JAV ir Ukrainos derybos Saudo Arabijoje: paliaubų planas ar dar viena aklavietė?

Pasaulis, SaugumasSteponas Rokas
Suprasti akimirksniu
Ukrainos ir JAV derybos Džidoje , prezidentūros nuotrauka
Ukrainos ir JAV derybos Džidoje, Ukrainos prezidentūros nuotrauka

Saudo Arabijoje baigėsi JAV ir Ukrainos derybos: Vašingtonas džiaugiasi „fantastiškomis naujienomis“

Antradienio vakare Saudo Arabijoje baigėsi apie septynias valandas trukusios Amerikos ir Ukrainos delegacijų derybos. Tai pirmasis Kijevo ir Vašingtono atstovų aukščiausio lygio susitikimas nuo vasario pabaigoje įvykusio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) susirėmimo.[1]

Susitikimas vyko „Ritz-Carlton“ viešbutyje Džidoje. Ukrainos pusei atstovavo Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrėjus Jermakas, jo pavaduotojas Pavlo Palisa, užsienio reikalų ministras Andrėjus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat atvyko į Džidą, tačiau derybose nedalyvavo. Iš JAV pusės dalyvavo valstybės sekretorius Markas Rubijus (Marco Rubio) ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maikas Volcas (Mike Waltz).

D. Trampo specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Styvenas Vitkofas (Steve Whitkoff), dalyvavęs vasarį Rijade vykusiose Rusijos ir Amerikos derybose, nedalyvavo susitikime Džidoje, rašo „The Times“. Leidinys teigė, kad jis „naudojamas kaip pagrindinis komunikacijos kanalas tarp JAV ir Rusijos“.[2]

Amerikos žiniasklaida teigia, kad S. Vitkofas planuoja netrukus atvykti į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas šių pranešimų nei patvirtino, nei paneigė, bet pažadėjo „laiku informuoti“ apie galimą S. Vitkofo vizitą.

Pirmasis derybų raundas Džidoje buvo skirtas galimybei nutraukti karo veiksmus danguje ir jūroje, taip pat susitarimui dėl naudingųjų iškasenų, teigia „Suspilne“ leidinys, cituodamas šaltinį. Derybos vyko „normaliai, buvo aptarta daug klausimų“, pranešė AFP, cituodama neįvardytą aukšto rango Ukrainos valdininką.

Manoma, kad Ukrainos pusė pasiūlė dalinį paliaubų planą, pagal kurį Kijevas ir Maskva turėtų nutraukti bepiločių orlaivių ir tolimojo nuotolio raketų atakas, atakas prieš energetinę bei civilinę infrastruktūrą, taip pat karines operacijas Juodojoje jūroje, rašo „The Financial Times“. Antra derybų diena nebuvo planuota.

Valstybės departamento atstovė Temi Brius (Tammy Bruce) teigė, kad JAV yra „labai optimistiškai nusiteikusios“, o derybų diena „gali daug reikšti visiems pasaulio žmonėms“. Ji taip pat neatmetė galimybės, kad po susitikimo gali pasirodyti „fantastiškų naujienų žmonijai“.

Vakarykščių derybų detalės ir rezultatai

Derybos Džidoje yra pirmasis aukšto lygio JAV ir Ukrainos politkų susitikimas nuo V. Zelenskio susirėmimo su D. Trampu ir viceprezidentu Dž. D. Vensu (J. D. Vance) Baltuosiuose rūmuose vasario pabaigoje. Neįvardytas Ukrainos delegacijos narys laikraščiui „The New York Times“ (NYT) sakė, kad savaitgalį Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos valdininkai nurodė Kijevo politikams, kaip kalbėtis su amerikiečiais.[3]

„The Washington Post“ atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sureaguota į per susitikimą su D. Trampu V. Zelenskiui išsakytus priekaištus dėl aprangos – A. Jermakas atsisakė Ukrainos politikams įprastų karinio stiliaus drabužių ir vilkėjo kostiumą bei ryšėjo kaklaraištį.

M. Rubio prieš susitikimą teigė, kad Jungtinės Valstijos norėtų gauti išsamesnės informacijos apie Kijevo poziciją ir kokias galimas nuolaidas Ukraina yra pasirengusi padaryti taikos susitarimo labui. Valstybės sekretorius taip pat išreiškė viltį, kad derybos padės įveikti JAV pagalbos Ukrainai pauzę. M. Rubijus pabrėžė, kad Ukrainos pusės elgesys „bus lemiamas“.[4]

„Svarbiausias dalykas, su kuriuo turime iš čia išvykti, yra suvokimas, kad Ukraina yra pasirengusi žengti sunkius žingsnius, kaip ir rusai turi imtis sunkių sprendimų, kad užbaigtų šį konfliktą ar bent jau kažkaip jį sustabdytų“, – pabrėžė M. Rubijus.

Kijevo delegacijos vadovas A. Jermakas nurodė, kad Kijevas nori surengti „labai konstruktyvų, gilų, draugišką, partnerių pokalbį“. Jis pažymėjo, kad Ukrainos pusė yra atvira bet kokiam dialogui dėl susitarimo, tačiau pabrėžė saugumo garantijų svarbą.

Kovo 11 d. vakare jis pristatė bendrą Ukrainos ir JAV pareiškimą. Jame sakoma, kad Ukraina sutinka iš karto paskelbti 30 dienų paliaubas, „kurias galima pratęsti abipusiu šalių susitarimu, jeigu jas priims ir jų laikysis Rusijos Federacija“. JAV informuos Rusiją, kad jos bendradarbiavimas yra „yra raktas į taiką“. Taip pat Vašingtonas, reaguodamas į Kijevo sprendimą, nedelsdamas atnaujins dalinimąsi žvalgybos duomenimis ir pagalbos teikimą.[5]

Nepaisant pasiekimų,Kijevas netiki diplomatijos galia

Derybų dieną paskelbtoje „The Guardian“ skiltyje A. Jermakas išreiškė nuomonę, kad paliaubos Ukrainoje negali būti pasiektos „tik diplomatiniais gestais“. Tris pagrindines ilgalaikės taikos sąlygas jis pavadino saugumo garantijų suteikimu Kijevui, Europos sankcijų Rusijai stiprinimu ir įšaldyto Rusijos turto kontrolės perėmimu, siekiant „užtikrinti nuolatinę ir sustiprintą paramą Ukrainai“.

NYT pažymi, kad Jungtinės Valstijos, Ukraina ir Rusija turi „labai skirtingų idėjų“, kaip turėtų atrodyti paliaubos. Ukraina siūlo paskelbti paliaubas ore ir jūroje, tačiau reikalauja, kad jai pirmiausia būtų suteiktos saugumo garantijos. Jungtinės Valstijos reikalauja nedelsiant sudaryti visapusiškas paliaubas. Rusija aiškiai pasakė, kad, prieš nutraukdama karo veiksmus, nori nuolaidų, rašo laikraštis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras A. Sybiha atviravo, kad Kijevas susitikimą Džidoje laiko „puikia galimybe skatinti taiką ir plėtoti Ukrainos ir Amerikos strateginę partnerystę“. M. Volcas tarp derybų raundų žurnalistams sakė, kad dalyviai „juda į priekį“, tačiau detalių nepateikė.

Kovo 11-osios naktį Rusijos regionai patyrė didžiulę dronų ataką. Gynybos ministerija pranešė apie 377 numuštus dronus. Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrėjus Kovalenko išpuolį pavadino „signalu V. Putinui“, kad jis „turėtų būti suinteresuotas“ oro paliaubomis.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, komentuodama išpuolį, sakė, kad Vakarai dabar turės „susidoroti su visiškai nesuvaldyta beprotybe“. Ukrainos valdžią ji palygino su „monstru, kurį Vakarai augino, maitino, girdė, aprūpino, davė nekontroliuojamai ginklų ir visa tai apibarstė pinigais“.