Šimtų milijardų dolerių nebus: Ukraina nesutinka su 500 mlrd. dolerių reikalavimu
Ukraina pasipriešino JAV reikalavimui, kad 500 milijardų JAV dolerių fondas būtų dalis susitarimo, suteikiančio Vašingtonui prieigą prie Ukrainos mineralinių išteklių, rašo „Bloomberg“ remdamasis su derybomis susipažinusiu Ukrainos valdininku.[1]
Pasak agentūros, į fondą ateinančios lėšos turėtų kompensuoti Vašingtonui už pagalbą, suteiktą Kijevui nuo karo veiksmų pradžios. Tuo pačiu metu Ukrainos pusė teigia, kad kompensacijos suma turėtų būti maždaug penkis kartus mažesnė – apie 90 milijardų JAV dolerių, nurodė „Bloomberg“ pašnekovas.
Šaltinis pridūrė, kad kliūtis derybose tebėra Jungtinių Valstijų garantijų Kijevui dėl būsimos karinės ir finansinės pagalbos trūkumas.
Ukrainos leidinio „New Voice“ (NV) pašnekovas paaiškino, kad Kijevas sumažino fondo dydį iki 100 milijardų JAV dolerių ir perdavė šį pasiūlymą JAV specialiajam įgaliotiniui Keitui Kelogui (Keith Kellogg).
„Anksčiau Jungtinės Valstijos siūlė, kad fondo dydis siektų 500 milijardų JAV dolerių, dabar mes sumažinome šį pasiūlymą iki 100 milijardų dolerių ir perdavėme jį K. Kelogui“, – NV sakė šaltinis.[2]
Be to, Ukrainos valdžia išsakė savo pageidavimus, kad kitą savaitę Vašingtone įvyktų asmeninis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Amerikos prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) susitikimas, kurio metu jie asmeniškai aptartų visas galimas susitarimo sąlygas.
Susitarimas dėl naudingųjų iškasenų
Vasario viduryje V. Zelenskis atmetė JAV iždo sekretoriaus Skoto Besento (Scott Bessent) pateiktą susitarimo dėl naudingųjų iškasenų projektą. Ukrainos vadovas nurodė, kad dokumentas yra „neaiškus“ ir jame „nėra nė žodžio“ apie saugumo garantijas Kijevui. Jis taip pat pažymėjo, kad D. Trampo nurodyta 500 milijardų JAV dolerių suma viršija karinės pagalbos, kurią Ukrainai faktiškai suteikė Jungtinės Valstijos, sumą.
Žlugus sandoriui, D. Trampas aštriai sukritikavo V. Zelenskį. Amerikos lyderis jam priekaištavo dėl nenoro rengti rinkimus Ukrainoje, pavadino jį „diktatoriumi“ ir atkreipė dėmesį į žemą jo palaikymo reitingą. D. Trampas taip pat suabejojo V. Zelenskio asmeninio dalyvavimo potencialiose taikos derybose su Rusija būtinybe. Ukrainos prezidentas atsakė, kad D. Trampas pateko „į Rusijos dezinformacijos įtaką“.[3]
Po eilinio pokalbio prabilta apie viltį
Vasario 19 dieną JAV specialusis prezidento pasiuntinys K. Kelogas atvyko į Kijevą su trijų dienų vizitu. Po susitikimo su juo V. Zelenskis paskelbė kad atgijo viltis pasiekti tvirtą susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, K. Kelogas diskusijas su Ukrainos lyderiu pavadino „teigiamomis“. Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas nurodė, kad ekspertai nuo vasario 24 dienos pradės rengti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis dėl retųjų mineralų naudojimo.
Vasario 22 d. „The New York Times“ ir NV rašė, kad V. Zelenskiui atsisakius sandorio, Jungtinės Valstijos sugriežtino kai kuriuos susitarimo punktus. Naujoje versijoje siūloma 100 proc. būsimo fondo nuosavybės priskirti Jungtinėms Valstijoms ir paskirstyti fondo šalių įnašus santykiu nuo dviejų iki vieno, kai Ukrainos pusė prisideda prie dviejų trečdalių būsimų pajamų iš gamybos, o Amerikos pusė prisideda trečdaliu, kuris jau buvo suteiktas ginklų pavidalu.[4]
Fondo dydį siūloma nustatyti ties 500 milijardų dolerių riba, o susitarimas apima ne tik naudingąsias iškasenas, bet ir dujas bei naftą. Vašingtonas susitarimą laiko „grynai komerciniu“ ir diskusijas dėl saugumo garantijų siūlo aptarti atskirai, rašo NV. Be to, pagal susitarimą Jungtinės Valstijos neprisiima jokių investicinių įsipareigojimų.
Ukrainos pusė siūlo peržiūrėti fondo apimtį ir nustatyti poreikį fondo pinigus naudoti tik investicijoms Ukrainoje. NV šaltiniai mano, kad Kijevas artimiausiu metu bus priverstas pasirašyti susitarimą, kad „atblokuotų bendradarbiavimą dėl taikaus susitarimo“.
