<h2>Tręšimas mėšlu ar srutomis veikiausiai bus leidžiamas tik nuo kovo pabaigos</h2>
<p>Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nusprendė patikrinti ūkininkus. Jau šią savaitę NMA specialistai aplankys įvairiose Lietuvos vietose įsikūrusius ūkius ir tikrins, ar šie tikrai laikosi tręšimo reikalavimų. Pagal dabar galiojančias nuostatas, ūkiuose draudžiama skleisti mėšlą ir/ar srutas šaltuoju metų laikotarpiu. Tai reiškia, jog ūkininkams reikia laukti kovo 21 dienos, nes nuo lapkričio 15 iki kovo 20 dienos negalima tręšti dirvos srutomis ir/ar mėšlu. Vienintelė išimtis gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gautas kitokius nurodymus išdėstantis atskiras aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakymas.</p>
<p>Atsižvelgiant į oro sąlygas, tręšimo laikotarpio pradžia gali būti paankstinta tiek visoje Lietuvos teritorijoje, tiek ir atskiruose regionuose. Kaip rašo NMA,[3] tam, kad būtų įsitikinta, ar tikrai galima ankstinti tręšimo pradžią, yra nagrinėjama gauta informacija apie faktinę oro temperatūrą, o šiuos duomenis pateikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jei pasitaikytų itin šiltas kovo mėnuo, ūkininkai galėtų po dirvą skleisti mėšlą ir/ar srutas, tik turėtų Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) interneto svetainėje pasitikrinti, ar tikrai gali tai daryti. Tačiau tikėtis ankstesnės tręšimo laikotarpio pradžios galima tik tuo atveju, jei 4 paras iš eilės fiksuojama ne žemesnė kaip 5 ℃ vidutinė oro temperatūra.</p>
<p>NMA tikrins ūkininkus, gaunančius tiesiogines išmokas arba paramą pagal su plotu susijusias Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones. Jeigu bus pastebėta, kad ūkininkai nesilaiko kompleksinės paramos reikalavimų, už per anksti pradėtą tręšimą mėšlu ir/ar srutomis jie gali prarasti gan didelę paskirtų išmokų sumą, mat sankcijos už reikalavimų nesilaikymą taikomos pagal visą paraišką. Kompleksinės paramos reikalavimų vadovą galima rasti NMA interneto svetainėje.[2]</p>
<h2>Ūkininkai turėtų nepamiršti svarbiausių mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų</h2>
<p>Ūkininkams svarbu įsidėmėti, jog draudžiama tręšti dirvą mėšlu ir/ar srutomis, jei žemė yra įšalusi ar apsnigta. Tas pats reikalavimas galioja ir užtvindytai ar įmirkusiai žemei. Pažeidus šį draudimą ir specialistams užfiksavus reikalavimų nesilaikymą, laukia sankcijos.</p>
<p>Taip pat svarbu laikytis mėšlo ir srutų kaupimo bei laikymo reikalavimų, nes tinkamas jų laikymas užtikrina, jog nebūtų teršiamas paviršinis ir požeminis vanduo. NMA primena, jog:[3]</p>
<blockquote>
<p>Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių (SG), tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų. Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Laikant daugiau kaip 100 SG, mėšlą ir srutas privalu kaupti tvartuose, mėšlidėse ar srutų kauptuvuose.</p>
</blockquote>
<p>Laukuose tirštąjį mėšlą laikantys ūkininkai privalo įrengti lauko rietuves, tačiau ir šios turi konkrečius reikalavimus. Pavyzdžiui, įrengtose rietuvėse mėšlą galima laikyti tik ne ilgiau nei 6 mėnesius. Žinoma, rietuvės taip pat privalo būti sandarios, t. y., kad į aplinką netekėtų srutos, nesklistų amoniako emisijos ir kvapai. Be to, jų pakraščiai turi būti nuožulnūs, kad nuo rietuvės dangos tinkamai nutekėtų krituliai, o pati danga turi būti lanksti ir nepralaidi vandeniui arba reikia naudoti durpių, žemių, smulkintų ir/ar nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksnį, kurio storis – ne mažesnis nei 10 centimetrų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/farm-1.jpg" alt="" /></p>
<p>Svarbu atsižvelgti ir į rietuvių vietą. Šių negalima įrengti ten, kur liūčių ar potvynių metu jos būtų apsemtos paviršinių vandenų. Taip pat rietuvės turi būti nutolusios nuo gyvenamosios ir/ar visuomeninės paskirties pastatų ne mažiau nei per 100 metrų. Vienintelė išimtis – jei pastatų savininkas raštiškai sutiko, jog rietuvės stovėtų arčiau. Be to, atsižvelgiama ir į netoliese esančias karstines smegduobes, melioracijos įrenginius ir griovius – nuo tokių objektų rietuvės privalo būti nutolusios ne mažiau nei per 20 metrų. NMA primena:</p>
<blockquote>
<p>Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.</p>
</blockquote>
<h2>Tirštojo mėšlo rietuvės privalo būti saugios</h2>
<p>Numačius tinkamą vietą tirštajam mėšlui laikyti, prieš ten pastatant rietuvę būtina suformuoti ne plonesnį nei 20 centimetrų sluoksnį, sudarytą iš durpių arba smulkintų ir/ar nesmulkintų šiaudų arba suspaustų medžio pjuvenų arba pasluoksnį, kuris sugertų srutas. Žinoma, kad sluoksnis būtų veiksmingas, jis privalo būti platesnis už mėšlo rietuvę.</p>
<p>Be to, tirštojo mėšlo laikymo vieta turi būti apjuosta įrengtu žemės pylimu, kurio aukštis turėtų būti ne mažesnis nei 30 centimetrų – tai irgi užtikrina, jog srutos neištekės į daug didesnį plotą, net jei įvyktų nenumatytas skystojo mėšlo ištekėjimas. Svarbu įsidėmėti ir tai, jog rietuvės turi būti pritaikytos numatytam plotui. T. y., jose negali būti laikomas didesnis mėšlo kiekis nei leidžiamas tam konkrečiam laukui panaudoti.</p>
<p>Platesnius reikalavimus galima rasti NMA interneto svetainėje. Primename, jog patikrinimus atlikusiems NMA Kontrolės departamento specialistams radus pažeidimų, ūkininkams grės sankcijos, todėl itin svarbu laikytis visų nurodymų – tiek mėšlo laikymo, tiek tinkamo tręšimo. Patikrų grafiką ir patarimus, kaip pasiruošti patikrai, taip pat galima rasti NMA interneto svetainėje.[4]</p>
