Dalyje JAV jau galima kompostuoti žmonių palaikus: tai gali būti ekologija pridengtas pelningo verslo planas
Niujorko valstija prisijungė prie kitų penkių valstijų būrio ir įteisino žmogaus palaikų kompostavimą. Šis laidojimo būdas sulaukia vis daugiau dėmesio iš ekologijos ir „žaliojo“ gyvenimo būdo šalininkų, tačiau didelei daliai visuomenės vis dar išlieka gąsdinantis ir nepriimtinas.
Nors žmogaus palaikų kompostavimo šalininkai teigia, kad toks laidojimo būdas didžiausiuose pasaulio miestuose gali išspręsti kapinių vietos trūkumo problemą, dalis žmonių sunkiai įsivaizduoja, kaip mylimų tėvų ar senelių palaikus būtų galima paversti kompostu.
Su šia idėja siejama ir ne viena etinė dilema bei religinių normų ribos.
Katalikų bažnyčia yra linkusi smerkti tokias populiarėjančias laidojimo praktikas, o dalis idėjos kritikų mano, kad žmogaus palaikų kompostavimas ar kiti analogiški pasiūlymai yra tik ekologijos priedanga sumaniai paslėptam pelningam verslo planui.
Niujorko gubernatorė pasirašė siaubą keliantį įstatymą, atveriantį kelią palaikų kompostavimui
Šeštadienį JAV demokratė ir Niujorko valstijos gubernatorė Kathy Hochul pasirašė teisės aktą, kuriuo įteisinamas „natūralus organinis laidojimo būdas“ arba tiesiog žmonių palaikų kompostavimas.
Niujorkas tapo šeštąja valstija Amerikoje, kuri užtikrino tokio laidojimo būdo prieinamumą. Dar 2019 m. Vašingtonas tapo pirmąja valstija, kuri įteisino žmonių palaikų kompostavimą. 2021 m. analogišką žingsnį žengė Koloradas ir Oregonas, o 2022 m. ir Vermontas bei Kalifornija.
Kaip teigia Niujorko valstijos asamblėjos narė ir įstatymo autorė Amy Paulin, žmonių palaikų kompostavimas iš pradžių pasirodė keista idėja, tačiau su ja apsipratus, viskas pasikeitė.
„Turiu prisipažinti, kad kai pirmą kartą apie tai išgirdau, pasakiau: „Dieve mano, tai keista“, bet kai daugiau apie tai pagalvojau, tai nėra taip jau keista. Tiesą sakant, tai labai geras pasirinkimas. Manau, kad ilgainiui jis taps daugelio šeimų pasirinkimu“, – sakė Niujorko asamblėjos narė A. Paulin.
Žmonių palaikų kompostavimo projekto autorė A. Paulin sako, kad palaikų kompostavimas yra daug naudingesnis aplinkai ir pasidalino asmeninio gyvenimo detalėmis, teigdama, kad įstatymas yra išeitis dėl jos vyro, kuris nori būti palaidotas šeimos sodyboje, bet Niujorke yra įteisintas tik laidojimas kapinėse.
„Su jo palaikais būtų galima pasodinti medį. Jis išliktu mums amžinu“, – sakė A. Paulin.
Niujorko valstijos sprendimui griežtai nepritaria tikintieji
Nors didieji pasaulio miestai jau aibę metų susiduria su laidojimui skirtos vietos trūkumu, idėjai kompostuoti žmogaus palaikus nepritaria net patys liberaliausi Niujorko valstijos gyventojai.
Negana to, didelį nepritarimą šiam žingsniui rodo ir Katalikų Bažnyčia. Niujorko valstijos katalikų konferencija – grupė, atstovaujanti visos valstijos vyskupams, jau seniai nepritaria įstatymo projektui ir vadina šį laidojimo būdą nepriimtinu.
„Kompostavimas ir tręšimas gali būti tinkamas daržovių liekanoms ar kiaušinių lukštams, bet ne mūsų palaikams. Procesas, kuris puikiai tinka daržovių atliekoms grąžinti į žemę, nebūtinai tinka mūsų, žmonių kūnams. Žmogaus kūnai nėra buitinės atliekos, todėl nemanome, kad šis procesas atitinka pagarbaus elgesio su mūsų žemiškaisiais palaikais standartą“, – sako Dennisas Poustas, Niujorko valstijos katalikų konferencijos, atstovaujančios kardinolui Timothy Dolanui ir valstijos katalikų vyskupams Albanio mieste, vykdomasis direktorius.
Kompostuojant palaikus, kūnas suyra maždaug per mėnesį, kai paprastai tam prireikia maždaug 25 metų
Palaikų kompostavimas yra sudėtingas procesas. Mirusiojo kūnas yra įdedamas į daugkartinio naudojimo indą kartu su augaline medžiaga, pavyzdžiui, medžio drožlėmis, liucerna ir šiaudais. Toks organinis mišinys sukuria tinkamą terpę, kurioje natūralūs mikrobai gali greitai suskaidydami kūną. Procesas trunka maždaug mėnesį.
Vėliau, kai kūnas virsta kompostu, šeimos nariai ir draugai raginami pasiimti dalį arba visą kompostą ir naudoti jį savo soduose. Dažniausiu atveju, galutinis rezultatas yra maždaug kubinis metras maistingųjų medžiagų turinčio dirvožemio papildymo. Jis gali būti naudojamas medeliams sodinti arba žemei, miškams ar sodams praturtinti.
Vis dėlto, idėjos kritikai peikia „žaliąją“ ekologijos ir tvarumo maniją, kuri analogiškiems sprendimams sudaro palankų foną. Didžiausi ekologijos šalininkai patiki tokio tvaraus laidojimo būdo privalumais, tačiau nesusimąsto, kad už šios idėjos slypi tik dar vienas verslo planas.
JAV jau veikianti žmogaus palaikų kompostavimo įmonė „Recompose“ teigia, kad jos siūlomas 7 000 JAV dolerių mokestis už palaikų kompostavimą yra ypač patrauklus, palyginus su konkurentų pasiūlymais. Palyginimui, Nacionalinės laidojimo direktorių asociacijos (NFDA) duomenimis, 2021 m. JAV laidotuvių su įprastu laidojimu sumos buvo 7 848 JAV doleriai, o laidotuvių su kremavimu – 6 971 JAV doleris.
Vis dėlto, jeigu dalis artimųjų dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuspręstų atsiimti tik dalį iš palaikų gauto komposto, svarstoma, ar įmonės teisiškai galėtų imtis likusio komposto pardavinėjimo. Tokiu būdu, būtų gaunamas dvigubas pelnas.
„Žaliųjų“ alternatyvų tradiciniams laidojimo būdams daugėja
Nors daugelis žmonių vis dar skeptiškai vertina tokias naujoves, neva tvarių ir ekologiškų laidojimo alternatyvų su kiekvienais metais vis daugėja. 2019 m. rugsėjį italų dizaineriai Anna Citelli ir Raoulis Bretzelis parodoje Milane pristatė „Capsula Mundi“, kas yra kiaušinio formos kapsulė, kuri jungiasi su medžiu.
Ši biologiškai suyranti urna-kapsulė padeda transformuoti kūną per natūralią kompoziciją, kartu maitindama medį. Pasodinus medį, jis apsaugomas GPS sekimo įrenginiu, kad mirusiojo artimieji galėtų lengvai jį surasti.
Šie dizaineriai taip pat yra sukūrę kiek labiau tradicinę kiaušinio formos urną, pagamintą iš bioplastiko, kurioje gali būti laikomi kremuoti pelenai. Pelenai į urną įleidžiami pro skylę ir yra užsukami kūgio formos dangteliu. Vėliau, urna yra įleidžiama į žemę, o ant jos pasodinamas medis.
Tuo tarpu Nyderlandų startuolis „Loop“ prieš keletą metų sukūrė biologiškai suyrantį „gyvą karstą“, pagamintą ne iš medžio, o iš grybo, kuris, kaip teigiama, gali paversti yrantį žmogaus kūną pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis augalams.
Nyderlandų startuolis „Loop“ teigia, kad jo pagamintas karstas yra iš grybo micelės ir yra užpildytas samanų sluoksniu, skatinančiu skaidymąsi. Užkasus tokį karstą su žmogaus kūnu, sąveika su gruntiniu vandeniu ištirpdo karstą per 30-45 dienas, o pats mirusiojo kūnas suyra per 2-3 metus, o ne per 10-25 metus, kaip įprastuose karstuose.
