<h2>Daina, kuri prikėlė amerikiečių tautinę dvasią</h2>
<p>Šiandien yra liepos 4-oji – JAV Nepriklausomybės diena. Nuo 1941 m. JAV tai yra federalinė šventė, tačiau Nepriklausomybės dienos šventimo tradicijos siekia net XVIII a. ir Amerikos revoliuciją.</p>
<p>1776 m. liepos 2 d. Kontinentinis kongresas balsavo už nepriklausomybę, o po dviejų dienų 13 kolonijų delegatai priėmė Nepriklausomybės deklaraciją – istorinį dokumentą, kurį parengė Tomas Džefersonas[1]. </p>
<p>Šiais laikais liepos 4-oji JAV yra laisvadienis, siejamas su pramogomis ir proga pasidžiaugti laisva ir taikia šalimi.</p>
<p>Šia proga kartu susiburia draugai ir šeimos, padangė nušviečiama fejerverkais, prie namų iškeliamos vėliavos, o fone skamba JAV himnas. </p>
<p>Kaip žinome, oficialus JAV himnas yra „The Star-Spangled Banner". Tai eilėraštis, kurį 1814 m. rugsėjo 14 d. parašė poetas mėgėjas Francisas Scottas Key, matydamas, kaip 1812 m. Baltimorės karo mūšio metu Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno laivai bombardavo M'Henrio fortą[2].</p>
<p>Tačiau pilietinių švenčių metu JAV skamba ir kitos tautinės dainos, pavyzdžiui, „Respublikos mūšio himnas“, sukurtas Julia Ward Howe. Ji parašė šią dainą 1861 m. lapkritį, pilietinio karo metu keliaudama po Vašingtoną.</p>
<p>Dabar, prabėgus daugiau nei 170 m. ši daina yra ne mažiau svarbi. Juk kartais tik muzika gali sujungti ypač suskaldytą šalies visuomenę.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/wesley-tingey-aub11deuoak-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Patriotinės dainos suartina net didžiausius priešus</h2>
<p>Patriotinės dainos gali suburti žmones muzikinei vienybės ir meilės tėvynei šventei[3]. 1861 m. lapkritį, tuomet mažai kam žinoma moteris, poetė vardu J. Ward-Howe, su vyru lankėsi Vašingtone.</p>
<p>Viešėdama ten, ji išgirdo, kaip Sąjungos kariai dainuoja gerai žinomą žygio dainą, pavadintą „John Brown's Body", pagal garsaus abolicionisto Johno Browno pavardę[4].</p>
<p>Netrukus po to su J. Ward Howe bendravęs pamokslininkas paragino ir ją parašyti patriotinę dainą, o tiksliau, naujus žodžius šiai melodijai. Moteris būtent taip ir padarė, o naujoji daina greitai paplito Sąjungos kariuomenėje. </p>
<p>J. Ward Howe dainos versijoje gausu ne tik pilietinių ir tautinių, tačiau ir religinių motyvų. Tai neturėtų stebinti, nes pati J. Ward Howe buvo auklėta krikščioniškai, buvo uoli tikinčioji. Dainoje minimi žybsintys laužai yra siejami su Viešpaties šviesa, stovyklos yra alegorija į altorius. </p>
<blockquote>
<p>„Respublikos mūšio himnas“ buvo dainuojamas, giedamas, deklamuojamas ir net pritaikomas kaip malda svarbaus mūšio išvakarėse.</p>
</blockquote>
<p>Be to, J. Ward Howe savo dainų tekstuose akivaizdžiai siekė atkreipti dėmesį į vergiją. Ji ir jos vyras buvo aktyvūs kovotojai prieš vergovę, vadinami abolicionistais. Viename iš himno posmų net skamba žodžiai: „mirsime, kad padarytume žmones laisvus".</p>
<p>Tais laikais tai buvo ypač garsi žinutė, nusitaikanti į siekį panaikinti vergiją. Žinoma, tokie žodžiai papiktino pietiečius tiek dėl pasipriešinimo vergijai, tiek ir dėl to, kad daina leidžiama suprasti, jog Dievas yra šiauriečių pusėje.</p>
<p>Nepaisant to, ši daina tapo sensacija, kurią per aibę metų pamėgo kariai, o vėliau, ir paprasti amerikiečiai, legendiniai atlikėjai, net pasaulio lyderiai. </p>
<p>Pavyzdžiui, Elvis Preslis, savo karjeros pabaigoje, pasirodymus baigdavo „Amerikos trilogija", kurioje skambėdavo ir „Respublikos mūšio himnas“. </p>
<blockquote>
<p>Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis taip pat dievino šią dainą, o JAV prezidentas Ronaldas Reiganas, 1981 m. sausio 20 d., per savo inauguracijos paradą išgirdęs šią dainą net susigraudino ir braukė ašaras.</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu po tragiškų rugsėjo 11-osios įvykių, tikintieji susiburdavo aplink bažnyčias ir atlikdavo „Respublikos mūšio himną“. Taigi, nepaisant kažkada buvusių pietiečių ir šiauriečių kovų, kuriose šis himnas ir išpopuliarėjo, vėlesniais metais daina tapo visus amerikiečius jungiančiu simboliu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/luke-michael-tdwu35bcuj0-unsplash-7.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas buvo toji Julia Ward Howe?</h2>
<p>Ne vienas didžiulės svarbos kūrinio autorius bėgant metams liko užmirštas. Deja, bet taip nutiko ir su J. Ward Howe. Nors apie „Respublikos mūšio himną“ kalbama daug, kalbos apie jo autorę yra pritilusios. O be reikalo.</p>
<p>J. W. Howe gimė 1819 m. gegužės 27 d. Niujorke. Jos motina, Julija Rush Cutler buvo publikuota poetė, o tėvas Samuelis Wardas III buvo žymus Manheteno verslininkas[5]. </p>
<p>Įvairių šaltinių duomenimis, moters tėvas buvo ir vienas iš dabartinio Niujorko universiteto įkūrėjų, taip pat Niujorko santarvės draugijos vadovas, pamaldus krikščionis ir žymus Episkopalinės bažnyčios lėšų rinkėjas. </p>
<p>Nepaisant to, kad suaugusi Julia buvo įpareigota sukurti šeimą ir rūpintis vyru bei namais, ji niekuomet neapleido savo aistrų.</p>
<blockquote>
<p>Net ir ištekėjusi bei susilaukusi vaikų J. Ward Howe buvo aktyvi visuomenės narė, dalyvavo literatūrinėje veikloje, nuolat domėjosi, kas vyksta šalyje ir pasaulyje.</p>
</blockquote>
<p>Ji aktyviai dalyvavo kalėjimų reformos, kovos už vergovės panaikinimą ir kovos už lygias moterų teises veikloje. Ji taip pat pasisakė už moterų rinkimų teisę, o savo veiklas tęsė ir pilietiniam karui pasibaigus. </p>
<p>J. Ward Howe visą gyvenimą rašė, išleido kelionių ir poezijos knygas, esė rinkinį ir keletą biografijų. 1870 m. buvo viena iš žurnalo „Woman's Journal" steigėjų, o 1908 m. ji tapo pirmąja moterimi, išrinkta į Amerikos menų ir literatūros akademiją. Iki pat gilios senatvės ji dažnai keliavo.</p>
<p>J. Ward Howe mirė nuo plaučių uždegimo 1910 m. spalio 17 d. savo namuose Portsmute, Oak Glene, sulaukusi 91 metų. Per jos atminimo pamaldas apie 4000 žmonių iš pagarbos sugiedojo „Mūšio himną Respublikai", taip išlydėdami šios garsiosios dainos autorę.</p>
