Sustabdė mokslus Norvegijoje, kad atliktų pilietinę pareigą Lietuvoje
Nuo trylikos metų Norvegijoje gyvenančiam ir ten gyvenamąją vietą deklaravusiam Lukui Ščerbakovui vasarį suėjo 19 metų. Nepaisant to, kad jo gyvenamoji vieta jau šešerius metus yra ne Lietuva, vaikinas buvo pakviestas atlikti privalomąją karo tarnybą. Sustabdęs virėjo mokslus profesinėje mokykloje Norvegijoje, Lukas geranoriškai grįžo atlikti pareigą Tėvynei. Tuomet ir prasidėjo jo didieji vargai…
Luko mama Ina Kleinytė pasakojo, kad sausio mėnesį sūnus gavo šaukimą atlikti privalomąją karo tarnybą. Sausio pabaigoje jis grįžo į Lietuvą, o vasario 10 dieną nuvyko į Klaipėdos regioninį Karo prievolės ir komplektavimo (KPKP) skyrių, kad užsiregistruotų tarnybai. Jį įpareigojo pereiti medicininę komisiją, kuri jam buvo paskirta kovo 28 dieną.
„Sulaukė, praėjo medicininę komisiją, dabar vėl laukia dar vienos medikų patikros, kuri yra paskirta tik birželio 20 dieną, – pasakojo jaunuolio mama. – Man buvo šokas. Jeigu aš būčiau žinojusi, kad bus tokie laiko tarpai, tikrai nebūčiau leidusi nutraukti mokslų sausio mėnesį.
Dabar, kaip sakoma, sūnus yra nei pakartas, nei paleistas – į mokslus grįžti jau nebegali, nes pasiėmė akademines atostogas, dirbti irgi negali. Bet rugpjūčio 20 dieną vėl prasideda mokslo metai ir jis ketina grįžti tęsti sustabdytų mokslų.“
KAM jokių pažeidimų neįžvelgia
Pasidomėjus, kodėl taip ilgai trunka visi privalomosios karo tarnybos procesai, Krašto apsaugos ministerijos raštu pateiktuose atsakymuose buvo rašoma: „Šaukimą atlikti nuolatinę privalomąją karo tarnybą sudaro eilė procedūrų, o tam, kad procesas būtų tinkamai organizuotas ir vykdomas, karo prievolininkas gauna asmeninius nurodymus interneto svetainėje https://sauktiniais.karys.lt.
Nėra taip, kad asmuo iškviečiamas ir turi laukti nežinioje ar dėl atvykimo pasiimti akademines atostogas. Būtent skelbiami nurodymai leidžia planuoti kiekvieną šaukimo procedūrų žingsnį – nuo pirmojo atvykimo iki paskyrimo tarnauti į konkretų karinį vienetą.
Jūsų minimu atveju, jaunuolis yra patekęs į šių metų šaukiamųjų sąrašus ir jam yra privalu vykdyti duodamus nurodymus.“
Anot ministerijos, tinkamumas tikrajai karo tarnybai vertinamas individualiai Karinės medicinos ekspertizės komisijos (KMEK) medicinos specialistų, o visą sveikatos tikrinimo tvarką reglamentuoja Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės, 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“.
„Pagal šią tvarką karo prievolininko sveikata turi būti patikrinta per 3 mėn. nuo pirmojo atvykimo į KMEK ir tikrinimas gali būti pratęstas dar mėnesiui, kai reikalingi papildomi tyrimai, – aiškino ministerijos atstovai. – Jūsų minimu atveju, pirmoji medicinos patikra įvyko kovo 28 d., o paskirti papildomi tyrimai birželio 20 d. nepažeidžia jokių numatytų terminų.
Kaip Jūs ir parašėte, sveikatos tikrinimo datos nurodytos konkrečiai ir aiškiai, tai neužkerta galimybės tęsti mokslus. Atsižvelgiant dar ir į tai, kad karo prievolininkams kompensuojamos kelionės išlaidos, Jūsų minimu atveju, asmuo galėjo kovo 28 d. pasitikrinti sveikatą, o jau kitą dieną grįžti mokytis ir birželio 20 d. vėl atvykti papildomiems tyrimams.“
Kelionės išlaidos kompensuojamos net ir užsienyje gyvenantiems jaunuoliams
Suprantama, kelionė iš Norvegijos į Lietuvą ir atgal, be to, ir ne vieną kartą, norinčiam atlikti pareigą jaunuoliui, nemenka finansinė našta. Tačiau KAM ramina, kad kelionės išlaidos yra kompensuojamos.
„Karo prievolininkams už kiekvieną sveikatos tikrinimo dieną mokami dienpinigiai (9,80 Eur) ir maistpinigiai (12,5 Eur), taip pat yra kompensuojamos kelionių (pirmyn ir atgal į karo prievolę administruojantį regioninį padalinį ir KMEK) išlaidos. Dėl šios kompensacijos reikia užpildyti atitinkamą prašymą ir pateikti išlaidas įrodančius dokumentus, – paaiškino KAM atstovai. – Karo prievolininkams, gyvenantiems Lietuvoje, kompensuojama ne daugiau kaip 7,35 Eur už vieną kelionę į vieną pusę. Tiems kurių gyvenamoji vieta yra Europoje, kompensuojama ne daugiau kaip 127,40 Eur už vieną kelionę į vieną pusę, o tiems, kurių gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje ir ji nėra nė vienoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 1 d. nutarimo „Dėl karo prievolininkams apmokamų kelionės išlaidų dydžių nustatymo“ Nr. 688 priede išvardintoje užsienio valstybėje, kompensuojama ne daugiau kaip 490 Eur už vieną kelionę į vieną pusę.“
Gydytojų apžiūros Kauno klinikose reikėjo laukti kelias valandas
Tačiau bėda po vieną nevaikšto. Ina pasakojo, jog Motinos dieną Lukas nuvažiavo į draugo mamos sodą padėti nudirbti kelis darbus.
„Sūnus man ryte skambina, sako, – mama, važiuoju pas draugo mamą į sodą, o vakare aš tave pasveikinsiu. Viskas gerai, sutarėm. Paskui skambina jis man apie 13 valandą, labai greitai kažką susakė, tik supratau, kad kažką pasidarė ir važiuoja į ligoninę, – lemtingą Motinos dienos popietę, kai sūnus nusipjovė pirštą prisiminė moteris. – Aš skubiai ten nuvažiuoju, priimamajame dirba jauni daktariukai ir vienas iš jų sako, kad pirštą prisius, bet reikia skubiai vežti į Kauną, nes Klaipėdoje kažkodėl sekmadienį nebuvo daktaro. Tik laiko klausimas, ar pavyks išgelbėti pirštą. Jie siūlė man pačiai vežti, sakė bus daug greičiau, bet neapsiėmiau pati, prašiau, kad greitoji nuvežtų.“
Mama su sūnumi palaukė apie 40 min., kol atsilaisvino greitoji ir nuvežė Luką į Kauną. Apie 14.30 greitoji su jaunuoliu išvažiavo iš Klaipėdos ir 16.35 val. jau buvo Kaune. Ten prasidėjo visos problemos.
„Vien jau tai, kad pusantros valandos Klaipėdos greitoji pagalba negalėjo grįžti atgal į Klaipėdą. Luko žodžiais tariant, prie jo labai ilgai nepriėjo joks daktaras, gal apie 40 min. Pasirodo, problema buvo sveikatos draudimas. Galiausiai jis pasirašė sutikimą, kad už paslaugas susimokės, tačiau vis tiek buvo operuotas tik apie 22 val. Nors Klaipėdoje medikas sakė, kad laikas yra labai svarbus, norint išgelbėti pirštą. Deja, nepavyko“, – apmaudo neslėpė vaikino mama.
Kauno klinikoms paciento būklė prieš jį atvežant jau buvo žinoma
Komentuodamas susiklosčiusią situaciją ir atsakydamas į klausimus, kodėl taip ilgai buvo delsta, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius sakė, jog „Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pagalba visiems pacientams suteikiama pagal būklės sunkumą – prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams, todėl pacientų aptarnavimo greitis priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.
„Vidutiniškai Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje per parą būtinoji pagalba suteikiama daugiau nei 200 suaugusiųjų ir apie 70-100 vaikų, – sakė skyriaus vadovas. – Kadangi pacientas jau buvo konsultuotas Klaipėdoje, jo būklė ir situacija Kauno klinikų medikams buvo žinoma. Pasitarus su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojais, paaiškėjo, kad piršto sužeidimas buvo toks sudėtingas ir komplikuotas, jog operacija nebūtų padėjusi išsaugoti piršto net ją atliekant tuoj pat.“
Mama iš medikų negavo informacijos apie sūnaus būklę
Mediko teigimu, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje skubi ir būtinoji pagalba visiems pacientams suteikiama nemokamai. Išskyrus atvejus, kai pacientai neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje arba jie yra užsienio piliečiai, neturintys Europos draudimo kortelės.
„Minėtasis pacientas nėra deklaruotas Lietuvoje, tad pagal galiojančią tvarką vaikinas turėjo susimokėti už suteiktą skubiąją pagalbą. Tačiau pateikus visas gydymo išlaidas pagrindžiančias sąskaitas faktūras šalies, kurioje jis yra deklaruotas, draudimui, lėšos už sumokėtą gydymą Lietuvoje jam bus sugrąžintos. Tai – įprasta praktika visoje Europos Sąjungoje“, – aiškino L. Darginavičius.
Kaip pasakojo I. Kleinytė, žinant, jog visa informacija apie paciento būklę sistemoje e. sveikata pasirodys po poros dienų nuo tada, kai pacientas buvo paleistas namo, mama jos teiravosi atvykusi į ligoninę. Tačiau jos negavo nei žodžiu, nei raštu. Todėl jai kyla klausimai: kodėl, kai mama atvyko, niekas nepaaiškino, kaip elgtis toliau, kodėl e. sveikatoje išrašas pasirodė tik trečiadienį, kai sūnus namo buvo išleistas jau pirmadienį? Tačiau sąskaitą faktūrą buvo prašoma apmokėti kuo skubiau.
Skubios pagalbos skyriaus vadovas patvirtino, jog iš tiesų mamai atvykus į ligoninę, jai nebuvo suteikta informacija apie sūnaus būklę ir tolimesnį gydymą ir tam turi paaiškinimą: „Paciento mamai nebuvo suteikta informacija apie sūnaus būklę, nes pacientas yra pilnametis. Apie suaugusių pacientų sveikatos būklę informacija kitiems asmenims teikiama tik tuo atveju, kai gaunamas paties paciento sutikimas tai daryti. Išrašo įkėlimas į e.sveikata sistemą gali užtrukti kelias dienas“.
LR pilietybės atsisakymas nėra išeitis norint išvengti privalomosios karinės tarnybos
„Aš nemaniau, kad taip yra. Jeigu jaunuolį kviečia su deklaruota gyvenamąja vieta kitoje šalyje tarnauti Lietuvoje, mano nuomone, su ta minute, kai jis peržengia KPKP skyriaus slenkstį, jis jau turėtų būti draustas. Juk vaikinas nekaltas, kad norint pereiti medicininę komisiją, reikia laukti du ar daugiau mėnesius. Jis atėjo pats, savo noru tarnauti, jis niekur nebėga. Kai tarnauti, nors ir nedeklaruotas Lietuvoje, kviečia, o kai reikia suteikti medicinines paslaugas, tada jau esi nedeklaruotas“, – piktinosi I. Kleinytė.
Atsakydama į tokį moters pasipiktinimą KAM komentavo: „Karo prievolė yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio konstitucinė pareiga. Tai sietina su turima pilietybe, o ne su gyvenamąja vieta.
Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymas dėl to, kad reikia atlikti pilietinę pareigą nėra garbinga išeitis, o ir įgijus kitos šalies pilietybę, derėtų įsivertinti, kad karo prievolė greičiausiai niekur nedings – ją reikės atlikti valstybės, kurios pilietybė įgyta, kariuomenėje”.
Perrišti žaizdos nepriėmė net privačios gydymo įstaigos
Dar viena vaikino mamai labai netikėta ir nesuvokiama problema buvo ta, kad prireikus žaizdos perrišimo, jį gavo tik per pažįstamus.
„Antradienio rytą nueiname į privačią polikliniką, jau į valstybines net nebeinu, bet net ir čia, net už pinigus nepriima, nes neregistruotas Lietuvoje! Kodėl jos tada privačiomis vadinasi? Ir tokia tvarka ne vienoje klinikoje, bet visur, nes net ir kitoje nepriėmė. Pasakė, kad nėra deklaracijos, mes negalime priimti“, – stebėjosi I. Kleinytė.
„Kokiais motyvais rėmėsi privačių gydymo įstaigų atstovai, atsisakydami priimti pacientą, teirautis reikėtų pačių gydymo įstaigų vadovų“, – komentavo Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir pažymėjo, jog verta žinoti, kad privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draudžiami visi nuolat gyvenantys Lietuvoje piliečiai – jiems Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu nustatyta pareiga kiekvieną mėnesį mokėti nustatyto dydžio PSD įmokas.
Nuolatiniams gyventojams, kurie laiku įmokų nemoka ir neturi galiojančio PSD, valstybės biudžeto lėšomis apmokamos tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugos ir kitos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jam prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų. Už kitas paslaugas PSD nedrausti gyventojai sveikatos priežiūros įstaigai moka patys.
„Negyvenantys Lietuvoje piliečiai privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje nedraudžiami, jie PSD įmokų nemoka ir mokėti jų negali, – 77.lt atsiųstuose atsakymuose atkreipia dėmesį VLK. –
Kai negyvenantis Lietuvoje asmuo sumoka PSD įmoką, jis netampa apdraustu, nes neturi teisių į PSD Lietuvoje. Tokio asmens duomenys neperduodami ligonių kasoms. Sumokėtą įmoką galima susigrąžinti – tam reikėtų kreiptis į „Sodrą“, kuriai šios įmokos ir yra mokamos.“
Nedeklaruoti Lietuvoje asmenys gali susigrąžinti sumokėtą PSD įmoką
Pasak VLK, negyvenantys Lietuvoje piliečiai turėtų būti apdrausti sveikatos draudimu gyvenamojoje šalyje ir jiems sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje galėtų būti apmokamos pagal gyvenamosios šalies išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę arba pagal privačios draudimo bendrovės sveikatos draudimo polisą – nepateikus minėtų dokumentų besikreipiantys į gydymo įstaigas negyvenantys Lietuvoje piliečiai už paslaugas turėtų mokėti patys.
„Tas taikoma ir jaunuoliui, kuris gyvena kitoje šalyje ir atvyksta į Lietuvą pasisvečiuoti, atlikti medicininę patikrą, rengtis tarnybai arba tvarkyti kitus reikalus, – sakė VLK atstovai. – Tuo atveju, jei jaunuolis atvyksta į Lietuvą ilgesniam laikui ir deklaruoja savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, jam nuo gyvenamosios vietos deklaravimo datos atsiranda prievolė mokėti PSD įmokas. Jei toks jaunuolis yra apdraustas sveikatos draudimu kitoje šalyje, jis jį gali perkelti į Lietuvą ir nemokėti įmokų Lietuvoje.“
Taip pat VLK atkreipė dėmesį, kad kai jaunuolis taps Lietuvos Respublikos privalomosios pradinės karo tarnybos kariu, jam sveikatos priežiūra bus apmokama valstybės biudžeto lėšomis, kuriomis disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas (išskyrus atvejus, kai sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos teisingumo ministro, krašto apsaugos ministro ar vidaus reikalų ministro valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose).
