Japonijos valdžia oficialiai atsiprašė sterilizacijos aukų

Premjeras atsiprašė už beveik 50 metų Japonijoje galiojusio Eugenikos įstatymo taikymą

Pirmą kartą Japonijos ministras pirmininkas Fumijo Kišida (Fumio Kishida) paskelbė oficialų atsiprašymą priverstinės sterilizacijos aukoms, kurioms buvo taikomas beveik 50 metų šalyje galiojęs Eugenikos apsaugos įstatymas. F. Kišidos kalbą transliavo NHK. ^[1]

Liepos 17 dieną Japonijos premjeras susitiko su Eugenikos apsaugos įstatymo aukomis ir ieškovais, kurie kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl kompensacijos iš valstybės už priverstinės operacijos atlikimą. Iš viso susitikime dalyvavo daugiau nei 100 žmonių.

„Daugelis žmonių patyrė didžiulį fizinį ir moralinį skausmą dėl buvusio Eugenikos apsaugos įstatymo. Nusprendžiau su jais susitikti šiandien, nes norėjau <... > išreikšti gailestį ir atsiprašyti už tai, kas įvyko. <… > Vyriausybės vardu nuoširdžiai atsiprašau už tai. Tokios priemonės yra žmogaus orumo pažeidimas, ko neturėjo būti, tai yra žmogaus teisių pažeidimas“, - teitė F. Kišida.

Ilgai trukęs „teisingos tvarkos“ galiojimas - sterilizuota apie 25 tūkstančiai žmonių

Įstatymas „Dėl eugenikos apsaugos“ Japonijoje galiojo nuo 1948 iki 1996 m. Dokumente numatyta galimybė sterilizuoti žmones, sergančius psichinėmis, intelektinėmis ir genetinėmis ligomis. Pasak valdžios institucijų, šios normos laikotarpiu buvo sterilizuota apie 25 tūkstančius žmonių, o 16 tūkstančių iš jų buvo sterilizuoti be jų pačių sutikimo.

Liepos pradžioje Japonijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Eugenikos apsaugos įstatymas prieštarauja Konstitucijai, ir nurodė valdžios institucijoms sumokėti kompensacijas priverstinės sterilizacijos aukoms. Susitikimo su ieškovais metu F. Kišida pažadėjo, kad artimiausiu metu su parlamentu tarsis dėl atitinkamų priemonių.

Sterilizacijos aukos tikisi daugiau nei atsiprašymo ar kompensacijų

Po Japonijos premjero kalbos kai kurios aukos taip pat norėjo pasisakyti, praneša NHK. Vienas iš jų pažymėjo, kad F. Kišidos atsiprašymas ir teismo sprendimas sumokėti kompensaciją jam neatnešė palengvėjimo. Kitas nukentėjusysis papasakojo, kad iki šiol prisimena operacijos metu patirtą skausmą ir mano, jog teisinga būtų, kad sterilizaciją atlikę medikai taip pat prisiimtų atsakomybę už tai, ką padarė.

Kas yra Eugenika ir kaip šis įstatymas buvo taikomas?

Paveldimumo dėsningumų taikymas siekiant pagerinti žmonijos prigimtį. Negatyviosiomis eugenikos priemonėmis mėginama sumažinti nepageidaujamų genų, susijusių, pvz., su paveldimomis ligomis, paplitimą. Pozityvioji eugenika – visuma priemonių, kuriomis mėginama sustiprinti pageidaujamų žmogaus savybių, pvz., intelekto, paveldimumą.

Demokratinėse valstybėse leidžiama taikyti tik negatyviąsias eugenikos priemones, padedančias išvengti kai kurių genetinių ligų. Leidžiama atlikti tik genetines intervencijas, kuriomis siekiama prevencinių, diagnostinių ar gydomųjų tikslų.^[2]

Eugenikos užuomazgų buvo antikos laikais (pvz., minima Platono Valstybėje). Pirmasis eugenikos terminą 1883 pavartojo anglų mokslininkas F. Galtonas. Remdamasis C. R. Darvino natūraliosios atrankos teorija, jis išplėtojo žmonijos prigimties kontrolės ir gerinimo doktriną, kuri XX a. pradžioje buvo populiari Europoje ir Amerikoje.

Eugenikos šalininkų teigimu, socialinės problemos, pvz., skurdas, alkoholizmas, prostitucija ar polinkis nusikalsti, yra genetiškai nulemtos ir todėl jas pašalinti galima ribojant tam tikrų visuomenės grupių reprodukciją. 1907–30 metais daugelyje Jungtinių Amerikos Valstijų buvo priimti prievartinės nusikaltėlių, t. p. psichikos ligonių sterilizacijos įstatymai. 1933 Vokietijoje naciai priėmė Eugeninės sterilizacijos įstatymą (genocidas). Po Antrojo pasaulinio karo įsivyravo neigiamas požiūris į eugeniką.

Sterilizacija - vienas iš nepageidaujamos populiacijos reguliavimo metodų

Sterilizacija - chirurginė operacija, kuria siekiama visiškai nutraukti paciento reprodukcinę funkciją, nesumažinant jo lytinio potraukio. Vyrams ir moterims sterilizacijos būdai yra skirtingi. Sterilizacija yra faktiškai negrįžtama kontracepcija.^[3]

Manoma, kad tai yra labai efektyvi kontracepcija – nėštumų pasitaiko rečiau nei 1 proc. atvejų.

Moterų sterilizacija yra negrįžtamas gimdymų kontrolės būdas. Sterilizacijos metu moters kiaušintakiai, kuriais kiaušinėliai keliauja iš kiaušidžių į gimdą, yra perrišami, nupjaunami arba blokuojami kokiu nors kitu būdu. Kiaušintakiai taip pat gali būti tiesiog pašalinami. Dėl to spermatozoidai nebegali pasiekti kiaušinėlio ir jo apvaisinti. Tai yra ypač efektyvus metodas.

Kiaušintakių perrišimas neturi įtakos hormonams, moters ciklui ar seksualumui. Tai neatsiliepia ir krūtims, odai ar svoriui, o makštis, gimda ir kiaušidės išlieka tokios pačios. Pakinta tik kiaušintakiai. Tačiau kartais po sterilizacijos būna gausesnės mėnesinės, be to, sterilizacijos nepatartina atlikti keletas mėnesių po gimdymo.

Sterilizacijos operacija paprastai užtrunka apie 30 minučių. Naudojamas arba vietinis nuskausminimas, arba bendrasis. Operuojant pilve padaromos dvi labai mažos įpjovos, kurioms užsiūti reikia tik vieno ar dviejų dygsnių.

Rečiau naudojama moters sterilizacijos rūšis yra histerektomija (gimdos pašalinimas).

Sterilizacija neapsaugo nuo jokių lytiniu keliu plintančių ligų.

Vyrų sterilizacija (arba vazektomija) taip pat yra negrįžtamas kontracepcijos būdas. Jos metu vyro sėkliniai latakai, kuriais iš sėklidžių į varpą keliauja spermatozoidai, yra perrišami, perpjaunami arba blokuojami kitu būdu. Dėl to spermatozoidai nebepatenka į sėklą, kuri yra ejakuliuojama lytinių santykių metu, ir tada vyras nebegali apvaisinti moters.

Šis kontracepcijos metodas ypač efektyvus ir nesukelia jokių komplikacijų (angliškoje versijoje tai neteigiama). Tai greitesnis, paprastesnis ir pigesnis būdas nei moters sterilizacija – jo metu taikoma dažniausiai tik vietinis nuskausminimas, pati operacija užtrunka apie 15-20 minučių ir nėra būtina hospitalizacija. Vazektomija nepakeičia vyro lytinės potencijos, organizmas ir toliau gamina vyriškus hormonus, išlieka erekcija ir ejakuliacija.

Operacijos metu, ties spermos kanalais sėklidėse, įšvirkščiami vietiniai nuskausminamieji ir padaroma mažytė įpjova. Per įpjovą sėkliniai latakai ištraukiami, nupjaunami ir perrišami. Įpjova tokia maža, kad jos netgi nereikia susiūti. Operacija atliekama ambulatoriškai gydytojų kabinetuose, klinikose ir ligoninėse. Vyro nevaisingumas po vazektomijos nėra fiksuojamas iš karto – reikia palaukti nuo keleto savaičių iki kelių mėnesių, kadangi nevaisingumas nustatomas tik tada, kai vyro sėkloje neaptinkama spermatozoidų.