<h2>Mada, o ypač pigi, sukelia priklausomybę</h2>
<p>Mažmeninė mados svetainė „Shein“ nuolat pildo savo puslapį naujų drabužių deriniais bei įvairiausio stiliaus apdarais neįtikėtinai pigiomis kainomis. Siūlydama skirtingų tipų akcijas bei pakartotinų užsakymų nuolaidų galimybę, pastaroji ne tik normalizuoja perteklinį vartojimą, bet ir palaipsniui jį didina[1].</p>
<p>Išties populiarūs prekių ženklai, tokie kaip „H&M“ ir „Zara“, jau daugelį metų taip pat spartina greitosios mados tempą. Ir visgi, 4 414 naujų stilių, kuriuos „H&M“ šiais metais įtraukė į savo JAV svetainę, nėra pats blogiausias dalykas, – iš esmės bene su visomis daug dėmesio sulaukiančiomis parduotuvėmis mes žengiame į itin greitą madą – begalinio vartotojiškumo tikimybę.</p>
<p>Ne paslaptis, kad Kinijos mados mažmeninės prekybos svetainė „Shein“ neseniai buvo įvertinta 100 mlrd. USD ir vien šiais metais savo svetainę papildė beveik 315 000 stilių[2]. „Shein“, be kita ko, turi tūkstančius gaminių, kurių kaina mažesnė nei 5 eurai: tarp tokių, kaip žinia, yra viršutiniai drabužiai ir mini sijonai; tuo tarpu didžiausią nerimą kelia daiktai vos už kelis eurus – juos žmonės perka, rodos, nė dorai nesvarstę.</p>
<blockquote>
<p>Kitais žodžiais tariant, mada, ypatingai pigi, sukelia nemenką priklausomybę. Štai kodėl mados prekės ženklas „Shein“ nuolat didina siūlomų stilių įvairovę, kol socialinės žiniasklaidos skelbimai bei klientų sukurtas turinys, toks kaip, pavyzdžiui, vaizdo įrašai, užtikrina, jog reguliarūs mados „narkomanai“ niekada nepamirštų kassavaitinio ir neretu atveju tik keliolika minučių trunkančio nuotaikos užtaiso, ištuštinančio piniginę.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fernand-de-canne-2fnmda6a5ck-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Simpatiškas asmuo, besisukiojantis vaizdo įrašuose, padeda žiūrovams pamiršti, kad jie stebi skelbimus</h2>
<p>Taip, entuziastingi bei perdėm stilingai atrodantys „YouTube“ naudotojai, įkūnijantys įprastą pirkėjams įvaizdį, normalizuoja mintį kiekvieną savaitę užsisakyti pilnus krepšius drabužių.</p>
<p>Remiantis kai kuriais tyrimais akivaizdu ir tai, kad yra tokių žmonių, kurie pradėjo per dažnai „vartoti“ greitąją madą nuo to laiko, kai studentų stipendija ar paskola suteikė galimybę gauti daugiau pinigų nei anksčiau. Aišku, dalis pasauliečių gana skeptiškai vertina mažas „Shein“ kainas, tačiau galiausiai dauguma iš jų vis tik „pasiduoda“.</p>
<p>Derėtų paminėti ir tai, jog žmonių priklausomybė tokių pirkimų atžvilgiu labiausiai suaktyvėjo pandemijos metu. Ir taip buvo todėl, kad pastarieji kelis kartus per dieną susidurdavo su tam tikrų internetinių parduotuvių skelbimais „Instagram“ tinkle bei svetainėse, kuriose buvo naudojami slapukai, reklamuojantys elementus, kuriuos jos anksčiau naudojo „Google“ arba kuriuos įtraukė į savo pageidavimų sąrašą. Taigi, padidėję pirkimų mastai, galima sakyti, tapo daugiau mažiau neišvengiami.</p>
<p>Kita vertus, nors ilgainiui neretai paaiškėja, kad kai kurie daiktai yra ne tokie, kaip aprašyme, kainos bei stiliaus santykis sugundo ne vieną.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/choi-sungwoo-4hwplzcj_y8-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Socialinis burbulas paauglystėje prisideda prie priklausomybės plėtojimo</h2>
<p>Galbūt dažnai jaučiatės taip, tarsi jums reikėtų vis kitokios aprangos kiekvieną kartą, kai išeinate į miestą? Žinoma, visi trokštame atrodyti puikiai, bet neabejoju, jog daugelis pripažintų, kad dalis pirkinių buvo spontaniški ir toli gražu nebūtini.</p>
<p>Šiaip ar taip, galime pasidžiaugti, jog ekologinių problemų sprendimų iniciatoriai bei įvairios su taršos mažinimu susijusios organizacijos skatina atsikratyti greitosios mados įpročio. Taigi, bjauri mados industrijos tikrovė ir jos poveikis žmonėms bei aplinkai yra žinomi ne tik iš dokumentinio filmo, pavadinimu „Tikroji kaina“, kurį žiūrėjome mokykloje, bet ir pagreitį įgaunančių iniciatyvų[3].</p>
<p>Nepaisant to, pigesnių mados prekių ženklų, tokių kaip „Boohoo“ ar „Shein“, kurių metinės pajamos išaugo nuo 2 mlrd. eurų 2018 m. iki 15,7 mlrd. eurų 2021 m., augimas paskatino pirkimo, dėvėjimo, išmetimo bei dažnesnio tokio įpročio kartojimo veiksmus, nuo kurių atsiriboti darosi vis sunkiau. Kita vertus, nors prekės ženklai po truputį pereina nuo greitos prie „amžinos mados“, visgi kyla klausimas: ar nauji drabužiai iš tiesų yra tvarūs?</p>
<p>Taip, kol vieni maitina savo priklausomybę „Vinted“ programėle, kiti gi antrina impulsyviai vartojančiai kultūrai, galingesnei už troškimą kurti planetą, kurioje drabužių siuvimo darbuotojos galėtų dirbti saugioje aplinkoje, jau nekalbant apie laimingą ir visavertį gyvenimą. (Šiuo metu kai kurios „Shein“ sandėlių darbuotojos dirba daugiau nei 75 valandas per savaitę, gaudamos tik vieną laisvą dieną per mėnesį; gavęs pranešimą apie darbo sąlygas gamyklose, „Shein“ tikino atliksiąs tyrimą.)</p>
<blockquote>
<p>Itin greitos mados proveržis taip pat nėra gera žinia planetai. Tokiu tempu, kokį regime šiandien, iki 2050 m. mados pramonė greičiausiai sunaudos beveik ketvirtadalį pasaulinio anglies biudžeto. Ir nors maždaug 60 % Z kartos žmonių tvirtina pakeitę savo asmeninius išlaidų įpročius bei elgesį, kad sumažintų poveikį aplinkai, bet atrodo, jog pastarieji taipogi skatina greitos mados augimą – požiūrio ir elgesio atotrūkis vis dar yra didžiulis.</p>
</blockquote>
<p>Neabejojama, kad visiškas greitosios mados atsisakymas jauniems žmonėms irgi keltų nemenką iššūkį, dar labiau apsunkindamas menamų grožio standartų siekimą. Tačiau korporacijų atskaitomybė – dar ne viskas: kiekvieno pasauliečio indėlis privalo būti jo prioritetų sąraše.</p>
