JAV finansininkas domisi galimybe įsigyti „Nord Stream 2“ dujotiekį

JAV investuotojas siekia įsigyti apgadintą „Nord Stream“ dujotiekį

Amerikiečių investuotojas Stephenas Lynchas kreipėsi į JAV vyriausybę ir paprašė leisti jam teikti pasiūlymą dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ įsigijimo aukcione. Manoma, kad jau netrukus bus iškelta Šveicarijoje įsikūrusio projekto operatoriaus bankroto byla^[1].

Pats S. Lynchas teigė, kad dujotiekio įsigijimas „suteiktų JAV pareigūnams ir įstatymų leidėjams įrankį daryti spaudimą bet kokiose taikos derybose su Rusija, kad būtų nutrauktas konfliktas Ukrainoje ir būtų patenkinti ilgalaikiai JAV interesai“. Jis taip pat akcentuoja energetinę šio sandorio naudą.

„Svarbiausia yra štai kas: Tai kartą per visą iškastinio kuro erą pasitaikanti galimybė Amerikai ir Europai kontroliuoti Europos energijos tiekimą“, – sako S. Lynchas.

Tačiau tam, kad sandoris įvyktų, investuotojui reikės Vašingtono pritarimo, ypač dėl sandorių su bendrovėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.

Dujotiekis bus parduodamas aukcione

„Nord Stream 2“ dujotiekis, kuriuo per metus galima transportuoti 55 mlrd. kubinių metrų dujų, nutiestas nuo Slavianskaja siurblinės Rusijos Leningrado srities Kingisepo rajone iki Baltijos jūros pakrantės Vokietijoje. Vokietijos valdžios institucijos anksčiau sustabdė dujotiekio sertifikavimo procesą, o Jungtinės Valstijos „Nord Stream 2 AG“ taikė sankcijas. Abi dujotiekio gijas pripildė dujomis ir parengė eksploatacijai Rusijos dujų milžinė „Gazprom“^[2].

Vis dėlto, viena dujotiekio gija buvo pažeista dėl 2022 m. rugsėjo mėnesį įvykusio sprogimo, o jau netrukus dujotiekis gali atsidurti aukcione. Neseniai Šveicarijos Zugo kantono teismas dar kartą pratęsė „Nord Stream 2 AG“ bankroto moratoriumą iki 2025 m. sausio 10 d.

Manoma, kad investuotojas S. Lynchas dalyvaus šiame aukcione. Žiniasklaidai nutekėję investuotojo teisininkų parašyti laiškai rodo, kad S. Lynchas dar vasario mėnesį kreipėsi į JAV iždo departamentą su prašymu išduoti licenciją, kuri jam derėtis dėl dujotiekio tiesimo su subjektais, kuriems šiuo metu taikomos JAV sankcijos^[3].

„Nord Stream 2“ bankroto procedūra nustatyta sausio mėnesiui: tai galutinis terminas skoloms restruktūrizuoti, kitaip dujotiekis bus likviduotas. Dujotiekis vertinamas maždaug 11 mlrd. dolerių, tačiau investuotojo teisininkų komandos laiškai rodo, kad siekiama jį nusipirkti už gerokai mažesnę kainą. Manoma, kad daugelis investuotojų nedalyvaus aukcione dėl „sudėtingos su dujotiekiu susijusios geopolitikos“, o tarp kitų aukciono dalyvių greičiausiai bus ir Rusijos įgaliotų asmenų, Kinijos subjektų ar kitų veikėjų, kurių politikai JAV nepritaria.

Su JAV žiniasklaida bendravę kai kurie buvę vyriausybės pareigūnai, turintys verslo patirties Rusijoje, teigia, kad S. Lyncho planas gali žlugti, tačiau jis taip pat gali būti panaudotas taikos deryboms Ukrainoje. Savo ruožtu buvęs prezidento Joe Bideno specialusis patarėjas ir S. Lyncho draugas Lee Wolosky teigia, kad investuotojo pasiūlymas derėtis dėl „Nord Stream 2“ pirkimo „atitinka strateginius Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų interesus“.

S. Lynchas puikiai pažįsta Rusijos verslo aplinką

Amerikiečių investuotojas S. Lynchas yra artimai susipažinęs su Rusija: jis Maskvoje gyveno beveik 20 metų ir tik 2019 m. persikėlė į Majamį, nes nerimavo dėl socialinės aplinkos Maskvoje ir sunkumų, su kuriais susiduria JAV piliečiai ten, vykdydami verslą dėl sugriežtintų sankcijų. 2022 m. jis gavo JAV iždo departamento leidimą pirkti Rusijos banko „Sberbank“ Šveicarijos filialą.

S. Lynchas itin sėkmingu iš esmės tapo pigiai supirkdamas Rusijos turtą. 1998 m., kai Rusiją buvo ištikusi finansų krizė, jis įkūrė įmonę „Monte Valle Partners“, kad pirktų sunkumų patiriantį nekilnojamąjį turtą. Jis nusipirko milijardieriaus Alfredo Taubmano didelį projektą netoli Maskvos oro uosto ir didžiąją dalį akcijų pardavė Rusijos verslo partneriams

Kai kuriais atvejais, S. Lynchas buvo įtariamas ryšiais su Rusijos vyriausybe. Pavyzdžiui, civiliniame ieškinyje dėl sukčiavimo buvo teigiama, kad jis ir grupė užsienio investuotojų 2007 m. dalyvavo suklastotame aukcione, kuriame buvo parduodamas buvusiai naftos milžinei „Jukos“ priklausantis turtas. Nyderlandų „Jukos“ patronuojamosios įmonės vadovai teigė, kad investuotojai rengė sąmokslą su Rusijos pareigūnais, kad iš anksto nuspręstų parduoti savo įmonę už nustatytą kainą. S. Lynchas ir kiti investuotojai kaltinimus neigė, o 2019 m. Didžiosios Britanijos teismas atmetė kaltinimus.

Vis dėlto, artimi S. Lycho verslo partneriai ir draugai teigia, kad neturi jokios informacijos apie tai, kad jis dirbo Vladimiro Putino ar jo artimiausios aplinkos interesais. Pačiose valstijojse S. Lynchas yra respublikonų partijos rėmėjas: yra skyręs daugiau kaip 300 000 JAV dolerių Donaldo Trumpo komitetams ir respublikonų nacionaliniam komitetui.

„Nord Stream“ apgadinimo istorijoje toliau išlieka daug klaustukų

Primename, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose, kurie eina Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją, įvyko trys sprogimai, sukėlę didžiulius dujų nuotėkius. Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Europos Sąjungos (ES) vyriausybės paskelbė apie galimą tikslinį sabotažą.

Rusija teigė, kad sprogimais suinteresuotos Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės. Vėliau pradėta kalbėti ir apie galimą Ukrainos dalyvavimą sabotaže, tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai neigė. 2024 m. vasario pradžioje Švedija nutraukė „Nord Stream“ sprogimo tyrimą dėl jurisdikcijos stokos. Po Švedijos tyrimą baigė ir Danija.

Tačiau Vokietija tyrimą tęsia ir kalba apie galimą buvusio Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužnio vaidmenį „Nord Streams“ sprogimų incidente. Vokietijos dienraščio „Spiegel“ tyrimas parodė, kad už vamzdynų sprogdinimą buvo atsakingas Ukrainos diversantų būrys. Teigiama, kad šią komandą sudarė daugiausiai civilių arba buvusių žvalgybininkų būrys.

Tyrimo duomenys rodo, kad kad keturi narai, kuriems vadovavo buvęs ukrainiečių žvalgybos karininkas Romanas Červinskis, įvykdė operaciją, o misija kainavo kiek mažiau nei 300 000 dolerių. Šią sumą esą skyrė privatūs asmenys. Diversantai siekė padaryti didelę žalą Rusijos karo ekonomikai ir dujotiekius laikė teisėtu kariniu taikiniu. Prieš susprogdinant vamzdynus, jais iš Rusijos kasmet tekėjo beveik 60 mlrd. kubinių metrų dujų.

Prieš kurį laiką JAV leidinio „Wall Street Journal“ paskelbtame pranešime taip pat buvo teigiama, kad Kijevas parengė planą susprogdinti dujotiekį „Nord Stream“. Kaip teigiama „Wall Street Journal“ pranešime, už operacijos galimai stovėjo nedidelė Ukrainos įgula, prisidengusi pramoginių laivų kruizų organizavimu.