Dabartiniai Lietuvos teisės aktai nenumato atleidimo nuo būsto kredito mokėjimo karo atveju
Didelė dalis būstų Lietuvoje įsigyti su banko suteiktais būsto kreditais, o štai dabartinės geopolitinės situacijos kontekste ne vienam kilęs klausimas – o kaip būtų tuo atveju, jeigu šalyje kiltų karas ir būstas, už kurį mokama paskola, būtų nugriautas? Bankų ir draudimo atstovai aiškina, kad kol kas jokios išlygos šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatytos, bet štai būstas, iki kol nėra pilnai grąžintas kreditas, iš tiesų priklauso bankui.
Lietuvos situacija, kalbant apie būsto paskolas ir galimas pasekmes karo atveju, šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota. Nors Lietuvoje yra beveik 200 tūkst. būstų, įsigytų su paskola, nėra konkrečių įstatymų, apibrėžiančių, kaip turėtų būti elgiamasi, jei šie būstai būtų sunaikinti dėl karinių veiksmų. Tačiau, remiantis dabartinėmis teisės normomis, karas Lietuvoje, tiek paskelbtas, tiek nepaskelbtas, savaime nereiškia, kad žmonės būtų atleisti nuo paskolos grąžinimo įsipareigojimų[1].
Lietuvos banko ir kredito įstaigų vadovai pabrėžia, kad karo metu, net jei būstas būtų sunaikintas, paskolos gavėjams vis tiek tektų grąžinti paskolas.
Pagal esamą teisinį reguliavimą, tai neapima „nenugalimos jėgos“ (force majeure) sąvokos, kuri, teoriškai, galėtų atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo. Tačiau šį principą reikėtų taikyti tik individualiai, kai klientas kreipiasi į banką ir pateikia įrodymus apie neįveikiamas aplinkybes, trukdančias vykdyti paskolos grąžinimą. Tai reiškia, kad kiekviena situacija būtų vertinama pagal jos unikalumą, tačiau paskola, net ir sunaikinus turtą, būtų privaloma grąžinti.
O kaip su draudimu?
Lietuvoje taip pat galioja bendrosios draudimo sąlygos, kuriose karas dažniausiai yra nurodytas kaip nedraudžiamas įvykis.
Tai reiškia, kad jei būstas būtų sunaikintas dėl karo veiksmų, draudimo išmokos greičiausiai nebūtų išmokėtos už tiesioginius nuostolius, tačiau jei būstas buvo apdraustas nuo gamtos stichijų ar vagysčių, tokius nuostolius draudimas galėtų padengti.
Lietuvos bankas nurodo, kad kol kas nėra specialių teisės aktų, kurie reglamentuotų paskolų grąžinimą karo atveju, tačiau, remiantis kitų šalių pavyzdžiais (pvz., Ukrainos), galime tikėtis, kad Lietuvoje, kilus kariniams neramumams, būtų priimti atitinkami teisės aktai, skirti apsaugoti paskolų gavėjų interesus. Tai galėtų apimti galimybę laikinai sustabdyti paskolos grąžinimą arba suteikti valstybės kompensacijas, tačiau kol kas tai yra tik spekuliacijos.
Dar vienas niuansas, būstas, kuris yra įgytas su banko pagalba, kol nebus pilnai išmokėta paskola, ir priklauso bankui. Taigi, jei netyčia nutiktų taip, kad paskolos mokėti nebegalėtumėte, būstas ir būtų grąžintas tam, kam teisiškai ir priklauso – bankui.
Būsto kredito draudimas galioja tik asmens mirties atveju?
Tuo tarpu kai kurie būsto kreditus Lietuvoje siūlantys bankai kartu su paskola siūlo ir jos draudimą, už kurį kas mėnesį nuskaičiuojama papildoma suma (priklausomai, nuo būsto kredito dydžio). Štai SEB bankas siūlo draudimą „Saugus kreditas“, kuriuo apsidraudęs asmuo tam tikrais atvejais gautų išlygas[2].
Pavyzdžiui, būsto kredito turėtojui susirgus, susižeidus ar netekus darbo, būtų mokama draudimo išmoka, lygi kredito įmokai ar tenkančiai jos daliai.
Tuo atveju, jei tokiam asmeniui nustatomas visiškas nedarbingumas, draudimas padengia kredito likutis ar sutartyje nustatyta kredito dalis.
Mirties atveju, draudimas esą padengia visą kredito likutį ar sutartyje nustatytą kredito dalį.
Ukrainą pasiekė pinigai, skirti amortizuoti gyventojų patirtus nuostolius karo metu
Tuo tarpu pernai metais Europos Tarybos vystymo bankas (EVB) nusiuntė Ukrainai 30 mln. eurų kaip dalį būsto kompensavimo programos nuo karo nukentėjusiems asmenims. Šis mokėjimas yra antroji 100 mln. eurų paskolos susitarimo, pasirašyto šių metų pradžioje per Ukrainos atkūrimo konferenciją, dalis[3].
Lėšos bus panaudotos remti naujų būstų įsigijimą piliečiams, kurie dėl karinio konflikto neteko savo turto.
Pasak ministro pirmininko pavaduotojo, atsakingo už asignavimą, Aleksejaus Kulebos, 30 mln. eurų bus skirta daugiau kaip 800 būsto sertifikatų, tęsiant paskirstymo procesą, kuris prasidėjo nuo pradinės 70 mln. eurų išmokos. Įgyvendinant projektą „Namai: Kompensacijos už sunaikintą būstą“ projektu siekiama padėti Rusijos agresijos aukoms, suteikiant joms galimybę įsigyti būstą pagal valstybės kompensacijų programą. Pirmenybė teikiama kovotojams, grįžtantiems gynėjams, neįgaliesiems ir daugiavaikėms šeimoms.
Iki šiol užregistruota daugiau kaip 240 000 nekilnojamojo turto objektų, kurie buvo sugadinti arba sunaikinti. Daugiau kaip 1 800 asmenų jau pasinaudojo būsto sertifikatais ir įsigijo naujus būstus. Ukrainos vyriausybė paskelbė apie planus 2025 m. toliau bendradarbiauti su Europos Tarybos plėtros banku, kad būtų toliau remiamos šalies atkūrimo pastangos.
Būsto kredito turėtojai Ukrainoje gali būti atleisti nuo mokėjimo
Po Rusijos agresijos ir karo pradžios Ukrainoje, šalis susidūrė su rimtu klausimu – ką daryti su nekilnojamuoju turtu, įsigytu skolintais pinigais, kai šis buvo apgadintas ar sunaikintas[4].
Kaip nurodo informaciją apie situaciją Ukrainoje gavęs LRT, norėdama spręsti šią problemą, Ukrainos valdžia buvo priversta keisti įstatymus, kad atitiktų karo sąlygas. Pagrindinė naujovė – karo metu ukrainiečiai, turintys paskolas, gali sustabdyti įmokas.
Tiesa, tam yra trys svarbios sąlygos: turtas turi būti laikinai okupuotoje teritorijoje, apgadintas dėl Rusijos agresijos ir reikalingas kapitalinis remontas, arba visiškai sunaikintas, o jo atkūrimas yra ekonomiškai netikslingas.
Jei nekilnojamasis turtas buvo sunaikintas, valstybė suteikia kompensaciją – arba sertifikatą naujam būstui įsigyti, arba pinigus už sugadintą namą. Paskolos gavėjams, kurie gauna tokią kompensaciją, prievolė vėl mokėti įmokas atnaujinama tik tada, kai kompensacija yra išmokama.
