- Kremlius atakų nebijo ir žada atsaką
- Varšuva džiaugiasi Vašingtono sprendimu
- Politologas A. Medalinskas situacijos nedramatizuoja
- G. Nausėda socialiniame tinkle X pasidžiaugė JAV sprendimu
- Vašingtono sprendimą palaikė pagrindiniai sąjungininkai
Kremlius atakų nebijo ir žada atsaką
Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas, RTVI komentuodamas leidimą smogti ATACMS raketoms gylin į Rusiją, sakė, kad šiuo metu rengiamas atsakomųjų priemonių rinkinys, o Rusijos pusė neabejojo, kad kažkas panašaus galėjo nutikti.[1]
„Natūralu, kad dabar kuriamas atsakomųjų priemonių rinkinys, bet mes manėme, kad kažko tokio reikėjo laukti. Todėl mūsų ginkluotosios pajėgos pastarąsias kelias dienas labai aktyviai dirbo infrastruktūros objektų srityje. Šių raketų tiesiog taip nepaleisi. Kai kurios jų, tarkim, „Storm Shadow“ ar SCALP raketos, paleidžiamos iš oro, todėl būtina kuo labiau sumažinti priešo galimybę naudoti aviaciją, ką, tiesą sakant, mes darome“, - sakė pavaduotojas.
Kalbant apie ATACMS, pasak A. Kartapolovo, būtina stiprinti žvalgybą, jas identifikuoti ir numušinėti.
„Liūdniausias dalykas visame tame yra tai, kad paprastai ukrainiečių kariai nepataiko į karinius objektus, bet bando smogti taikiems miestams, tačiau mūsų oro gynyba žino, kaip numušti bet kokius taikinius, kuriuos gali panaudoti mūsų priešininkai, - sakė jis. - Ir ar tai yra raudona linija. Prezidentas Vladimiras Putinas viską pasakė ir nusprendė. NATO jau yra įsitraukusi į konfliktą. Tik dabar tai bus tiesioginis dalyvavimas su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Jei anksčiau mes, sakykime, taikėmės tik į netoli fronto linijos esančius jų atstovus, tai dabar visi tie, kurie yra Ukrainos teritorijoje, yra teisėtas taikinys, tai viskas.“
Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Krasovas taip pat tikino, kad Rusija pasirengusi atremti tokius smūgius.
„Jei jie priėmė tokį sprendimą, tai mes, Rusijos Federacija, turime viską, ko reikia – ir kariškių, ir realių karinių specialistų, ir ginklų, karinės technikos, kad atremtume šiuos smūgius. Bet kadangi toks sprendimas buvo priimtas, mes suprantame, kad Vakarų šalys dar kartą parodo, jog joms nereikia paliaubų Ukrainoje ar kažkokio taikaus dialogo plėtojimo. Joms reikia tęsti karą, kad nukreiptų savo piliečių dėmesį nuo esamų problemų. Ypač – Europos šalyse, viską užgožiant Rusijos paskelbimu visuotiniu blogiu“, – aiškino pavaduotojas.
Pasak A. Krasovo, Rusijai tai nėra naujiena.
„Ir valdant JAV prezidentui Barakui Obamai (Barack Obama) tai vyko, ir valdant Džo Baidenui (Joe Biden). Rusija turi kuo atsakyti“, – pridūrė jis.
Varšuva džiaugiasi Vašingtono sprendimu
Lenkija sekmadienį palankiai įvertino žinią, kad JAV prezidentas Dž. Baidenas leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijoje.
„Į karą įsitraukus Šiaurės Korėjos kariams ir sekmadienį įvykus masinei Rusijos raketų atakai, prezidentas Dž. Baidenas sureagavo V. Putinui suprantama kalba, – tinkle „X“ parašė užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis (Radoslaw Sikorski). – Agresijos auka turi teisę gintis. Stiprybė atgraso, silpnumas provokuoja.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kurį laiką siekė, kad Vašingtonas leistų naudoti ATACMS raketas prieš taikinius Rusijoje. V. Putinas savo ruožtu yra perspėjęs, kad atitinkamas leidimas reikštų, jog NATO esą „kariauja“ su Rusija.
Politologas A. Medalinskas situacijos nedramatizuoja
JAV žiniasklaidai paskelbus, kad Dž. Baidenas leido Ukrainai panaudoti galingą amerikietišką tolimojo nuotolio ginkluotę ribotiems smūgiams Rusijos viduje, politologas Alvydas Medalinskas sako, JAV prezidentas taip bando atsikirsti savo kritikams.[2]
„To buvo galima laukti, kad toks sprendimas ateis, nes prezidento Dž. Baideno administracija patiria vis didesnę kritiką dėl savo elgesio Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu, kad elgiasi labai silpnai, neryžtingai, kad vėlavo su karine pagalba“, – LRT RADIJUI sekmadienį sakė Odesoje gyvenantis politologas.
Prognozuodamas galimas Maskvos reakcijas, A. Medalinskas negalvoja, kad bus peržengta kokia nors raudona linija.
„Dar reikės pažiūrėti, kiek iš tikro to karinio kontingento, kurį Ukraina gali atakuoti atsiradus tokiam leidimui, Rusija paliko šitoje zonoje. Gali būti, kad ji didžiąją dalį savo karinių objektų jau perkėlė į saugią teritoriją“, – svarstė politologas.
Tad suteikęs Kijevui leidimą, Dž. Baidenas, viena vertus, atsikerta kritikams, kaltinantiems jį neveiksnumu, tačiau, kita vertus, pernelyg nerizikuoja išprovokuoti Rusijos atsak: „Gali būti, kad ta raudona linija net nebus peržengta, jei paaiškės, kad daug tų vadinamųjų taikinių Rusijos jau yra perkelta į atstumą, kurio tos raketos nepasiekia.“
G. Nausėda socialiniame tinkle X pasidžiaugė JAV sprendimu
Kaip ir buvo galima prognozuoti, į JAV sprendimą netruko sureaguoti Lietuvos respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Atėjo diena! Ukraina dabar gali nusitaikyti į Rusijos karinius objektus naudodama tolimojo nuotolio raketas. Tai lemiamas momentas Ukrainos kovoje su agresore Rusija. Taikos negalima pasiekti per silpnumą. Ramybė yra atlygis stipriesiems. Būk stipri, Ukraina", - rašė jis tinkle „X“.
Vašingtono sprendimą palaikė pagrindiniai sąjungininkai
„The New York Times“ (NYT), cituodamas JAV pareigūnus, dieną prieš tai pranešė, kad JAV prezidentas pirmą kartą leido Kijevui naudoti tiekiamas amerikiečių ATACMS ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje. Laikraščio šaltiniai sakė, kad iš pradžių ginklai greičiausiai buvo panaudoti Ukrainos pajėgoms apsaugoti Kursko srityje vakarų Rusijoje.[3]
Vėliau „Le Figaro“ rašė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, sekdamos Jungtinėmis Valstijomis, taip pat leido Ukrainai smogti Rusijai naudojant savo tolimojo nuotolio ginklus.[4]
Pasak portalo „Axios“, apie Dž. Baideno sprendimą Kijevui buvo pranešta maždaug prieš tris dienas. Leidinys taip pat pažymi, kad JAV leidimas taikomas tik streikams su tolimojo nuotolio ginklais Kursko regiono teritorijoje.
