Įteisindamas medikamentinį lyties keitimą A. Dulkys viršijo savo įgaliojimus?

Nemokamo medikamentinio lyties keitimo nepakaks

Rugpjūčio pradžioje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys priėmė sprendimą palengvinti translyčių asmenų gyvenimą ir suteikti galimybę oficialiai, pasinaudojant Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšomis medikamentų pagalba pasikeisti savo lytį. Tiesa, kol kas neplanuojama finansuoti hormonų ir lyties keitimo operacijų, tačiau su translyčiu save laikančiu asmenimi dirbs gausus medikų būrys. Visgi, opozicija svarsto, kad tiek LGBT bendruomenei nepakaks ir jie sieks visapusiško finansavimo iš valstybės lėšų, kai tuo pačiu sunkūs ligoniai ne visada gauna pagalbą iš valstybės. Politologas Vytautas Sinica mano, kad A. Dulkys tokiu savo sprendimu ne tik žaloja žmones, bet ir prieštarauja pačiai Konstitucijai.

Toks ministro A. Dulkio vienbalsis mostas kaipmat papiktino Seimo opoziciją, mat, kaip tikina Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, medikamentinis lyties keitimas turi būti reglamentuotas įstatymu, o ne ministro sprendimu^[1]. Parlamentarę tai ne juokais papiktino – juk dabar ir taip stokojame lėšų sunkiai sergančiųjų gydymui, tai už tas lėšas leisime keisti savo lytį to panorėjusiems?

Skelbiama, kad su žmonėmis, norinčiais pasikeisti savo lytį, dirbs 8 skirtingų specializacijų specialistai, įskaitant ir šeimos gydytoją, psichiatrą, endokrinologą, akušerį ginekologą, urologą ir kt. Jie nusprendusius pakeisti savo lytį konsultuos ir skirs reikiamus tyrimus. Ir visa tai jiems nieko nekainuos – diagnozavimo ir gydymo paslaugos bus apmokamos PSD lėšomis^[2].

Nepaisant to, kad pasak A. Širinskienės, translyčiai asmenys neapsiribos tik šiuo sprendimu ir sieks visiško lyties keitimo operacijų kompensavimo. Kitas neraminantis aspektas yra tas, kad lyties keitimas apskritai turi būti apibrėžtas įstatymu, o ne ministro sprendimu.

„Greičiausiai grįžus jau reikės svarstyti rudens sesijoje, ar neverta kreiptis į Vyriausiąjį administracinį teismą, ginčijant patį įsakymą, kaip neteisėtai priimtą. Ir, be abejo, tas rodo ir ministro prioritetus, ir valdančiosios daugumos, matyt“, – teigė A. Širinskienė^[1].

Ministras viršijo savo įgaliojimus?

Tokiam A. Dulkio žingsniui kritikos nepagailėjo ir Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas V. Sinica. Ir ne tik todėl, kad tokiu sprendimu nebus sprendžiama asmenų, turinčių lyties tapatumo sutrikimą problema, bet ir todėl, kad A. Dulkys, priimdamas šį sprendimą, viršijo savo įgaliojimus.

V. Sinica pastebi, kad šiuo įsakymu dėl medikamentinio lyties keitimo įteisinimo Lietuvoje A. Dulkys tiesiogiai prieštarauja Konstitucijai. Pasirodo, šio klausimo apskritai nebuvo galima reguliuoti niekaip kitaip kaip tik įstatymu, kurį priima Seimas. Ir taip esą išaiškino ne kas kitas kaip Konstitucinis Teismas.

Tas pats esą pažadėta ir civiliniame kodekse, kur dar prieš 20 metų buvo pažadėtos, bet taip ir nerealizuotos lyties keitimo sąlygos ir tvarka. Tačiau net ir ten rašoma, kad jos bus reglamentuojamos įstatymu, o ne ministro sprendimu.

„Ministro pretekstas įteisinant „lyties keitimą“ – Lietuvos 2007 m. pralaimėta byla Europos žmogaus teisių teisme. Bet Lietuva tą bylą pralaimėjo ne todėl, kad neleidžia „keisti lyties“. Pralaimėjo, nes pažadėjo tokią galimybę, tad sukūrė teisėtą lūkestį ir netesėjo. Tad kitas galimas kelias – tiesiog ištrinti kvailą pažadą iš Civilinio kodekso“, – savo feisbuko paskyroje rašė V. Sinica.

Kelių buvo ir daugiau

Laisvos visuomenės instituto (LVI) valdybos narė, teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė atkreipė dėmesį, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešime spaudai rašoma, kad: „Dar 2011 m. Lietuva pralaimėjo bylą Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme (ETŽTT), vienas įvardijamų pažeidimų – teisės aktų, užtikrinančių translyčių asmenų teisę į sveikatos paslaugas, nebuvimas“, tačiau ir čia yra daug neatitikimų^[3].

Visų pirma, anot jos, jokie tarptautiniai teisės aktai Lietuvos neįpareigoja įteisinti lyčių keitimo, o apskritai teisė keisti lytį privalomuose žmogaus teisių dokumentuose net neegzistuoja. 

O štai net ir pats Civilinio kodekso 2.27 straipsnis numato, kad „lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“, o įstatymų leidybos galia išimtinai suteikiama tik Seimui.

O štai kelių, pasak K. Zamarytės-Sakavičienės, buvo ne vienas ir Seimas galėjo pasirinkti, ar priimti lyties keitimo įstatymą, ar panaikinti CK 2.27 straipsnį, kad jis nesukurtų nepagrįstų teisinių lūkesčių, ar galiausiai priimti CK 2.27 straipsnį, keičiantį įstatymo projektą, kuris aiškiai parašytų, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė^[3].

Lytis gali būti tik prigimtinė

Nepaisant to, iš tiesų prigimtinės lyties, anot teisininkės, pakeisti neįmanoma, o priešingą lytį galima tik imituoti. Tačiau net ir tai darant labai greitai galima sugriauti jaunų ir sveikų žmonių gyvenimus.

„Apie kenksmingą priešingos lyties hormonų poveikį nutuokia ir Aprašo rengėjai. Pavyzdžiui, numatoma, kad ginekologas ir (ar) urologas prieš skirdami gydymą hormoniniais vaistais, konsultuos pacientą dėl šių vaistų poveikio vaisingumui. Toliau jau rašoma, kad esant nevaisingumui, tie patys gydytojai taikys nevaisingumo gydymo metodus“, – teigė K. Zamarytė-Sakavičienė^[3].

Teisininkė pastebėjo, kad A. Dulkys įteisino medikamentinį lyties keitimą būtent tada, kai buvo nuspręsta Jungtinėje Karalystėje uždaryti vienintelį mokslinį vaikų lyties disforijos centrą dėl nesibaigiančių skandalų, procedūrų saugumo ir mokslinio pagrįstumo stokos.

Štai, pasak jos, net Švedijos Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba šiemet išleido gaires, kuriose jaunimui rekomenduoja vengti hormoninių terapijų. Pasaulyje vis daugiau tokių centrų užveria savo duris, bet dar veikiantys gali padaryti negrįžtamus pokyčius ir žalą jaunuolio organizmui. O Lietuva būtent tokiu keliu ir eina.