada nebuvo aktyvus „WhatsApp“ naudotojas, pažymėdamas, kad tikrai svarbios žinutės buvo įrašytos ir išsaugotos visiškai kitur.
Klausimų jis sulaukė ir dėl savo sukurtos, tačiau kontraversiškai įvertintos „eat out, to help out“ iniciatyvos. Tai buvo Didžiosios Britanijos vyriausybės programa, skirta remti ir kurti darbo vietas svetingumo, aptarnavimo sektoriuje, taip siekiant atremti ekonominį COVID-19 pandemijos poveikį.
Šią politika R. Sunakas pristatė 2020 m. liepą, kai jis buvo kancleris. Dėl to, kad ji vėl paskatino visuomenę lankytis viešose vietose, dalis britų mokslininkų politiką net praminė „daktaru mirtimi“, kilo didelis susirūpinimas dėl naujos viruso atvejų bangos ir gresiančio užsidarymo, kuris ekonomikai smogtų dar labiau.
Savo liudijime dabar, R. Sunakas teigė, kad ši schema buvo sukurta būtent atsižvelgiant į kai kurių socialinių apribojimų, kuriuos jau buvo pasirašiusi vyriausybė, panaikinimą[2].
Be to, jis teigia, kad nuo politikos paskelbimo iki jos pradžios praėjo beveik mėnuo, per kurį ministrai ir patarėjai galėjo pareikšti bet kokius nuogąstavimus, jeigu jiems kilo abejonės dėl saugumo.
R. Sunakas teigia, kad neprisimena, jog ministrų susitikimuose būtų išsakytas koks nors susirūpinimas dėl šios schemos, nors buvęs vyriausiojo gydytojo pavaduotojas profesorius seras Džonatanas Van-Tamas sako, kad ši schema niekada neatrodė protinga, nes skatino būtent tai, ką ankstesniais mėnesiais pareigūnai bandė sustabdyti.
Jau ankstesniuose liudijimuose taip pat paaiškėjo, kad tiek R. Sunakas, tiek B. Johnsonas aktyviai priešinosi dar vienam nacionaliniam karantinui antrosios COVID-19 bangos metu. Dabar savo parodymuose R. Sunakas teigė, kad 2020 m. rugsėjo pabaigoje išv tiesų prieštaravo trumpalaikiam užsidarymui, nes nemanė, kad jis bus veiksmingas.
Vis dėlto, jis teigė, kad neprieštaravo lapkričio mėnesio karantinui, nes spalio pabaigoje buvo pagrįsta manyti, kad pakopinė regioninių apribojimų sistema vis dar gali veikti, nors „žvelgiant iš laiko perspektyvos paaiškėjo, kad ji nėra teisinga“.
