A. Duda prašo dislokuoti JAV branduolinę ginkluotę Lenkijoje
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda viešai kreipėsi į JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją, ragindamas dislokuoti amerikiečių branduolinę ginkluotę savo šalies teritorijoje. Tokį sprendimą jis argumentuoja Rusijos keliama grėsme ir poreikiu stiprinti NATO rytinį sparną.
Neseniai vykusio „Financial Times“ interviu metu A. Duda priminė, kad Aljanso sienos išsiplėtė į rytus dar 1999 metais, todėl ir gynybiniai pajėgumai turėtų būti adaptuojami atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę realybę. Lenkijos prezidentas taip pat teigė, kad branduolinio ginklo dislokavimo klausimą jau aptarė su specialiuoju JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Ukrainos ir Rusijos klausimais. Anot A. Dudos, NATO privalo aktyviai reaguoti į agresyvius Rusijos veiksmus regione.
„Rusija net nesuabejojo, kai perdavė branduolines galvutes Baltarusijai. Jie niekieno neklausė leidimo,“ – pažymėjo Lenkijos prezidentas[1].
Pasak A. Dudos, branduolinė ginkluotė būtų efektyvi atgrasymo priemonė, mažinanti Rusijos agresijos tikimybę.
„Mes manome, kad turime teisę į tokią pat gynybą, kokią turi kitos NATO valstybės. JAV branduolinių pajėgumų buvimas mūsų teritorijoje aiškiai parodytų, kad esame pasirengę gintis nuo bet kokių galimų grėsmių“, – teigė Lenkijos prezidentas.
J. D. Vance’as sako būtų šokiruotas, jei D. Trumpas sutiktų su Lenkijos reikalavimu
Tačiau kol Lenkijos prezidentas bando gauti branduolinių ginklų, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as išreiškė visiškai priešingą nuomonę. Jis teigia, kad būtų šokiruotas, jei JAV prezidentas pritartų branduolinių pajėgumų dislokavimui rytinėje Europoje.
„Aš asmeniškai nekalbėjau su prezidentu apie šį konkretų klausimą, bet būčiau šokiruotas, jei jis palaikytų tokią iniciatyvą“, – teigė J. Vance‘as, akcentuodamas sprendimo kompleksiškumą ir galimą politinę įtampą, kurią sukeltų toks žingsnis.
Pasak J. Vance’o, nors Vašingtonas supranta NATO partnerių saugumo susirūpinimą, branduolinio ginklo dislokavimas būtų itin jautrus ir nepamatuotas sprendimas. Jo teigimu, JAV jau ir taip aktyviai stiprina rytinio NATO flango saugumą dislokuodamos papildomą karių skaičių ir karinę techniką, todėl branduolinės ginkluotės perkėlimas šiuo metu gali būti vertinamas kaip perteklinis žingsnis.
Tačiau ekspertai neatmeta galimybės, kad ši Lenkijos iniciatyva gali pradėti platesnę diskusiją NATO viduje apie Aljanso strateginę kryptį ir regioninę gynybą. Jau dabar Vašingtonas aktyviai derasi su sąjungininkais dėl tolesnių žingsnių rytinio flango saugumo klausimais, todėl neatmestina, jog JAV vadovybė bent jau svarstys šį pasiūlymą politiniu lygiu.
Rusija branduolinių ginklų dislokavimą vertintų kaip provokaciją
Nepaisant Lenkijos užsidegimo šalyje turėti pranduolinių ginklų, ekspertai perspėja, kad toks sprendimas Rusijoje būtų vertinamas kaip tiesioginė provokacija, kelianti grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui. Pasak politinių analitikų, Rusija neabejotinai imtųsi atitinkamų atsakomųjų veiksmų, stiprindama savo karinę infrastruktūrą prie NATO valstybių sienų.
„Financial Times“ korespondentas ir analitikas Raphaeli Minderis tikino, kad „Kremlius tokį žingsnį suprastų kaip rimtą grėsmę. Šis prašymas Maskvoje tikrai bus vertinamas kaip provokacinis.“
Jo vertinimu, dėl to gali paaštrėti NATO ir Rusijos santykiai, sukeliantys papildomų saugumo problemų regione. Tad Lenkija gali ne tik neužsitikrinti didesnio saugumo, bet netgi atvirkščiai – smarkiai pabloginti situaciją.
