Respublikonai kritikuoja politiką, naikinančią religijos išpažinimo laisvę
Iš respublikonų vėl skrieja kritika prezidento Joe Bideno administracijai, kuri savo politikos gairėmis riboja tikinčiųjų teisę laisvai reikšti savo religinius įsitikinimus.
Praėjusią savaitę JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas davė parodymus Senato Teisingumo departamento priežiūros posėdyje.
Įžanginėje savo kalboje M. Garlandas daugiausia dėmesio skyrė teisinės valstybės principų laikymuisi, nacionalinio saugumo užtikrinimui ir pilietinių teisių apsaugai. Didelis dėmesys skirtas ir reprodukcinių laisvių apsaugai, ypač atsižvelgiant į pernai vasarą Aukščiausiojo Teismo priimtą sprendimą „Roe prieš Wade“ byloje[1].
Šia tema ką pasakyti turėjo ir Senato posėdyje dalyvavę respublikonai, kurie generaliniam prokurorui uždavė ne vieną aštrų klausimą.
Didžiausias respublikonų pyktis buvo sutelktas į du esminius problemos aspektus: tai, kad Teisingumo departamentas nepateikė kaltinimų nė vienam protestuotojui už teisę į abortą, nors protestuotojai mitingus rengė net prie Aukščiausiojo Teismo teisėjo namų, kas JAV yra laikoma nusikalstama veika.
Respublikonai taip pat akcentavo tai, kad vienam Pensilvanijos gyventojui, kuris protestavo prieš teisę į abortus, buvo pateikti federaliniai kaltinimai[2].
Teksaso valstijos senatorius Tedas Cruzas išreiškė pasipiktinimą dėl protestuotojo prieš abortus Marko Houcko persekiojimo. Šių metų pradžioje prisiekusieji jį išteisino dėl kaltinimų pagal federalinį įstatymą, pagal kurį nusikaltimu laikomas „tam tikras nederamas elgesys abortų klinikose arba krizinio nėštumo centruose“.
Tuo tarpu Jutos valstijos senatorius Mike’as Lee pažymėjo, kad JAV teisingumo departamentas paskelbė kaltinimus net 34 asmenims dėl trukdymo patekti į abortų klinikas ar jų niokojimo, tačiau per pastaruosius mėnesius buvo užregistruotas daugiau nei 81 išpuolis prieš nėštumo centrus ir 130 išpuolių prieš katalikų bažnyčias, tačiau kaltinimai buvo pateikti tik 2 asmenims.
Į tai generalinis prokuroras atsakė gindamasis, jog įstatymai yra interpretuojami vienodai, nors ir pripažino, kad daugiau baudžiamųjų bylų iškelta dėl abortų centrų prieigos užblokavimo.
Radikalūs katalikai kelia pavojų nacionaliniam saugumui
Kritikos dabartinei JAV valdžios pozicijai dėl galimybės tikintiesiems laisvai reikšti savo pažiūras negaili ir „Fox News“ apžvalgininkas Tuckeris Carlsonas.
Jis kritikuoja visą prezidento J. Bideno administraciją ir teigia, kad „silpniausias istorijoje prezidentas suvienijo jėgas su silpniausiu istorijoje generaliniu prokuroru, kad sukurtų policinę valstybę“.
„Merrickas Garlandas vadovavo agresyviausiam išpuoliui prieš pilietines laisves, ypač išpuoliui prieš tradicinę krikščionybę, kokį yra matęs bet kuris gyvas amerikietis. Žinoma, Garlandas niekada to nepasakytų viešai. Tai būtų pernelyg paprasta“, – sako T. Carlsonas[3].
Pasak T. Carlsono, generalinio prokuroro M. Garlando taikiniu tapo ne tik uoliausi katalikai, bet visi tie, kurie viešai išreiškia tikėjimą „bibline krikščionybe“.
„Tačiau tiesa, kad Joe Bideno laikais katalikai, regis, sulaukia neproporcingai daug federalinės teisėsaugos dėmesio. FTB, kaip žinote, ką tik parengė atmintinę, kurioje teigiama, kad radikalūs tradiciniai katalikai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nes jie linkę melstis prie abortų klinikų“, – teigia T. Carlsonas.
Iš tiesų, Virdžinijos generalinis prokuroras Jasonas Miyaresas ir 19 kitų valstijų generalinių prokurorų net pateikė oficialų laišką FTB, kuriuo reikalauja atsakymų bei grasina imtis teisinių veiksmų.
Skandalas kilo po to, kai buvo nutekinta FTB vidaus pažyma, kuri atskleidė, kad agentūra katalikus identifikuoja kaip „potencialius teroristus“[4].
„Atrodo, kad FTB klesti antikatalikiškas fanatizmas, o FTB dėl savo įsitikinimų katalikus traktuoja kaip potencialius teroristus“, – bendrame laiške teigia prokurorai.
FTB paskelbė, kad ėmėsi veiksmų, kad pašalintų dokumentą iš FTB sistemų ir atliktų dokumento peržiūrą.
„Nors pagal įprastą praktiką nekomentuojame konkrečių žvalgybos dokumentų, šis konkretus FTB padalinio dokumentas platinamas tik FTB viduje, susijęs su rasiškai ar etniškai motyvuotu smurtiniu ekstremizmu ir neatitinka griežtų FTB standartų“, – teigiama FTB pranešime.
Kongreso nariai yra labiau tikintys nei eiliniai amerikiečiai
JAV nesugebėjimas atskirti valdžios institucijų nuo asmeninių religinių įsitikinimų gali ir nustebinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad religine prasme Kongresas tikrai neatspindi pačių JAV piliečių religinių įsitikinimų.
Pavyzdžiui, Kongresas yra kur kas labiau tikintis ir religingesnis nei eilinis amerikietis. Nors beveik 3 iš 10 amerikiečių teigia, kad nėra religingi, tik 2 iš 534 būsimųjų Kongreso narių viešai prisipažįsta esą netikintys.
Remiantis „Pew“ ataskaitos duomenimis, beveik 88 proc. Kongreso narių save laiko krikščionimis, palyginti su 63 proc. visų suaugusių JAV gyventojų[5].
Krikščionių Kongrese per kelis dešimtmečius sumažėjo tik šiek tiek, nors su bendra populiacija yra kitaip. Nuo 2007 m., „Pew“ duomenimis, krikščionių skaičius JAV sumažėjo nuo 78 proc. iki 63 proc.
Tiesa, religinės tapatybės neturėjimas JAV politikoje laikomas didele kliūtimi. Kaip teigia Philas Zuckermanas, sociologijos ir pasaulietinių studijų profesorius Pitzerio koledže Kalifornijoje, net demokratai žino, jog nereligingi rinkėjai pritaria jiems visuomeniniais klausimais, tačiau partijos lyderiai neatsiriboja nuo religijos, nes nenori atstumti labiau religingos elektorato dalies.
Profesorius taip pat teigia, kad šiais laikais konservatyvūs respublikonai krikščionys susiduria su savita įvaizdžio problema, panašia į tą, su kuria kadaise susidūrė ateistai.
Vis dėlto, profesorius P. Zuckermanas prognozuoja, kad laikui bėgant vis daugiau Kongreso narių susitapatins su pasaulietinėmis vertybėmis.
„Tai skirtingų religinių pažiūrų žmonės, tačiau mus vienija bendras įsitikinimas, kad bažnyčia ir valstybė turi būti aiškiai atskirtos ir kad viešoji politika turi būti grindžiama faktais, protu ir mokslu, o ne religija“, – sakė jis.
