Geltonoji jonažolė liaudies medicinoje pasitelkiama gydant kūno žaizdas ir psichinės sveikatos problemas
Jonažolė yra gydomasis augalas, dėl savo teigiamų savybių naudojamas šimtmečius[1]. Ryškiais geltonais žiedais ir žaliais lapais pasižyminti paprastoji jonažolė dar kartais vadinama švento Jono žole arba vaistažole nuo 100 ligų, nes dėl savo ypatingos cheminės sudėties yra naudinga bandant gydyti skirtingas sveikatos problemas. Tad jei esate girdėję, jog šis augalas vartojamas tik nervų sistemos susirgimų gydymui, iš tiesų smarkiai klystate.
Jonažolė naudojama medicinoje jau daugiau nei 2000 metų. Senovės graikai naudojo ją įvairių negalavimų, įskaitant žaizdų ir psichinės sveikatos problemų gydymui. Be to, augalo pavadinimas hypericum yra kilęs iš graikų kalbos žodžio „hyperikon“, kuris reiškia „virš apsireiškimo“ – tai tiesioginė nuoroda į senovinį jo naudojimą siekiant atbaidyti piktąsias dvasias.
Jonažolė liaudies medicinoje turi gilias ištakas ir naudojama kaip visapusiškas vaistas. Ji puikiai žinoma mūsų natūralios medicinos šalininkams ir vis dar plačiai naudojama šiuolaikinėje medicinoje. Tyrimai rodo, kad ji gali būti veiksminga gydant depresiją, nerimą ir kitus nuotaikos sutrikimus. Ji taip pat dažnai naudojama kaip priešuždegiminis vaistas ir padeda nuo priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomų.
Tuo tarpu apie liaudies mediciną išmanantys senoliai puikiai žino, kad vien čia jonažolės teigiamos savybės tikrai nesibaigia. Ji gali padėti turint odos problemų, kovojant su virusais ir netgi kenčiant nuo hormonų pusiausvyros sutrikimų.
Įvairiapusiška jonažolės nauda: padeda nuo nemigos ir net artrito bei depresijos
Jonažolė praturtinta įvairiais aktyviais junginiais, įskaitant hipericiną, hiperforiną ir kitus flavonoidus, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už daugybę naudingų savybių sveikatai[2]. Joje taip pat yra eterinio aliejaus, PP ir C vitaminų, mineralinių druskų bei kitų medžiagų. Būtent dėl savo ypatingos sudėties jonažolė yra tokia vertinga ir natūralios medicinos šalininkai dažnai rekomenduoja griebtis šio augalo. Kai kurie ryškiausi jonažolės privalumai:
- Natūralus antidepresantas. Tai bene plačiausiai žinoma jonažolės savybė, kurią pripažįsta net ir šiuolaikinė medicina. Jonažolėje esančios medžiagos slopina ir/ar atideda serotonino, dopamino ir norepinefrino reabsorbaciją, todėl žmonės pasijaučia energingesni bei laimingesni.
- PMS palengvinimas. Įrodyta, kad jonažolė veiksmingai mažina PMS simptomus, tokius kaip mėšlungis, pilvo pūtimas ir nuotaikos svyravimai.
- Efektyvus kovojimas su virusais. Kai kurie specialistai tikina, jog jonažolė gali užkirsti kelią hepatitui, AIDS ir kitiems virusinės kilmės susirgimams. Tiesa, jonažolės nereikėtų vartoti dideliais kiekiais ir prieš tai geriausia pasitarti su gydytoju.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimų gydymas. Jonažolė padeda reguliuoti hormonų sistemą, tad susidūrus su skydliaukės ar kitais sutrikimais išties verta išmėginti šio augalo preparatus.
- Menopauzės palengvinimas. Nuotaikų kaita yra daugelio menopauzę išgyvenančių moterių problema, kurią galima sušvelninti šiuo natūraliu produktu.
- Priešuždegiminis vaistas. Jonažolė turi antioksidantų ir kitų uždegimą malšinančių komponentų, todėl ji veiksminga gydant tokias ligas kaip artritas, raumenų skausmas, podagra, odos bei skrandžio gleivinės uždegimas. Dėl tų pačių savybių jonažolė teigiamai veikia ir širdies bei kraujagyslių sistemas.
- Nemigos gydymas. Įrodyta, kad jonažolė padeda nuo nemigos ir kitų miego sutrikimų, nes pasižymi raminančiu poveikiu organizmui ir gali padėti skatinti ramų miegą.
- Apsauga nuo vėžinių susirgimų. Antioksidantai yra pagrindinis priešnuodis vėžiniams susirgimams, o antioksidantų tikrai netrūksta šioje vertingoje žolėje. Švento Jono žolė gali būti vienu iš papildomų būdų apsisaugoti nuo oksidacinio streso, kuris pažeidžia ląsteles, tačiau svarbu nepamiršti, kad vien jos nepakaks.
- Natūralus odos gydymas. Su jonažole išoriškai gydomi nudegimai, mėlynės ir nubrozdinimai. Ši vaistažolė naudinga tuo, jog sugeba stimuliuoti kraujotaką ir taip skatinamas odos ląstelių atsinaujinimas.
Jonažolė naudojama įvairių formų, įskaitant arbatą, papildus ir išoriškai pasitelkiamus tepalus. Žinoma, naudojant šį augalą, svarbu vadovautis vaistinio preparato pakuotėje nurodytomis instrukcijomis ir pasikonsultuoti su savo gydytoju ar vaistininku. Tačiau akivaizdu, jog tai itin vertingas augalas, kuris ne veltui vadinamas vaistu nuo 100 ligų.
Jonažolės arbata – skanus ir sveikatai naudingas gėrimas
Lietuvoje Jonažolė žydi vasarą, bet vertingiausia būna žydėjimo pradžioje, todėl reikėtų skinti birželio pabaigoje. Jei tuo metu suskubsite prisiskinti žolelių, galėsite pasigaminti kvapnią arbatą net nesivargindami jos nusipirkti parduotuvėje. Rinkti ir džiovinti galima tiek žiedus, tiek stiebelius, tiek lapelius. Jei nežinote kaip atrodo jonažolė, ją atskirsite lengvai nes šis augalas pasižymi ryškiai geltonais žiedais, žaliais lapeliais ir auga iki 1 metro aukščio.
O skanios jonažolės arbatos receptas yra išties paprastas.
Vienam puodeliui arbatos reikia 1 valgomojo šaukšto džiovintos jonažolės, stiklinės vandens ir vieno arbatinio šaukštelio medaus. Užpilkite žoleles karštu vandeniu ir vos po penkių minučių nukoškite vandenį, pagardinkite jį medumi ir mėgaukitės sveiku bei skaniu gėrimu.
Tiesa, jonažolių arbata turėtų būti geriama rytais, nes tonizuoja organizmą. O išgėrus tokios arbatos, veikiausiai pasijusite labiau atsipalaidavę, linksmesni, ne taip stipriai jausite irzlumą ar nuotaikų kaitą.
Jei kartais iš šio augalo norėtumėte pasigaminti jonažolių žiedų aliejaus, jį irgi pasigaminsite nesunkiai. Tereikia 20g šviežių jonažolės žiedų užpilti su 200 ml saulėgrąžų aliejaus ir laikyti 2-3 savaites tamsioje vietoje, vis pamaišant. Vėliau perkošti ir supylus į tamsaus stiklo butelį naudoti tokį natūralų produktą tada, kai jo prireikia. Jonažolės aliejus naudojamas tepant ant žaizdų, opų, pragulų ir iššutimų. Be to, jį galima lašinti į nosį, kai užklumpa sloga.
Jonažolės šalutinis poveikis pasireiškia retai, tačiau svarbu nepersistengti
Jonažolės arbata yra labiausiai paplitęs augalo naudojimo būdas, nes ją lengva paruošti ir galima mėgautis visą dieną. Taip pat yra jonažolės aliejų, nuovirų, medicininių papildų ir tepalų, kuriuos galima vartoti pagal gydytojo nurodymus ir laikantis rekomendacijų[3].
Tačiau svarbu pažymėti, kad nors jonažolė pasižymi didele nauda sveikatai, ši vaistažolė gali sukelti šalutinį poveikį. Dažniausiai pasitaikantis jonažolės šalutinis poveikis yra galvos svaigimas ar net pykinimas ir nuovargis. Tiesa, neigiama reakcija pasitaiko gan retai ir labiau yra susijusi su per dideliu vaistažolės naudojimu.
Kai kurie tyrimai parodė, kad jonažolė gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant antidepresantus ir kontraceptines tabletes. Taip pat nerekomenduojama jonažolės vartoti nėščioms ar žindančioms moterims, nes jos poveikis vaisiui ir kūdikiui nėra gerai žinomas. Apskritai, net jei esate visiškai sveiki, vis tiek turėtumėte bet kokius vaistinius preparatus ir vaistažoles naudoti saikingai, o prieš pradedant – pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
