JAV Aukščiausiasis teismas apgynė visų žmonių žodžio laisvę
Penktadienį JAV Aukščiausiasis teismas patvirtino žodžio laisvę visiems amerikiečiams, įskaitant tuos, kurie tvirtai įsitikinę, jog santuoka yra vyro ir moters sąjunga. Tai buvo nuspręsta nemenko atgarsio sulaukusioje byloje „303 Creative v. Elenis“. Šioje byloje teisybės ieškojo Denverio srities grafikos ir svetainių dizainerė Lorie Smith drauge su savo „303 Creative“ studija, kurią Kolorado valstija negailestingai cenzūravo beveik septynerius metus vien todėl, jog moteris nenorėjo dirbti su homoseksualiomis poromis vestuvių atveju.
Šešiems teisėjams balsavus „už“ ir trims balsavus „prieš“, JAV Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad Kolorado valstija negali priversti dizainerės kurti darbą, kuris pažeidžia jos vertybes. Tai užtikrina JAV Konstitucijos pirmoji pataisa, sauganti amerikiečius nuo valdžios prievartos, reikalaujant tam tikros kalbos.
Paskelbus nuosprendį JAV Aukščiausiasis teismas aiškino[1]:
„Kaip šis Teismas jau seniai konstatavo, galimybė mąstyti patiems ir laisvai reikšti tas mintis yra viena iš mūsų brangiausių laisvių ir dalis to, kas išlaiko mūsų Respubliką tvirtą.“
Toks teismo išaiškinimas turėtų padėti ir kitiems paslaugų teikėjams, kurie buvo verčiami dirbti pamindami savo įsitikinimus apie LGBT bendruomenės narius. Dėl patiriamos cenzūros iki šiol nukentėjo daug JAV menininkų. Pavyzdžiui, Naujojoje Meksikoje fotografė Elaine Huguenin nutraukė savo verslą, Vašingtone gėlių menininkė Barronelle Stutzman buvo priversta išeiti į pensiją, Niujorke fotografei ir tinklaraštininkei Emilee Carpenter gresia šešiaženklė bauda ir net kalėjimas, o Kolorado valstija pasinaudojo tuo pačiu šioje byloje nagrinėtu įstatymu, kad nubaustų tortų meistrą Jacką Phillipsą, kuris po daugiau nei dešimtmetį trukusio bylinėjimosi šiuo metu baigia jau trečiąjį teismo procesą.
Dizainerė negalėjo atsisakyti reklamuoti homoseksualų santuokas, nors tai prieštaravo jos įsitikinimams
L. Smith, turinti savo grafikos verslą, teikė svetainių kūrimo paslaugas. Prieš kurį laiką ji nusprendė pakeisti veiklos profilį ir pereiti prie vestuvių skelbimų svetainių kūrimo. Tačiau ji viešai paskelbė, jog negalės kurti interneto svetainių tos pačios lyties asmenų santuokoms, nes tai prieštarauja jos krikščioniškam tikėjimui.
Vietoj to, kad imtųsi jos pažiūrų neatitinkančių darbų, ji norėjo savo verslo interneto svetainėje paskelbti pranešimą, kuriuo informuotų vartotojus apie savo nenorą kurti tos pačios lyties asmenų santuokas reklamuojančias svetaines ir drauge nukreiptų homoseksualius užsakovus pas kitus potencialius dizainerius, galinčius teikti jiems paslaugas.
Tačiau toks pranešimas prieštaravo Kolorado valstijos antidiskriminaciniams įstatymams, kurie buvo pakeisti 2008 metais. Pagal naujuosius įstatymus, viešosioms įmonėms draudžiama diskriminuoti homoseksualius asmenis, taip pat daryti atitinkamus su tuo susijusius pareiškimus.
Visgi, tokie įstatymų interpretavimai, verčiant grafikos dizainerę dirbti nepaisant savo įsitikinimų, pažeidė Konstituciją. Be to, L. Smith niekada nediskriminavo jokių LGBT bendruomenės narių ir mielai dirbdavo su jais kitų užsakymų atveju, nes šie neturėjo nieko bendro su jos tikėjimu.
Teismas patvirtino, kad žodžio laisvė galioja visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų pažiūrų
L. Smith teisme atstovavo „Alliance Defending Freedom“ (ADF). Tai yra pelno nesiekianti teisinė organizacija, įsipareigojusi ginti religijos laisvę, žodžio laisvę, tėvų teises ir gyvybės šventumą. ADF advokatai dar 2016 metais L. Smith vardu padavė į teismą Kolorado valstiją dėl piktnaudžiavimo valstijos įstatymais pažeidžiant JAV Konstituciją. Jie teigė, kad Aukščiausiojo teismo sprendimas dėl L. Smith būtų naudingas visiems amerikiečiams, nepriklausomai nuo jų įsitikinimų, ir padėtų nutraukti beveik du dešimtmečius trunkančią antikonstitucinę vyriausybės prievartą prieš menininkus.
Aukščiausiajam teismui galiausiai paskelbus išaiškinimą, ADF vadovė ir generalinė advokatė Kristen Waggoner sakė:
„JAV Aukščiausiasis teismas teisingai dar kartą patvirtino, kad vyriausybė negali priversti amerikiečių sakyti tai, kuo jie netiki. Teismas pakartojo, kad valstija prieštarauja Konstitucijai pašalinant iš viešosios erdvės jai nepatinkančias idėjas, įskaitant tikėjimą, kad santuoka yra vyro ir žmonos sąjunga.“
Ji taip pat pabrėžė, kad negalima suplakti diskriminacijos su prieštaravimu bei kitokiomis pažiūromis, nes tai yra skirtingi dalykai:
„Nepritarimas nėra diskriminacija, ir vyriausybė negali klaidingai įvardinti kalbos kaip diskriminacijos, kad ją cenzūruotų. Lorie dirba su visais, įskaitant klientus, kurie identifikuoja save kaip LGBT. Kaip pabrėžė teismas, jos sprendimai kurti kalbą visada atsiremia į tai, kokios žinutės prašoma, o ne į tai, kas jos prašo. Nutarime aiškiai nurodoma, kad nediskriminavimo įstatymai tebėra tvirtai galiojantys ir kad vyriausybei niekada nereikėjo priversti kalbėti [priešingai žmogaus įsitikinimams], kad užtikrintų prieigą prie prekių ir paslaugų.“
K. Waggoner neslėpė džiaugsmo ir vadino šį laimėjimą visų piliečių laimėjimu:
„Tai visų amerikiečių laimėjimas. Vyriausybė neturėtų daugiau cenzūruoti Lorie už tai, kad ji kalbėjo pagal savo įsitikinimus apie santuoką, kaip ir neturėtų bausti LGBT grafikos dizainerį už tai, kad jis atsisako kritikuoti tos pačios lyties asmenų santuokas. Jei trokštame laisvės sau, turime ją ginti dėl kitų.“
Savo sprendime, kuriuo panaikintas JAV apeliacinio teismo sprendimas, Aukščiausiasis teismas aiškiai nurodė, kad vyriausybė negali priversti L. Smith kurti kalbos, pažeidžiančios jos įsitikinimus, kaip ir negali priversti už abortus pasisakančio filmo kūrėjo sukurti dokumentinį filmą, remiantį judėjimą už gyvybės išsaugojimą, ar menininkę lesbietę piešti iliustracijas krikščioniškai knygai apie santuoką, ar demokratų publicistą rašyti respublikonų kalbas.
Kolorado valstija siekė įtikinti teismą, kad LGBT santuokų nepalaikanti dizainerė pažeidė jų teisę į paslaugų prieinamumą
Pagrindinis Kolorado valstijos argumentas šioje byloje buvo tas, kad leidimas L. Smith atsisakyti LGBT porų vestuvių, pažeistų LGBT asmenų teises dėl viešųjų paslaugų prieinamumo. Atsakovų advokatai byloje aiškino, kad valstybė turi pareigą apsaugoti žmonių galimybes gauti pagrindines prekes ir paslaugas. Taigi, JAV Aukščiausiasis teismas šiame sprendime turėjo tinkamai suderinti asmens teisę reikšti savo įsitikinimus su valstybės pareiga užtikrinti žmonių galimybės gauti pagrindines paslaugas ir prekes.
Galutinėje JAV Aukščiausiojo teismo išvadoje rašoma:
„Laisvė mąstyti ir kalbėti yra viena iš mūsų neatimamų žmogaus teisių. <…> Leisdami klestėti visoms pažiūroms, kaip suprato kūrėjai, galime išbandyti ir tobulinti savo mąstymą tiek kaip individai, tiek kaip Tauta.“
Teismo sprendimu džiaugėsi ir pati grafikos dizainerė L. Smith, dar sykį pabrėždama, kad jos krikščioniškos pažiūros neturi nieko bendro su LGBT bendruomenės diskriminacija:
„Esu nepaprastai dėkinga už JAV Aukščiausiojo teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad galiu laisvai kurti meną, atitinkantį mano įsitikinimus, nebijant, kad Kolorado valstija mane nubaus. Tai pergalė ne tik man, bet ir visiems amerikiečiams visoje mūsų didžiojoje šalyje – tiems, kurių įsitikinimai tokie kaip mano, ir tiems, kurie laikosi kitokių įsitikinimų. Nesvarbu, ar esate LGBT grafikos dizaineris, žydų kaligrafas, ateistas kalbų rašytojas ar už gyvybę pasisakantis fotografas, vyriausybė neturėtų versti nė vieno iš mūsų sakyti tai, kuo netikime. Myliu žmones ir dirbu su visais, įskaitant tuos, kurie priklauso LGBT. Man visada svarbu, kokios žinutės prašoma, o ne asmuo, kuris to prašo. Tikiuosi, kad nepaisant to, ką žmonės galvoja apie mane ar mano įsitikinimus, visi švęs teismo patvirtinimą dėl kiekvieno iš mūsų teisės laisvai kalbėti.“
Kaip rašo ADF, Aukščiausiojo teismo sprendimas taip pat dar kartą patvirtina vyriausybės gebėjimą apsaugoti žmonių prieigą prie pagrindinių prekių ir paslaugų. Viešojo aptarnavimo įstatymai ir toliau užtikrins, kad Amerikos žmonės turėtų prieigą prie prekių ir paslaugų. Sprendimas patvirtina Amerikos įsipareigojimą laikytis žodžio laisvės principų, kurie padėjo pasiekti svarbiausius progreso žingsnius istorijoje – nuo vergijos panaikinimo ir moterų balsavimo teisės užtikrinimo iki 1964 metų Piliečių teisių įstatymo priėmimo. Kiekvienas iš šių judėjimų sugebėjo pasiekti pergalę, nes buvo atsisakyta prievartauti žmones ir paminti žodžio laisvę. K. Waggoner sakė:
„Be žodžio laisvės, mes atstumiame skirtingus požiūrius, prasmingas diskusijas ir pažangos sąlygas. Nepriklausomai nuo įsitikinimų, rasės, tikėjimo ar tapatybės, vyriausybė neturėtų bausti už tai, ką jie sako dėl savo įsitikinimų. Politiniai ir kultūriniai vėjai keičiasi, tačiau Pirmosios pataisos pažadas išlieka pastovus. Jei norime, kad mūsų pilietinės laisvės turėtų kokią nors prasmę, žmonės privalo turėti galimybę nuosekliai kalbėti pagal savo vidinius įsitikinimus. Aukščiausiojo teismo sprendimas užtikrina, kad ateities kartos galės mėgautis šia svarbiausia laisve.“
