JAV Kolumbijos universiteto profesorius ekonomistas Jeffrey Sachs Europos parlamente pasakė labai garsią kalbą
Lygiai prieš savaitę JAV Kolumbijos universiteto profesorius ekonomistas Jeffrey Sachs Europos parlamente pasakė labai garsią kalbą, kurios tiek mano kaimynė Zosė, tiek jos pasekėjai iš visų jėgų stengiasi „nepastebėti“. Ir tai suprantama: kaip dar kitaip išsaugosi galvoje įmontuotas antenas, kurios sugauna tik „teisingus“ dažnius.
Paklausiau šios kalbos ir galvoju: „nu tikrai, ar nebūtų pravartu visiems karo kurstytojams išsivalyti karmą? Girdėjau ir vieną gerą karmos valymo būdą: tereikia galvą įkišti į sniegą ir kuo ilgiau ten ją palaikyti. Sniege esantys šuns kakučiai karmos valymo procesus tik pagreitina“.
Štai kažkiek citatų iš Jeffrey Sachs kalbos
„1990–1991 metais po Sovietų sąjungos griūties JAV susidarė nuomonė, kad būtent JAV dabar valdo pasaulį ir kad Amerikai dabar nebeįdomu nei kiti požiūriai, nei raudonos linijos, nei kitų rūpesčiai dėl savo saugumo. Tuometiniai JAV lyderiai tiesiog patikėjo, kad Amerika yra visas pasaulis ir dabar jie galės daryti, tai ką panorėję. <…>. Šalys, kurios buvo Sovietų sąjungininkas (Irakas, Sirija), turi išnykti.
Tokia buvo mūsų užsienio politika, kuri tęsėsi praktiškai 33 metus. Europa už tai užmokėjo didelę kainą todėl, kad visus tuos metus neturėjo savo užsienio politikos. Europa neturėjo savo interesų – vien tik tarnystę Amerikai.
2008 m. JAV nusprendė, kad NATO išsiplės, sakykim, nuo Briuselio iki Vladivostoko – žingsnis po žingsnio ir stabdžių tam nebus. Bet kuri pasaulio vieta, kurioje nėra Amerikos karinių bazių, buvo laikoma Amerikos priešu, o neutralitetas – tai murzinas žodis amerikietiškame politiniame leksikone.
Ukraina ir Gruzija buvo esminiai taškai šiame projekte, nes Amerika perėmė žinias iš britų (kurie dar XIX a. norėjo padaryti tą patį).
Ukraina, Bulgarija, Rumunija, Turkija ir Gruzija turėjo Rusijai tapti barjeru į Juodąją jūrą. Blokuodami Juodąją jūrą, jie iš Rusijos stengėsi atimti bet kokį tarptautinį statusą. Tai yra sena istorija, kurią britai pradėjo dar XIX a., ir tai buvo žaidimas, siekiant sukurti vienapoliarinį pasaulį.
NATO plėtra prasidėjo 1999 m. nuo Vengrijos, Lenkijos, Čekijos. Rusija tuo buvo labai nepatenkinta ir pareiškė protestą, bet, žinoma, be rezultatų.
<…> 2001 m. Amerika nusprendė, kad per penkerius metus turi prasidėti 7 karai.
2008 m. – dar viena NATO plėtra, kuri apėmė dar 7 šalis. 2007 metais Putinas buvo pasakęs „gana“, bet Amerika užspaudė Europai gerklę ir užsimojo išplėsti NATO į Gruziją ir Ukrainą – tai buvo didelis projektas.
Aš klausiausi M. Saakašvilio Niujorke 2008 m. Man pasakė: „šitas žmogus išprotėjęs“, o po mėnesio prasidėjo karas. Amerika šitam berniukui pasakė, kad tokiu būdu jie gelbėja Gruziją.
Europos Parlamento nariai dabar važinėja į Gruziją, bet tokiu būdu jie ne gelbėja, o atvirkščiai – griauna šią šalį.
Ukrainoje prezidentu 2010 m. buvo išrinktas V. Janukovyčius ir jo pagrindinė idėja – Ukrainos neutralitetas. Tuomet Rusija Ukrainos atžvilgiu neturėjo jokių pretenzijų – nei į teritorijas, nei apskritai į nieką. Viskas, ko reikėjo Rusijai – tai Sevastopolio karinės bazės nuomos iki 2042 metų. Tai viskas. Ji nesiruošė užgrobti nei Krymo, nei Donbaso.
Visi tie kliedesiai, kad Putinas ruošiasi atkurti Rusijos imperiją – tai vaikiška propaganda.
Bet Amerika nusprendė, kad šis žmogus turi būti nuverstas, prisidengiant „režimo pakeitimu“. Tokių „pakeitimų“ Amerika surengė šimtus. Būtent tuo CŽV užsidirba „pragyvenimui“.
Jeigu Amerikai nepatinka kažkuri pusė, tai ji neveda su ja derybų – ji tiesiog ją nušluoja. Geriau slapta. Jei nepavyksta slapta, tai galima ir viešai, tik tada reikia sakyti, kad „mes nekalti, kaltas agresorius“. Ir tai vyksta maždaug kas trejus metus – ar tai būtų S. Huseinas, ar tai būtų B. Assadas, ar tai būtų V. Putinas. Tai vienintelis JAV užsienio politikos paaiškinimas, kurį kada nors girdėjo amerikiečiai. Tai vienintelis naratyvas, kurį, kaip mantrą, kartoja masinė žiniasklaida – gali būti, kad visi jie yra nupirkti JAV vyriausybės.
2014 m. JAV vyriausybė aktyviai dirbo, siekdama nuversti V. Janukovyčių. Visi žino apie paviešintą V. Nuland pokalbį su JAV pasiuntiniu Ukrainoje. Geresnių įrodymų ir nereikia. Žinau aš tuos visus žmones ir už tą žygdarbį (Maidaną) jie gavo paaukštinimus J. Bideno administracijoje.
<…>
Iki karo pradžios aš dirbau Ukrainoje ir maldavau ukrainiečių: saugokite savo šalį, laikykitės neutraliteto. Aš jiems citavau garsiąją H. Kissinger frazę: „būti Amerikos priešu pavojinga, bet būti Amerikos draugu – mirtina“.
Šią frazę dabar noriu pakartoti ir skirti ją Europai
D. Trumpas nemėgsta būti lūzeriu, todėl jis su Putinu susitars. O ką Europa? Maldauju, pasakykite tiems savo karo kurstytojams, kad viskas baigta“.
Toliau J. Sachs turi patarimų Europos lyderiams, kurie iki šiol yra „kurti“. Taip, kaip kažkada buvo kurčia ir Ukraina.
