<h2>JAV eina Europos keliu ir pristato „Amerikos dainų konkursą"</h2>
<p>„Amerikos dainų konkursas", šis pavadinimas ne vienam europiečiui turėtų pasirodyti gana girdėtas, mat primena „Eurovizijos" dainų konkursą. Iš tiesų, amerikiečiai jau kurį laiką stebėjo „Eurovizijos" pasirodymus, o galiausiai, šią idėją nuspręsta pritaikyti ir savo šalyje. Tiesa, jeigu kiekvieną pavasarį Europą suvienyjantis „Eurovizijos“ dainų konkursas apjungia žemyne įsikūrusias valstybes, JAV atveju, konkurse varžysis dar daugiau dalyvių: visos valstijos ir kai kurios teritorijos. </p>
<p>Jau keletą metų kalbėta apie tai, kad JAV tikrai surengs ir savąją „Euroviziją“. Vis tik, pastaraisiais metais koją tam kišdavo pandemija. Galiausiai, pernai pavasarį pranešta, kad JAV transliuotojas NBC įsigijo konkurso teises ir kartu su „Balsas" (angl. „The Voice“) prodiuseriais kurs amerikietišką „Eurovizijos“ atitikmenį, kuris vadinsis „Amerikos dainų konkursu“ (angl. „American Song Contest“).</p>
<p>Pagal viešai skelbiamą idėją, konkurse dalyvaus kiekvienos iš 50-ies valstijų atstovas: grupė, muzikantas ar duetas. Taip pat, varžysis ir 5 JAV užjūrio teritorijų atstovai, o atskirai pasirodys ir sostinės Vašingtono vėliavnešys. Kaip ir originalioje „Eurovizijoje", daina privalės būti nauja ir originali, tad su visame pasaulyje žinomais hitais pasirodyti čia nepavyks. Be to, pasirodymai turės būti atliekami gyvai[1]. </p>
<p>Jau skelbiama, kad šių metų konkurso vedėjais taps garsusis JAV reperis Snoop Doggas bei pop muzikos dainininkė, pirmojo konkurso „American Idol" nugalėtoja Kelly Clarkson[2]. Konkurse balsuos tiek žiūrovai, tiek ir speciali komisija, sudaryta iš garsiausių muzikos industrijos atstovų. Tiesa, kas šie atstovai, kol kas atskleidžiama nėra. Įdomu ir tai, kad amerikietiškoji „Eurovizijos" versija labiau primins keletą savaičių truksiantį šou, nei kelių dienų festivalį.</p>
<p>„Amerikos dainų konkurso“ premjera įvykti turėtų kovo 21-ąją, tačiau finalas įvyks tik gegužės 9-ąją. Tai reiškia, kad konkursas vyks panašiu formatu kaip nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos. Kita vertus, tai gali būti suprantama: dalyvių skaičius yra ženkliai didesnis nei pačioje „Eurovizijoje".</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/hanny-naibaho-awxvxy8bszc-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Politikavimo išvengti nepavyks ir JAV?</h2>
<p>Kas jau kas, bet tie, kurie bent kartą yra žiūrėję „Eurovizijos" dainų konkursą tikrai žino, kad čia koja kojon žengia ir muzika, ir politika. Balsavimas vadinamaisiais „blokais" yra tapęs tikra klasika[3]. Nesvarbu, kad kai kurios dainos primena cirko pasirodymus, praėjusio amžiaus estrados klasiką ir dvelkia ne vintažu, bet naftalinu: kaimyninių šalių komisijos bei žiūrovai į kairę, bei į dešinę dalija vieni kitiems aukščiausius balus.</p>
<p>Galutiniuose balsavimo rezultatuose ar net bendrame žiūrovų prielankume itin atsispindi ir europinės aktualijos: Rusijai eilinį kartą okupavus kokios šalies teritoriją, dainininkai susilaukia švilpimo, o Jungtinė Karalystė dar prieš kontraversišką „Brexit" ėjimą retai kada sulaukdavo balsų.</p>
<p>Nors garsiai akcentuojama, kad muzikos ir politikos painioti nevalia, kartais tokie „užkadriniai" žaidimėliai bei intrigos tampa įdomesni nei patys pasirodymai. Taigi, kaip gi tai atrodytų JAV, kuri nors ir susideda iš skirtingų valstijų, tačiau yra viena šalis? Iš tiesų, JAV teritorijos yra itin skirtingos: Niujorkas ir Florida yra it diena ir naktis. Sudėtinga būtų palyginti Teksasą ir Kaliforniją. </p>
<p>Nors kiekvienas kraštas gali pasigirti sau būdinga muzika ir išaugintomis žvaigždėmis, bene geriausiai JAV skirtumus išryškina politinės preferencijos ir vadinamųjų „raudonųjų" bei „mėlynųjų" valstijų pasiskirstymas[4]. Tikėtina, kad būtent tokios tendencijos pasimatys ir „Amerikos dainų konkurso“ balsavimo rezultatuose.</p>
<p>Kita vertus, daug intrigos tikėtis gal ir neverta. Tikėtina, kad konkurse greitai išryškės valstijos lyderės, už kurias bus balsuojama ne tik dėl muzikinio pasirodymo, tačiau ir dėl pačios vietovės populiarumo. Juk ir pačioje JAV Niujorkas ar Kalifornija yra svajonių kryptis, taigi tikėtina, sulauks daugiau susidomėjimo nei menkai kada apkalbamos Alabama arba Nebraska.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yvette-de-wit-nyrvisodq2m-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šimtus milijonų žiūrovų prie ekranų sutraukiantis „kičas"</h2>
<p>Vieni „Euroviziją" mėgsta, kiti peikia ir kritikuoja. Vis tik, tai vienas ilgiausiai transliuojamų renginių, kažkada pradėtas tam, kad suvienytų karo nuvargintą Europą. Tuomet, nebuvo nei tokios technologinės pažangos, nei politinių įvykių įtakos. Dar 1955-ais Europos transliuotojų sąjungos posėdyje nutarta surengti tarptautinį dainų konkursą, kuris vienu metu būtų transliuojamas visose dalyvaujančiose šalyse. Kaip pavyzdys pateiktas Sanremo muzikos festivalis, kuris taip pat gyvuoja iki šių dienų, tačiau yra tapęs Italijos nacionaline atranka į didžiąją „Euroviziją". </p>
<p>Pirmasis „Eurovizijos" konkursas įvyko 1956-ais Šveicarijoje ir tuomet jame dalyvavo tik septynios šalys[5]. Ilgainiui, „Eurovizija" augo ir neišvengiamai buvo paveikta laiko kaitos pokyčių: 1968-ais transliacijos tapo spalvotos, 1985-ais renginys imtas transliuoti per palydovinę televiziją, o 2000-ais prasidėjo ir transliacijos internetu. Augo ir dalyvaujančių šalių skaičius: šiais metais konkurse pasirodyti turėtų 41 valstybė. <sup id="cite_ref-Webcasting_4-0" class="reference"></sup></p>
<p>Nors skandalų bei kritikos neišvengiama bene kasmet, renginys sulaukia tūkstančių, atvykstančių palaikyti savo šalies atstovų ir milijonų, žiūrinčių konkursą per televizorių. Praėjusiais, 2021-ais, „Euroviziją" stebėjo daugiau nei 180 milijonų žmonių[6].</p>
