<h2>Europos Žmogaus Teisių Teismas verčia Lietuvą persvarstyti „Romuvos“ pripažinimo klausimą</h2>
<p>„Romuva“ yra ne tik Kaune veikiantis kino centras, tačiau ir senovės baltų religinė bendrija, įkurta dar XX a. ir daugiausia veikianti Lietuvoje bei tęsianti baltiškąsias tradicijas, kurios išliko folklore ir papročiuose. „Romuvos“ tikėjimas gali būti laikomas kultūrinio pasididžiavimo dalimi, kaip ir tradicinis menas, baltiškasis folkloras, tradicinių švenčių šventimas, tradicinių dainų dainavimas[1].</p>
<p>Vis dėlto, nors ir patys lietuviai yra kilę iš baltų genties, o senosios mūsų protėvių religijos plačiai apdainuotos ir aprašytos folklore, šiuolaikinė valdžia nėra linkusi valstybiniu lygmeniu pripažinti šios religinės bendrijos, o tam trukdo ir katalikų bažnyčios įsikišimas į politinio gyvenimo realijas.</p>
<p>Seime dar 2019-ais svarstytas „Romuvos“ valstybinio pripažinimo klausimas vėl sugrįžta į darbotvarkę. Dar tais pačiais 2019-ais, „Romuva“ nepalankų Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT), o 2021-ais EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.</p>
<p>Todėl, bendrijos pripažinimo ateitis vėl sugrįžo į mūsų politikų rankas. Gruodžio 7 d. Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“: už siūlymą balsavo 41 Seimo narys, 18 balsavo prieš, 18 – susilaikė. Projektas bus svarstomas komitetuose, o balsavimas numatytas gruodžio 16 d.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/valdemaras-d-_mhsonbylo0-unsplash.jpg" alt="„Romuvos“ pripažinimas" /></p>
<h2>Pagonių ir katalikų pasaulėžiūros karas XXI a. Lietuvoje</h2>
<p>Naująjį „Romuvos“ projektą pristatė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ir pažymėjo, kad tiesiog siekia įgyvendinti EŽTT sprendimą:</p>
<blockquote>
<p>„EŽTT nustatė konvencijos pažeidimus, Strasbūro teismas konstatavo, kad religinės bendrijos prašymas dėl pripažinimo suteikimo buvo nagrinėjamas neobjektyviai“, – teigia Žmogaus teisių komiteto vadovas[2].</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu pati „Romuvos“ vadovė į situaciją žvelgia ne iš teisinės, tačiau iš žmogiškosios ir praktinės pusės. Krivė Inija Trinkūnienė teigia, kad valstybės pripažinimas bendruomenei būtų itin reikšmingas, nes leistų jaustis pilnaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama tikėjimo laisve, pavyzdžiui, pagal šį tikėjimą sudaromos santuokos būtų oficialiai pripažintos valstybiniu lygmeniu.</p>
<p>Prieš laukiantį naująjį balsavimą, į situaciją kitu kampu žvelgia ir kai kurie parlamentarai. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigia, kad ankstesnis bendrijos prašymas buvo nagrinėtas neobjektyviai:</p>
<blockquote>
<p>„Reikia atsiprašyti dalies Lietuvos piliečių ir ištaisyti klaidą. Žiūrėkime į Konstituciją, žmogaus teises ir laisves. Nori jie tikėti į šį dievą, jie ir tikės. Kodėl mes turime reguliuoti vienų ar kitų žmonių teisę į ką nors tikėti?“, – kalbėjo A. Sysas.</p>
</blockquote>
<p>Vis dėlto, įžvelgiama ir kita „Romuvos“ narius prašyti valstybinio pripažinimo skatinanti aplinkybė. Jei valstybė bendriją vis tik pripažins, „Romuva“ įgys teisę į žemės mokesčio lengvatą, o jos kriviai bus privalomai draudžiami valstybės socialiniu draudimu[3]. Būtent galimą finansinės naudos aspektą akcentuoja ir Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Viktoras Pranckietis. Jis pažymi ir tai, kad „Romuva“ pagonių tikėjimo tradicijų netęsia:</p>
<blockquote>
<p>„Manau, kad to, kas yra parašyta, tęstinumas kažkokių tradicijų, nebuvo kelis šimtus metų, turbūt ir daugiau, ir mes dabar imame atgaivinti, manau kad tai vienintelis gražus tikslas, tai siekimas gauti tos srities pinigų. Raginu nebalsuoti“, – taip šia tema pasisako V. Pranckietis.</p>
</blockquote>
<p>Primename, kad Seimas 2019-ais jau svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė. Dieną prieš balsavimą Seime, į diskusiją nekviesta įsitraukė katalikų bažnyčios vadovybė. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas laišku kreipėsi į parlamentarus ir išdėstė argumentus, kodėl Seimas neturėtų suteikti <span id="more-394054"></span>valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Dar anksčiau, bažnyčia norėjo šį klausimą iš Seimo darbotvarkės pašalinti[4].</p>
<p>Šiuo metu Lietuvoje oficialiai pripažintomis laikomos 9 religinės bendrijos. Dar 4 netradicinės religinės bendrijos atskirais Seimo nutarimais laikomos „valstybės pripažintomis“: baptistai, adventistai, sekmininkai ir Naujoji apaštalų bažnyčia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/philip-mackie-oxgyc8wknyc-unsplash.jpg" alt="„Romuvos“ pripažinimui priešinasi bažnyčia" /></p>
<h2>„Romuva“ remiasi gamtos šventumu ir amžinybe</h2>
<p>„Romuva“ remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas ir atstovauja senųjų protėvių, žemdirbių praktikuotą religiją, dar vadinamą chtoniškąja arba žemės ir požemio. Šios religinės bendrijos nariai tiki, kad gyvybė yra platus konceptas, o ne tik biologinė gyvastis. Ypač didelis dėmesys skiriamas gamtai, kuri yra laikoma šventa ir amžina[5].<sup id="cite_ref-VDU_2-5" class="reference"></sup></p>
<p>„Romuvos“ bendrijos nariai garbina senuosius dievus ir deives: Perkūną, Žemyną, Laimą, Gabiją. Gerbiami ir mirę protėviai, tikima pomirtiniu gyvenimu Dausuose. Pagrindinės bendrijos šventės yra glaudžiai susijusios su gamta, saulėgrįža ir lygiadieniu, tačiau minimos ir Velykos, Kalėdos, Ilgės. Bendrijai vadovauja krivis, o nuo 2014-ųjų šias pareigas eina I. Trinkūnienė.</p>
<p><sup id="cite_ref-Romuva_36-3" class="reference"></sup></p>
