JAV gali būti patvirtinta tiesa apie koronaviruso kilmę, Lietuvoje reikalaujama pripažinti klaidas dėl pandemijos valdymo
Pagrindiniu koronaviruso pandemijos „dirigentu“ vadinamas Anthony Fauci, dabar jau beveik buvęs Baltųjų rūmų vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais, vadovavęs JAV atsakui į COVID-19, neseniai pripažino, jog egzistuoja galimybė, kad virusas galėjo būti sukurtas laboratorijoje ir tik vėliau nutekėjo į visuomenę[1]. Iki šiol tai buvo atkakliai neigiama.
Tuo tarpu Lietuvoje į šalies vadovo postą galimai besiruošiantis teisininkas Ignas Vėgėlė ir viešoji įstaiga „Sveikatos teisės institutas“ (STI) paskelbė visuomenės apklausos rezultatus, kurie rodo, jog du trečdaliai respondentų mano, jog „priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti“.
Į tokį neigiamą visuomenės nusistatymą dėl pandemijos valdymo sureagavo ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, kuris, į raginimus prisiimti atsakomybę dėl savo sprendimų pandemijos valdymo procese, atsakė, jog „gyvename teisinėje valstybėje“.
Savo klaidų nematančiam ministrui akis praverti siekia ir parlamentarė Agnė Širinskienė, kuri A. Dulkiui primena, jog šiam būtų labai pravartu paskaityti apie žmonijos istorijai labai reikšmingus Niurnbergo tribunolo dokumentus ir teisminius procesus.
Neatmetama galimybė, kad virusas nutekėjo iš laboratorijos
O kol Lietuvoje A. Dulkys nė nenori girdėti apie asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, JAV Baltuosiuose rūmuose iš vyriausiojo patarėjo medicinos klausimais posto traukiasi A. Fauci. Pareigas jis paliks gruodžio pabaigoje.
Pastarosiomis dienomis bendraudamas su žiniasklaida ekspertas yra linkęs keisti savo poziciją dėl dalies su pandeminiu valdymu susijusių klausimų. Žurnalistų paklaustas, ar mano, jog COVID-19 nutekėjo iš laboratorijos, A. Fauci kategoriškai neatmetė tokios teorijos.
„Taip pat yra galimybė, ir dėl šios priežasties visi turime būti atviri, kad tiksliai nežinome, kokia yra viruso kilmė. Tai galėjo būti kažkas panašaus į virusą, kuris natūraliai evoliucionavo aplinkoje ir galbūt nutekėjo į bendruomenę. Nemanau, kad taip atsitiko, bet esu visiškai atviras bet kokiai galimybei“, – atsargiai pandemijos kilmės tema kalba A. Fauci[2].
A. Fauci, kuris mano, jog COVID-19 virusas buvo sukurtas ne dirbtiniu būdu, o natūraliu būdu iš gyvūno, pavyzdžiui, šikšnosparnio, pateko žmogui, pripažino, kad tarptautinė autoritetingų virusologų grupė teigia, jog yra tvirtų įrodymų, kad virusas iš gyvūnų persimetė į žmones, tačiau sakė, kad tai nėra galutinai įrodyta.
„Net kai nėra ko slėpti, jie elgiasi įtartinai ir neskaidriai“, – apie Kinijos vyriausybę kalba A. Fauci.
Kalbėdamas CBS laidoje „Face the Nation“ ir duodamas atskirą interviu, A. Fauci sakė, kad norėtų sužinoti „visas detales apie tai, kas vyko su pirminiais užsikrėtusiais žmonėmis“. A. Fauci taip pat kritikavo Kinijos pareigūnus už tai, kad jie leido laukiniams gyvūnams patekti į Vuhano turgų, kai jis buvo pavojingas žmonėms.
Pasak šių metų spalio mėnesį JAV respublikonų parengtos ataskaitos, daroma išvada, kad COVID-19 greičiausiai atsirado laboratorijoje, nors to ir „neįmanoma“ tiksliai sužinoti, nes Kinijos vyriausybė atsisakė bendradarbiauti tyrime. Šį rudenį JAV žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimai, jog tuo metu, kai prasidėjo COVID-19 ligos protrūkis, Vuhano virusologijos institute buvo sprendžiama nepatikslinta ekstremali situacija.
Lietuvos visuomenė pareiškė pasipiktinimą pandemijos valdymu
Vis daugiau klausimų apie pandemiją ir jos valdymą keliama ir Lietuvoje. Trečiadienį teisininkas ir vienas iš potencialių kandidatų į 2024 m. Lietuvos prezidento rinkimus I. Vėgėlė, kartu su STI pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus.
Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“ Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės[3].
Kaip pabrėžė pats I. Vėgėlė, Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) ir kiti teismai šiuo metu nagrinėja individualius skundus dėl pandemijos valdymo priemonių, įskaitant galimybių paso nuostatas, susitikimų uždarose erdvėse ribojimus.
„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – teigė I. Vėgėlė[re lt-3].
Advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei, atsakė, jog bus daroma tai, ko nori visuomenė. Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų, (taip netiesiogiai apeliuojama į sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį).
Tačiau, kaip jau minėta, į kaltinimus pats A. Dulkys reagavo vangiai.
„Man atrodo, viskas labai gerai, teismai pasisakys. Man atrodo, ne kartą jau buvo kažkas tiek apie galimybių pasą, tiek apie kitus dalykus. Žinokite, yra visokių bylų, yra ir tyrimų, kai buvo grasinama mano šeimai ir man asmeniškai. Pandemija turėjo daugybę atspalvių. Manau, tai bus ilgai grojanti istorija, kur visi netgi ir mėgins galbūt tą istoriją perrašyti“, – sakė A. Dulkys[4].
Sveikatos apsaugos ministrui rekomenduojama prisiminti Niurnbergo tribunolo dokumentus
A. Dulkiui neįžvelgiant savo klaidų, galimai padarytų pandemijos valdymo įkarštyje, parlamentarė A. Širinskienė jį ragina susipažinti su žmogaus teisėms prieštaraujančiais istoriniais dokumentais.
„Kartais Dulkiui būtų labai pravartu pasiskaityti apie jau primirštus, bet žmonijos istorijai labai reikšmingus teisminius procesus. Pavyzdžiui, tokio Niurnbergo tribunolo proceso dokumentus. Dalis ten teistų asmenų, medikai įskaitytinai, laikėsi panašios gynybinės pozicijos, kad jie nieko blogo nedarė, tik laikėsi įstatymų. Kaip istorija primena, ta gynybinė pozicija išsigelbėti nepadėjo, o tribunolas savo nuosprendžiuose gana plačiai išplėtojo doktriną, kaip turi būti elgiamasi su prigimtinėms žmogaus teisėms bei žmogiškumui prieštaraujančiais teisės aktais“, – teigia A. Širinskienė[5].
Niurnbergo kodeksą sudaro 10 principų
Parlamentarės minimi dokumentai yra vadinamasis Niurnbergo kodeksas, kuris yra etinių mokslinių tyrimų principų rinkinys, parengtas po nacių nežmoniškų ir dažnai mirtinų eksperimentų su žmonėmis be jų sutikimo Antrojo pasaulinio karo metais.
Niurnbergo kodeksą sudaro 10 principų, iš kurių pirmasis yra tas, kad savanoriškas tiriamojo asmens sutikimas yra absoliučiai būtinas atliekant bet kokį eksperimentą su žmonėmis. Pandemijos valdymo kritikai akcentuoja būtent šį principą, primindami, kad vakcinos yra eksperimentinės, bet jas gaunantys žmonės apie tai nebuvo informuojami[6].
Alexis Patonas, Astono universiteto socialinės epidemiologijos ir sveikatos sociologijos dėstytojas teigia, kad Niurnbergo kodeksas yra labai konkrečiai susijęs su eksperimentais, todėl, nors jo principai gali būti taikomi aptariant klinikinius vakcinų bandymus, jis nebeturi jokios reikšmės, kai vakcinai suteikiamas leidimas.
Argumentai, kad vakcinos yra eksperimentinės, paprastai grindžiami tuo, kad renkami duomenys apie bet kokį šalutinį poveikį recipientams, bet mokslų daktaras Džulianas Šeteris, Jungtinės Karalystės gydytojų asociacijos patarėjas etikos ir žmogaus teisių klausimais, sako, kad būtų neįmanoma ir neetiška diegti bet kokią medicininę intervenciją nerenkant duomenų apie ją.
Mano, kad galimybių pasai pažeidžia Niurnbergo kodeksą
Daug klausimų kelia ir vakcinacijos arba vadinamieji galimybių pasai. Dalis pandemijos valdymo kritikų teigia, kad skiepų pasai yra Niurnbergo kodekso pažeidimas, nes jei norėdamas keliauti ar dirbti privalai pasiskiepyti, tai reiškia, kad iš tikrųjų nesutinki, o esi verčiamas. Vis dėlto, dalis ekspertų teigia, kad pats Niurnbergo kodeksas nėra susijęs su vakcinos pasais, nors ir galima sakyti, kad tai neetiška arba problemiška.
Ekspertas A. Patonas teigia, kad Niurnbergo kodekse kalbama apie eksperimentų dalyvių teises ir eksperimentą atliekančių asmenų atsakomybę, o vakcinaciją įrodantis pažymėjimas yra politinis dokumentas.
„Tai taip pat nėra precedento neturintis dokumentas. Pavyzdžiui, visi, kurie kada nors keliavo į daugelį Afrikos šalių, žino, kad jums nebus išduota viza, jei neturėsite skiepijimo nuo geltonojo drugio įrodymo“, – sako ekspertas.
Vis dėlto, augantis susidomėjimas paralelėmis tarp Niurnbergo kodekso ir pandemijos valdymo klaidų gali atverti platesnį kelią diskusijoms, kurios atskleis dar ne vieną skirtingų vyriausybių klaidą.
