Amerika demonstruoja prieštaringą poziciją rusiškos naftos klausimu
Aukšto rango JAV pareigūnai privačiai susitiko su didžiausių šalyje veikiančių naftos kompanijų atstovais bei prekybininkais ir paragino „nepanikuoti“ dėl Rusijai taikomų sankcijų.
Teigiama, kad JAV iždo departamento pareigūnai susitiko su „Trafigura“, „Gunvor“ ir kitų kompanijų atstovais ir patikino, kad tolesnė prekyba rusiška žaliava nepažeidžia jokių Vakarų apribojimų.
Tokia retorika – stebina. Nors Vašingtonas niekada neprieštaravo prekybai rusiška nafta laikantis G-7 sutartų kainų apribojimų, didžiausi nepriklausomi prekiautojai nafta atsargiai žiūrėjo į tokią galimybę, įvertindami rizikas, kylančias verslo reputacijai.
O JAV prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnų privatūs susitikimai su naftos verslo atstovais stebina ne ką mažiau. Juk pati JAV vadovavo G-7 šalių grupės siūlymui nustatyti viršutinę rusiškos naftos kainų ribą[1].
Tačiau dabar aiškėja, kad JAV atstovų susitikimai su verslininkais vyksta būtent dabar, kai Vakarų valstybės didina paramą Ukrainai, o NATO ir Europos Sąjunga (ES) deklaruoja bendrą siekį dedant maksimalias pastangas inicijuojant visišką tarptautinę Rusijos izoliaciją.
JAV ragina tęsti naftos pirkimo ryšius su Rusija
„Trafigura“, „Vitol“, „Gunvor“ bei kiti naftos prekybininkai po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasario mėnesį neilgai trukus nutraukė didžiąją dalį savo verslo Rusijoje.
Tai padaryta ne dėl moralinių, tačiau dėl įvaizdžio sumetimų: buvo baiminamasi kritiškos visuomenės reakcijos arba bankų paramos praradimo.
Tačiau Rusijos energetinė veikla nesustojo: agresorė atrado kitų partnerių, naftą ėmė gabenti į Azijos rinką, pradėjo naudoti dar daugiau senų tanklaivių, kurie naudojami be vakarietiško draudimo ir laivybos paslaugų.
Siekiant efektyviau stabdyti Maskvą, dar praėjusių metų gruodį G-7 valstybių grupė įvedė 60 JAV dolerių už barelį Rusijos naftos kainos ribą, kuri taikoma prekybininkams, kurie naudojasi Vakarų paslaugomis, pavyzdžiui, jūrų draudimu.
Dauguma G-7 šalių ir ES taip pat uždraudė importuoti rusiškos naftos krovinius jūra. Tačiau pardavimai į kitas šalis ir toliau leidžiami. Indija, Kinija ir Turkija pastaraisiais mėnesiais padidino rusiškos naftos importą.
Nors pagal G-7 planą, prekiautojai rusiška nafta dabar privalo pateikti pažymas, įrodančias, kad bareliai buvo nupirkti už viršutinę ar mažesnę kainą, prekiautojai teigė, kad JAV gana vangiai tikrina ir prižiūri šį reikalavimą.
Patys verslininkai taip pat tikina, kad dauguma, tiek jų, tiek ir įstatymų leidėjų, už uždarų durų nori, kad rusiška nafta toliau būtų pardavinėja be suvaržymų.
Sankcijoms Rusijai beveik neveikiant, J. Bideno administracijos derybos su Vakarų prekybininkais dėl galimo rusiškos naftos kiekio gabenimo rodo, kad Baltųjų rūmų ir G-7 pastangos sumažinti Kremliaus pajamas iš naftos jau nebėra vertinamos rimtai. Vienas J. Bideno administracijos atstovas JAV žiniasklaidai anonimiškai teigė:
„Atskiros bendrovės pačios turi priimti sprendimus. Mūsų tikslas – pranešti, kas leidžiama pagal kainų viršutinės ribos struktūrą“, – sakė jis.
Kitas anonimu likti pageidaujantis administracijos asmuo pažymėjo:
„Vienas iš kainų ribojimo tikslų – užtikrinti, kad nafta liktų rinkoje, nors ir mažesne kaina, kad Kremlius negautų pajamų. Mus džiugina tai, kad naftos rinkos per pastaruosius kelis mėnesius iš tiesų išliko stabilios, nepaisant to, kad Rusijos pajamos nuo invazijos sumažėjo 60 proc.“
Šiandien „Trafigura“ ir „Vitol“, laikantis tarptautinių sankcijų, eksportuoja labai ribotą Rusijos rafinuotų naftos produktų kiekį, tačiau svarsto galimybę veiklą atnaujinti pilnai. Bendrovės anksčiau buvo vienos iš didžiausių Rusijos žalios naftos ir rafinuotų produktų tiekėjų[2].
„Mes panaikinome ribotą rafinuotų produktų kiekį pagal sankcijas, bet dabar mūsų pozicija peržiūrima“, – sakė „Trafigura“ generalinis direktorius Jeremis Weiras.
Bendrovės „Gunvor“ vienas iš prekybos vadovų Stephane Degenne teigia, kad situacija šiuo metu yra nuolat peržiūrinėjama.
„Sankcijos gali labai greitai pasikeisti. Mes išliekame apdairūs“, – sakė S. Degenne’as.
„Mercuria Energy Trading“ generalinis direktorius aukščiausiojo lygio susitikime taip pat teigė, kad jo bendrovė šiuo metu „tik minimaliai“ prekiauja rusiška nafta, tačiau tai gali pasikeisti jau artimiausiu metu.
„Galbūt peržiūrėsime savo poziciją dėl rusiškos naftos, tačiau tai nėra mūsų esminė prekybos sritis“, – sakė „Mercuria“ generalinis direktorius Marco Dunand.
Rusiškos naftos kainų lubos gali ir pajudėti
Amerikoje šalies valdžia, regis, jau vis labiau siekia užtikrinti, kad rusiškos naftos srautai vėl augtų, kad būtų išvengta kainų šuolių. Dėl to net atvirai primenama, kad rusiškos naftos prekybą pagal G-7 kainų ribojimo mechanizmą JAV laiko teisėta.
Negana to, rusiškos naftos kainų lubos gali ir pajudėti. Nors J. Bideno administracija kol kas atremia spaudimą sumažinti Rusijos naftos kainų ribą, tvirtindama, kad ji įgyvendina savo tikslą – apriboja Maskvos pajamas iš naftos, tokių pareiškimų tikroviškumu galima abejoti[3].
Iždo departamento pareigūnai neseniai net tvirtino, kad iki šiol pavyko sėkmingai pasiekti dvigubą tikslą: sumažinti Rusijos pajamas iš naftos ir kartu išlaikyti jos barelius rinkoje. Vis tik, tokia JAV pozicija kvepia veidmainyste.
Kol privačiai yra vykdomi pokalbiai su naftos prekeiviais, JAV prezidentas Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen sakė, kad Vašingtone nėra noro sumažinti 60 JAV dolerių ribinę kainą.
Negana to, kad JAV giria Vakarų sankcijas Rusijos energetikos sektoriui. Šios šalies pareigūnai visuomet yra vieni iš pirmųjų, kurie skuba palaikyti iniciatyvas, atribojančias Rusiją tarptautinėje arenoje.
Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos įtakos apribojimo
Vienos iš tokių iniciatyvų vakar buvo imtasi ir Lietuvoje, kur Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl teroristinės Rusijos įtakos apribojimo“. Rezoliucija numato griežtesnį Lietuvos ir ES institucijų santykį su teroristine Rusija[4].
Dokumente numatoma kreiptis į ES ir jos šalis, kad būtų kuriama teroristinių valstybių pripažinimo ir ribojimo sistema. Tikimasi, kad ES įtrauks Rusiją į terorizmą remiančių valstybių sąrašą, o Europoje įšaldytą teroristinės šalies turtą konfiskuos ir perduos Ukrainai karo padarytai žalai atlyginti.
Rezoliucija taip pat ragina dėti maksimalias pastangas visapusiškai izoliuojant Rusiją tarptautiniuose santykiuose.
Rezoliucijos autoriaus Seimo nario Raimundo Lopatos teigimu, dokumentas leis užtikrinti, kad ES sankcijų politika prieš Rusiją būtų nebeapeinama.
„Manome, kad būtina kelti klausimą, kokių politinių ir teisinių priemonių turi būti imamasi ir koks turi būti jų įgyvendinimo mechanizmas siekiant nustatyti ES valstybių narių, tarp jų ir Lietuvos, fizinių ir juridinių asmenų santykį ne tik su Rusijos Federacija, kaip terorizmą remiančia ir jį vykdančia valstybe, bet ir su kitomis pripažintomis kaip terorizmą remiančiomis valstybėmis“, − kalbėjo rezoliucijos iniciatorius[5].
Šia rezoliucija Seimas kreipiasi į savo sąjungininkes ES ir NATO valstybes nares, ragindamas dėti maksimalias pastangas inicijuojant visapusišką tarptautinę Rusijos izoliaciją.
Tai apimtų viską, kas susiję su Rusijos naryste tarptautinėse organizacijose ir organuose, uždarant ir uždraudžiant su Rusijos valstybe susijusias institucijas, apribojant Rusijos įtaką kitose srityse, įskaitant ekonomiką, finansus, mokslą, kultūrą, sportą, turizmą, socialinius tinklus ir pan.
Galima neabejoti, kad milijardinės vertės prekybos ryšius su Rusija privačiai atgaivinti planuojanti JAV bus viena iš pirmųjų, remiančių tokią rezoliuciją.
