Nužudymo byla, kuri net po šešių dešimtmečių masina visuomenę
Praėjus šešiems dešimtmečiams, atrodytų, kad apie JAV prezidento Johno F. Kenedžio nužudymą jau viskas pasakyta, tačiau taip toli gražu nėra.
Neseniai paaiškėjo, kad vienas iš pagrindinių nužudymo liudininkų Polas Landis, kuris buvo pirmosios ponios Jackie Kennedy asmens sargybinis, gali atskleisti daugiau detalių apie tai, kas vyko tą lemtingą dieną.
1963 m. lapkričio 22 d. P. Landis iš arti matė vieną lemtingiausių XX a. įvykių. Tą dieną kabrioletas su prezidentu J. F. Kenedžiu, pirmąja ponia J. Kennedy, Teksaso gubernatoriumi Johnu Konnaliu jaunesniuoju ir jo žmona Nellie Konnaly važiavo per Deilėjaus aikštę Dalase.
Netikėtai pasigirdo keli šūviai. Prezidentui J. F. Kenedžiui buvo pataikyta į galvą ir kaklą, o J. Konnalliui – į nugarą. Pagalba nukentėjusius greitai transportavo į netoliese esančią Parklando memorialinę ligoninę. Ten, po maždaug 30 minučių po šaudynių, 35-asis JAV prezidentas J. F. Kenedis buvo pripažintas mirusiu.
Jo nužudymu apkaltintas Lee Harvey Oswaldas, buvęs JAV jūrų pėstininkas, priėmęs marksizmą ir kuriam laikui perbėgęs į Sovietų Sąjungą[1]. Tiesa, sulaikytas jis sakė, kad yra netikras šaulys, prašė, kad jam teisme atstovautų Johnas Abtas, JAV komunistų partijos štabo advokatas, kuris buvo gerai žinomas dėl komunistų gynimo.
Tačiau L. H. Oswaldas niekada nebuvo teisiamas už šią visą pasaulį sukrėtusią žmogžudystę: perkeltą po sulaikymo, jį nušovė Jackas Rubis, vieno Dalaso naktinio klubo savininkas. Vėliau J. Rubis sakė, kad nušovė L. H. Oswaldą tam, kad J. Kennedy nereikėtų liudyti savo vyro žudiko teisme.
Galiausiai, teisiamas buvo tik pats J. Rubis, jam buvo skirta mirties bausmė. Vėliau Teksaso apeliacinis teismas panaikino šį nuosprendį, bet J. Ruby mirė nuo vėžio, taip ir nespėjus surengti jam naujo teismo proceso. Warreno komisija vėliau priėjo prie išvados, kad J. Ruby veikė vienas, nužudydamas L. H. Oswaldą, nušovė jį impulsyviai, iš sielvarto dėl prezidento nužudymo.
Warreno komisijos ataskaitoje galiausiai buvo pripažinta, kad vienintelis šaulys buvo L. H. Oswaldas. Šią išvadą neva padėjo patvirtinti balistikos įrodymai. Ši išvada tapo žinoma kaip „vienos kulkos teorija“ arba „stebuklingos kulkos teorija“, nes komisija rėmėsi tuo, kad ant J. Connally ligoninės neštuvų buvo rasta viena kulka.
Tačiau tuomet, dar niekas nežinojo, iš kur ta kulka atsirado. Dabar, po šešių dešimtmečių, apie tai prakalbo buvęs J. Kennedy asmens sargybinis.
Manoma, kad žudikų galėjo būti daugiau
Kai prezidentas J. F. Kenedis buvo nužudytas, J. Kennedy asmens sargybiniui ir buvusiam FTB agentui P. Landžiui buvo 28-eri. Praėjus septyniems mėnesiams po nužudymo jis atsistatydino iš slaptosios tarnybos, o įvykį tyrusi Warreno komisija jo parodymų niekada neklausė.
Kaip žinoma, komisija priėjo išvados, kad vienas šaulys L. H. Oswaldas paleido tris kulkas į prezidentą iš Mannlicher-Carcano šautuvo, rasto šalia esančios knygų saugyklos šeštame aukšte. Pirmoji kulka nepasiekė taikinio, o antroji perskrodė prezidento kaklą, sužeidė priešais jį sėdėjusį Teksaso gubernatorių. Trečioji kulka vėl perskrodė J. F. Kenedžio galvą.
Pasak P. Landžio, lemtingoji, prezidentą pražudžiusi kulka net neegzistuoja. Jau anksčiau buvo ekspertų nuomonių, kad kulka negalėjo išlikti tokia nepažeista, kokia buvo rasta, jei būtų perėjusi per dviejų žmonių kūnus. O P. Landis, kuriam dabar 88 metai, mano, kad taip tikrai ir neįvyko. Pasak jo, ta lemtingoji kulka yra kulka, kurią jis rado iškart po nužudymo automobilio sėdynėje, ant kurios sėdėjo Teksaso gubernatorius[2].
Jis pasakoja, kad tuomet, iš karto po įvykio, niekas neapsaugojo nelaimės vietos, kilo didžiulė sumaištis, prezidentas jau buvo nuvežtas į ligoninę. Jo kadilako sėdynėje jis pastebėjo kulką, įsidėjo ją į kišenę, o nuvykęs į ligoninę, padėjo ant neštuvų. Vėliau, visi tiesiog pamanė, kad kulka buvo rasta ant gubernatoriaus neštuvų, iškrito iš jo kūno, bet taip nebuvo.
Tai gali atrodyti kaip nereikšminga detalė, tačiau iš tiesų, ji prieštarauja oficialiai nužudymo ataskaitai. Jei lemtingos kulkos nebuvo, vadinasi, į gubernatorių pataikė ketvirtas šūvis, o žudikų buvo daugiau nei vienas.
Tokia teorija buvo iškelta anksčiau, nes šūviai buvo paleisti taip greitai vienas po kito, kad L. H. Oswaldas negalėjo tokiu greičiu perkrauti ginklo. Pasak P. Landžio, galėjo būti paleisti net daugiau nei keturi šūviai, tačiau ne visi jie pataikė į taikinį, o ir papildomų kulkų įvykio vietoje nebuvo rasta.
Tiesa, Clintas Hillas, agentas, kuris taip pat savo akimis regėjo prezidento J. F. Kenedžio nužudymą ir net užšoko ant automobilio galinės sėdynės, kad apsaugotų jį, netiki P. Landžio pasakojimu. Jis sako, kad įrodymai ir jo pareiškimai nesutampa[3].
Savo ruožtu Geraldas Posneris, tiriamosios žurnalistikos ekspertas, kad P. Landžio pasakojimas iš tikrųjų patvirtina anksčiau sklandžiusią teoriją, nors ir jis abejoja, ar, praėjus beveik šešiems dešimtmečiams, vyro prisiminimai yra tikri.
Sąmokslo teorijų apie J. F. Kenedžio nužudymą nestigo niekuomet
Nors į dienos šviesą vis yra iškeliami nauji, galimi įrodymai, abejojama, ar kada pavyks išsiaiškinti daugiau detalių apie J. F. Kenedžio nužudymą. Nepaisant to, visuomenės susidomėjimas buvusio JAV prezidento žūtimi ir jos aplinkybėmis ir toliau išlieka didžiulis.
O ir skirtingos sąmokslo teorijos apie JFK nužudymą sklandė dešimtmečius, buvo siūlomi įvairūs alternatyvūs paaiškinimai ir galimi sąmokslininkai.
Viena labiausiai žinomų sąmokslo teorijų yra susijusi su tariamu mafijos įsitraukimu. Motyvas būtų kerštas už tuometinį prezidento vyriausybės susidorojimą su organizuotu nusikalstamumu.
Yra manančių, kad prie J. F. Kenedžio nužudymo prisidėjo CŽV, dėl to, kad jis buvo laikomas grėsme jų interesams. Kitoje teorijoje minimi karinio-pramoninio komplekso veikėjai, kurie galėjo būti suinteresuoti Šaltojo karo eskalavimu. Manoma, kad J. K. Kenedžio politika, įskaitant jo požiūrį į Kubos raketų krizę, neatitiko šių interesų.
Atsižvelgiant į prezidento vaidmenį Kiaulių įlankoje ir Kubos raketų krizėje, kai kurie spėja, kad prie nužudymo galėjo prisidėti ir anti-Kastro kubiečiai arba kitos antikomunistinės grupės.
Nepaisant šių įvairių sąmokslo teorijų, nepateikta jokių įtikinamų įrodymų, kad žudikas buvo ne L. H. Oswaldas, o kas nors kitas. 1964 m. paskelbta Warreno komisijos ataskaita tebėra oficialus nužudymo aprašymas ir galutinė išvada.
Tačiau J. K. Kenedžio nužudymas tebėra intensyvių diskusijų ir tyrimų objektas, ši istorija lieka vienu iš ilgiausiai besitęsiančių ir prieštaringiausių Amerikos istorijos įvykių.
