Anglosaksiškos šalys nesutaria tarpusavyje?
JK pasisako už tai, kad Ukrainai būtų leista smogti Rusijos teritorijai raketomis „Storm Shadow”, tačiau viešai to neragins, baimindamasi išprovokuoti nesutarimus su Jungtinėmis Valstijomis, rašo laikraštis „The Telegraph”.
Straipsnyje paaiškinama, kad „Storm Shadow“ raketos paprastai naudojamos kartu su slaptomis Amerikos sistemomis, o tai reiškia, kad jų naudojimui reikalingas Vašingtono leidimas. Londonas oficialiai nesikreipė dėl tokio leidimo.
Savo ruožtu Jungtinės Valstijos, pasak šaltinio Baltuosiuose rūmuose, yra susirūpinusios dėl situacijos, nes baiminasi, kad raketų „Storm Shadow“ panaudojimas smogti Rusijai be Vašingtono pritarimo sukels konflikto eskalaciją ir įtrauks į jį Vakarų šalis. Šis nepasitenkinimas, paaiškino „The Telegraph“ pašnekovas, išsakomas privačiai.
„Jungtinės Valstijos labiau bijo eskalacijos nei mes, nes jos turi su tuo susitvarkyti. Bet mes to nedarome. Galiausiai jie turės rinkti nuolaužas. Mažoji Britanija negali kovoti su Rusija“, – laikraščiui aiškino aukšto rango karinis pareigūnas.
Ukrainiečiai seniai prašo leidimo smogti Rusijos teritorijai pasinaudojant Vakarų ginklais
Laikraštis primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą ragino leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti ginklus, galinčius išvengti radarų ir pataikyti į konkrečius taikinius iki 190 mylių atstumu smūgiams giliai į Rusijos teritoriją.
Dieną prieš tai Ukrainos lyderis paskelbė apie pirmosios savo gamybos balistinės raketos bandymą, nepateikdamas detalių dėl slaptumo. Šių raketų kūrime dalyvavęs specialistas „Associated Press“ sakė, kad tai yra visiškai naujas kūrinys, prasidėjęs 2023 metų vasarį. Pasak jo, raketoje yra kietojo kuro stiprintuvas ir reaktyvinis variklis, o jos kaina yra mažesnė nei 1 mlrd. JAV dolerių.
Tuo pat metu teigiama, kad minėta raketa-dronas „Palianycia“ kainuoja mažiau negu 1 mln. JAV dolerių.
„Politico“ rašo, kad šią savaitę Kijevas Vakarų sąjungininkams pateiks sąrašą tolimųjų taikinių smūgiams prieš Rusiją, kuriuos ketina sunaikinti, jei apribojimai bus panaikinti. Tuo pačiu metu, pasak leidinio, Jungtinės Valstijos šiuos apribojimus laiko nereikšmingais konflikto eigai, nes Rusija perkėlė savo svarbiausius taikinius, įskaitant orlaivius, nuo sienos ir už raketų pasiekiamo nuotolio ribų.
Gegužės pabaigoje Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Prancūzija leido Ukrainos kariams panaudoti Vakarų ginklus smogti kariniams objektams, bet tik Charkovo regione.
Birželį prezidentas Džo Baidenas teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali panaudoti amerikiečių ginklus netoli sienos, kai Rusijos kariuomenės ginklai naudojami kitoje sienos pusėje, kad smogtų konkretiems taikiniams Ukrainos teritorijoje.
„Mes neleidžiame smogti 200 mylių gylyje į Rusiją ir neleidžiame smogti Maskvai ir Kremliui“, – perspėjo Dž. Baidenas.
Liepą, po NATO viršūnių susitikimo, Amerikos prezidentas teigė, kad Vašingtonas leido Kijevui smogti Rusijos teritorijai nedideliu atstumu, tačiau toliau atšaukti apribojimų nereikia.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą ragino leisti Ukrainai panaudoti Vakarų ginklus atakuoti taikiniams Rusijoje.
Britų dienraštis „The Telegraph“ neseniai rašė, kad Didžiosios Britanijos vyriausybė neleido Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms naudoti ilgojo nuotolio raketų „Storm Shadow“ Kursko regione. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris pabrėžė, kad raketos turėtų būti naudojamos pagal tarptautinę humanitarinę teisę, tačiau Kijevas turi teisę pats nuspręsti, kaip jas panaudoti gynybiniais tikslais.
Konfliktas gali peraugti į pasaulinį karą
Ukrainos konfliktas perėjo į naują ir pavojingesnį etapą, interviu Danielio Daviso „Deep Dive“ „YouTube“ kanalui teigė buvęs CŽV analitikas Laris Džonsonas (Larry Johnson).
„Mes matėme vokiečių tankus su svastika Rusijos teritorijoje su užsienio kariuomene, ne tik su ukrainiečiais, bet ir su lenkais, vokiečiais ir britais, staiga tai tapo nauju konflikto etapu“, – pasakojo jis.
Pasak eksperto, situacija Kijeve klostosi labai blogai ir toliau blogėja. Jis neatmetė galimybės, kad dėl to Ukraina negalės išgyventi kaip valstybė.
„Vakarų retorika ir veiksmai, kuriuos jie siūlo Ukrainai, darosi vis beprotiškesni“, – padarė išvadą L. Džonsonas.
Rugpjūčio 6 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų formacijos įsiveržė į Kursko regiono teritoriją. Pasak Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo, ataka buvo sustabdyta, o operacija baigsis Ukrainos kovotojų pralaimėjimu. Tiesa, Rusijai to vis nepavyksta pasiekti ir nesimato, kad padėtis keistųsi jų naudai.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Aleksandras Syrskis pripažino, kad atakuodamas Kursko regioną Kijevas norėjo atitraukti Rusijos ginkluotąsias pajėgas nuo kitų krypčių – pirmiausia nuo Krasnoarmeiesko Donecke.
