Amžina diskusija: rašymas yra talentas ar įgūdis?
Pradėkime nuo to, kad rašymas ilgą laiką buvo vertinamas kaip talentas, kuriuo gali pasigirti tikrai ne visi arba įgūdis, ties kuriuo reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Iš tiesų, akademikai ir visuomenė ilgą laiką nesutarė ar kūrybiško bei tikslaus rašymo galima išmokti, ar tai yra kažkas, ką mes paveldime. Juk daugelis mano, kad gebėjimas suregzti įdomias, įtraukiančias istorijas, tekstus ar net eiles yra prigimtinis talentas, kurio nei prarasime, nei kitam perleisime.
Kita vertus, daug dirbant ir tobulinant save galima išmokti beveik visko. Juk skaitant kitų istorijas, perimant tam tikrą stilių ir braižą, gerinant kalbos bei rašymo kokybę galima parašyti kažką iš tiesų įspūdingo. Tiesa, dažniausiai atsakymas slypi kažkur per viduriuką. Tikrai puikiems rašytojams reikia ir daugybės darbo, ir talento, o kai kurie šio meno taip niekada ir neįvaldo[1].
Arba tiksliau kalbant, neįvaldė, mat dabar, inovacijų ir išmaniųjų technologijų dėka kurti ir rašyti gali visi. Juk tikriausiai daugelis esame girdėję apie „Grammarly” ar „GrammarChecker”. Gramatikos tikrinimo įrankiai gali būti įdiegiami tiesiog mūsų naršyklėse, o telefonų įrenginiuose mūsų žinutės taip pat gali būti taisomos. Mums patiems nebetenka galvoti kada gi kabinti nosinę ar padėti kablelį, viską už mus padaro technologija.
Dabar net sakinių eiliškumą, logiką ar žodžio tinkamumą rekomenduoja viena iš gramatikos taisymo programų. Mums patiems nereikia galvoti kaip aiškiai ir kokybiškai perteikti mintį, o tai reiškia, kad iš tiesų mes net neberašome. Taip, praktikoje, mūsų pirštai juda klaviatūros klavišais, mes skaitome ir matome renkamus žodžius. Vis dėlto, tiek techninis redagavimo procesas, tiek ir didžioji dalis pačios kūrybos nugula ant kompiuterio pečių.
Tuomet susiduriame su įdomia dilema. Juk, iš pirmo žvilgsnio, dabartiniais laikais itin vertinamas išskirtinumas ir unikalumas, to atvaizdavimas kūryboje. Kita vertus, tokios kalbos dažniau yra tiesiog priedanga, nes daugelį bet kokio mūsų įdirbio ar talento reikalaujančių darbų šiandien už mus atlieka mašinos.
Pavyzdžiui, geras taksistas senais laikais puikiai žinojo savo miesto gatves ir skersgatvius, gebėjo rasti greičiausius išvažiavimus. Šiandien visa tai pasiūlo navigacijos sistema. Kinta net ugdymas: gerų, įtraukti gebančių mokytojų ar dėstytojų atrasti vis sunkiau, o jaunajai kartai informaciją prieinamiau pateikia išmaniosios programos, robotai ar tiesiog atsitiktinai rasti vaizdo įrašai „YouTube” platformoje.
Taigi, ar šiandien rašytoju, žurnalistu, galbūt net poetu būti gali bet kas? Teoriškai – tikrai taip, tačiau dažniausiai atsakymas nėra galutinis. Tad pažvelkime į tai, kokias funkcijas atlieka gramatikos taisymo programos ir ką tai reiškia rašymui kaip talentui ar net darbo įgūdžiui.
Populiariausios taisymo programos padeda pastebėti praleistą raidę arba stilingai suformatuoti tekstą
Kažkada mūsų rašybą prižiūrėjo „Clippy”. Vėliau atėjo „Siri” ir „Alexa” metas, tada naršyklės įdieginių ir galiausiai, „Grammarly” bei kitų analogiškų dirbtinio intelekto pagrindu sukurtų programų laikotarpis. Iš tiesų, „Grammarly” gali palengvinti kiekvieno daug rašančio žmogaus gyvenimą. Juk programa praneša ne tik apie praleistą raidę ar skyrybos ženklą.
„Grammarly” padeda parinkti tinkamiausius žodžius, atsižvelgiant į bendrą teksto foną ir turinį. Taigi iš esmės, gelbėja ir stokojant kūrybiškumo, o gal net elementaraus žodyno. Kai kuriais atvejais tai gali itin pasitarnauti. Pavyzdžiui, rašant užsienio kalba, galima manyti, jog nesame tokie įgūdę, tad galime netyčia pasirinkti netinkamą žodį ir naudoti jį prastame kontekste.
Vis dėlto, dažnu atveju „Grammarly” tiesiog pagalvoja už mus, mums patiems dar net nespėjus pasirinkti kuriuo kūrybiniu keliu tekstą nuvesti. Jei žvelgtume į trumpos apimties, gana šablonišką socialinių medijų tekstą, vargu ar pastebėtume, kuris rašytas žmogaus, o kuris yra visiškas „Grammarly” pasiūlymų kūrinys. Tiesa, pastarasis tikriausiai būtų parašytas be klaidų. Ne paslaptis, jog kartais net ir n-tąjį kartą tikrinant tekstą, vienas ar kitas kablelis ar rašybos klaida ima ir praslysta pro akis[2].
Kai kurie pažengę rašytojai arba akademikai naudoja ir „Hemingway Editor” programą, pavadintą žymiojo rašytojo Ernesto Hemingvėjaus vardu. Ši programa parodo skaitomumo ir suprantamumo rodiklį, o neteisingai vartojami žodžiai ar apkrauti sakiniai yra pabraukiami: pasyvas bus pabraukiamas žaliai, frazės, kurias galima sutrumpinti ar pakeisti violetine spalva. Sunkiai suprantamos teksto dalys paryškinamos geltonai, o visiškai netinkamos raudonai.
Tiesa, toks korektūros būdas tikrai ne visiems rašytojams yra prie širdies. Programa „Hemingway Editor” gana griežtai taiso stiliaus klaidas, siūlydama savo variantus, tad aklai pasikliaujant ja galima visiškai pakeisti teksto mintį ir prasmę. Be to, programa yra mokama, tad ją dažniausiai renkasi jau žinantys stipriąsias ir silpnąsias jos puses.
Alternatyviu pasirinkimu gali tapti „ProWriting Aid”. Ši programa ne tik padės išvengti gramatinių ar stiliaus klaidų, bet ir plagiato atvejų, o tai ypač svarbu rašant akademinius darbus. „ProWriting Aid” gali veikti ir „Google Docs” formate ir kitose platformose. Stiprioji programos pusė yra žodynas. Jūsų pasirinktam žodžiui gali būti pasiūlyta daugiau nei 10 sinonimų, tad pasirinkus tikslingai, tekstas gali tapti nenuobodus, įtraukiantis, turtingas žodynu.
Programa siūlo ir nemokamą paketą, ir maždaug 70 JAV dolerių per metus kainuojantį pilną paketą. Tiesa, svarbu paminėti, kad „ProWriting Aid” galima įdiegti tik „Chrome” naršyklėje, tad naudojantiems „Safari” ar „Firefox” ši programa nėra tinkama.
Prakalbus apie naršykles, verta paminėti paprastus gramatikos taisymo plėtinius. Nuėjus į savosios „Chrome” naršyklės „Nustatymai” skiltį, pasirinkite „Išplėstinius nustatymus”. Tuomet, kategorijoje „Privatumas”, pasirinkite rašybos klaidų taisymo opciją. Dabar, visi jūsų rašomi tekstai bus peržiūrimi, o neteisingi žodžiai pabraukiami raudonai. Tai paprastas, bet efektyvus būdas pastebėti rašybos klaidas ar tiesiog praleistą raidę.
Gramatiškai tvarkingas tekstas nereiškia, kad jis bus ir skaitomas
Taigi, rašymas niekuomet nebuvo toks lengvas. Tikrai, dabar parašyti publicistinį, net akademinį darbą nereikia nei tiek laiko, nei tiek protinio darbo. Mums belieka sėdėti, rinkti žodžius ir vėliau tiesiog tinkamai pasirinkti pagal programos pateiktus pasiūlymus.
Žinoma, tai nėra sveikintina praktika. Geram tekstui, kad ir koks jis būtų: eilinė naujiena, analizė, akademinis tyrimas – svarbus ne tik tikslumas ir gramatikos kokybė. Tai yra esminiai žmogaus raštingumo aspektai. Tačiau, baigiamasis doktorantūros darbas nebus neapgintas, jei bus pastebėta praleista raidė ar kablelis. Tiriamasis publicistinis darbas netaps mažiau reikšmingu, jeigu skaitytojas pamanys, kad kažkuris žodis yra pavartotas netikslingai[3].
Tai nereiškia, kad neraštingumas turėtų būti toleruojamas. Priešingai, gramatikos ir stiliaus taisyklių išmanymas yra būtini pagrindai. Vis tik, nereikėtų pamiršti ir asmeninio žmogaus žodyno, stiliaus apraiškų, galbūt net pomėgio vienaip ar kitaip formatuoti tekstą.
Nors programos ir gali pasigirti beveik begaliniu žodynu ir visagalėmis žiniomis, tikrai išskirtinio tono teksto sukurti jos vis dar nėra pajėgios. Gana konkretiems, techniškiems tekstams programos kaip „Grammarly” yra būtinos. Taip sutaupomas laikas, tekstas tampa kompaktiškas. Tačiau, kūrybinio rašymo, poezijos ar prozos atvejais, tokios programos gali padėti ištaisyti gramatines klaidas, tačiau stiliaus atžvilgiu, gali ir pakenkti.
