P. Sanchezas: socialinės žiniasklaidos naudotojai griauna demokratiją
Ispanijos kairiųjų premjeras Pedro Sánchezas nori panaikinti visų socialinės žiniasklaidos vartotojų anonimiškumą[1]. Tai apimtų naudotojų registraciją ir dezinformacijos sekimą. Apie anonimiškumo internete mažinimą arba vartotojų anonimiškumo panaikinimą diskutuoja daugelis šalių. Tokiu būdu reaguojama į didėjantį susirūpinimą dėl apgaulės ir dezinformacijos poveikio, kuris daro įtaką politinėms diskusijoms.
„Jei leisime melagingai informacijai nukreipti politines diskusijas <…>, tai pakenks demokratijai“, – perspėjo Sánchezas. Plano taikymui prižiūrėti bus sudaryta tarpžinybinė komisija, kuri ateinančius trejus metus posėdžiaus kas tris mėnesius, kad užtikrintų jo laikymąsi. P. Sanchezas mano, jog dalis socialinės žiniasklaidos naudotojų griauna demokratiją – todėl turėtų už šiuos veiksmus atsakyti. Viena iš siekiamybių – kad Europos Sąjungą (ES) panaikintų anonimiškumą socialinėje žiniasklaidoje[2]. Apie tai pastarasis prakalbo Pasaulio ekonomikos forume Davose.
„Mažo restorano savininkas atsako, jei jo maistas nuodija klientus; socialinės žiniasklaidos magnatai turėtų atsakyti, jei jų algoritmai nuodija mūsų visuomenę“, – sakė jis, pridurdamas, esą tokiu būdu būtų susigrąžinta kontrolė.
„Padarykime socialinę žiniasklaidą vėl didžią“, – tikino jis. Dalis žmonių netruko padaryti išvadą, jog toks pasakymas pamėgdžioja JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos šūkį.
P. Sanchezas manymu, nors socialinė žiniasklaida davė naudos apjungdama žmones, ji turi neigiamų pusių.
P. Sanchezas siūlo didesnes baudas, skiriamas žiniasklaidos bendrovėms
Žinoma, kad socialinės žiniasklaidos algoritmai, remdamiesi duomenimis, nustato, kokį turinį rodyti. Pasak Sanchezo, bandymai patraukti socialinę žiniasklaidą atsakomybėn iki šiol buvo rizikingi. Jis paminėjo ir neva didžiausią iki šiol ES socialinės žiniasklaidos bendrovei skirtą baudą, sudariusią 0,6 proc. jos metinio pelno, ir paragino skirti griežtesnes baudas.
Iš tiesų, pastarasis nevengia kritikuoti taip vadinamų socialinės žiniasklaidos baronų. Kartoja ir buvusio JAV prezidento Joe Bideno komentarus apie oligarchiją bei „technologijų pramonės kompleksą“, keliantį grėsmę demokratijai. Žinoma, jog 2025 m. sausio 16 d. J. Bidenas atsisveikinimo kalboje išreiškė susirūpinimą dėl besiformuojančios oligarchijos, kuri, jo teigimu, kelia grėsmę Amerikos demokratijai[3]. Jis pabrėžė, kad valdžią turi nedaugelis itin turtingų asmenų, kurie gali sugriauti tai, kas yra sukurta.
Tačiau pasigirsta į P. Sánchezo nugarą smaigstomų komentarų. Kai kurie mano, jog siekis panaikinti anonimiškumą gali būti dar viena pritarimo jo politikai išraiška persekiojant tuos, kurie mąsto kitaip.
Norint naudotis socialine žiniasklaida, Australijoje reikės patvirtinti savo tapatybę
Australija ėmėsi veiksmų prieš internetines patyčias, pašalindama žalingą turinį[4]. Prie sprendimo prieita suintensyvėjus diskusijoms po kelių internetinio priekabiavimo skandalų. Nutarimas įgyvendintas 2024 m. lapkričio mėnesį, draudžiant jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip „TikTok“, „Facebook“, „Instagram“ ir „X“. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkritį. Tai reiškia, jog reikės parodyti asmens tapatybės dokumentą, taigi iš esmės bus panaikintas anonimiškumas. Socialinės žiniasklaidos bendrovės turės vienerius metus pasiruošti draudimo įgyvendinimui, kitaip joms gresia baudos iki 50 milijonų Australijos dolerių už sisteminius pažeidimus.
Siekiant užtikrinti amžiaus patikrinimą, Australijos vyriausybė skyrė 3,4 milijono Australijos dolerių bandomajam projektui, kuriame bus išbandyti įvairūs amžiaus nustatymo metodai su 1 200 dalyvių. Nors šis įstatymas – pirmasis tokio pobūdžio pasaulyje, kyla susirūpinimas dėl spragų, pavyzdžiui, naudojant netikrus asmens tapatybės dokumentus ar programinę įrangą, galinčią apgauti amžiaus patikrinimo sistemas. Įdėją tuo tarpu palaiko 77 proc. australų.
Vis dėlto, Australijos žingsnis sulaukė užsienio šalių dėmesio. Pasaulio vyriausybės sprendžia, kaip reguliuoti socialinę žiniasklaidą, ir šis teisės aktas gali tapti precedentu. Tačiau neaišku, ar jis taps pavyzdžiu kitiems, ar – pamokančia istorija.
Pietų Korėja – viena pirmųjų šalių, privertusių registruotis naudojant tapatybę
Technologijų bendrovės – nelabai sužavėtos šiuo sprendimu.
„Meta“ manymu, nėra priemonių, kurias galima taikyti plačiu mastu minėtam siekiui įgyvendinti. „X“ Platforma išreiškė susirūpinimą, kad įgaliojimai gali būti panaudoti žodžio laisvei apriboti. Tačiau priešinasi ne tik bendrovės. Žmogaus teisių teisės centras Australijoje suabejojo įstatymo projekto teisėtumu, pabrėždamas, esą jis atveria duris duomenų rinkimui. Pavieniai žmonės piktinasi, esą šios priemonės gali lemti persekiojimus.
Pietų Korėja buvo viena iš pirmųjų šalių, 2007 m. bandžiusių priversti interneto vartotojus registruotis naudojant tikrąją tapatybę. Šis muilo burbulas subliūško 2012 m., panaikinant sistemą dėl konstitucijoje išreikštų abejonių ir didelio masto duomenų nutekėjimo atvejų[5].
Kinijoje diskutuojama apie gana naują praktiką, – vartotojams siūloma registruotis naudojant savo tikrąją tapatybę, kuri susieta su jų telefono ir socialinio draudimo numeriais[6]. Šalis jau seniai kontroliuoja informaciją ir stebi elgesį internete. Socialinės žiniasklaidos platformose, tokiose kaip „Weibo”, „Xiaohongshu” ir „Douyin”, naudotojų buvimo vietos jau rodomos jų pranešimuose.
Indija 2021 m. įvedė naujas socialinės žiniasklaidos taisykles, kurios riboja anonimiškumą[7]. „WhatsApp“ yra įpareigotos identifikuoti ir sekti pirminį žinučių siuntėją, ypač kovojant su dezinformacija.
