Prancūzija ruošiasi krizėms: kiekvieniems namams – išgyvenimo vadovas
Prancūzija imasi precedento neturinčio žingsnio – visiems šalies namų ūkiams bus išdalintas „išgyvenimo vadovas“, skirtas pasiruošti įvairioms krizėms, įskaitant ginkluotą konfliktą Prancūzijos teritorijoje. Šis 20 puslapių leidinys, kurį dar turi patvirtinti ministras pirmininkas F. Bayrou, turėtų pasiekti gyventojus iki vasaros. Kaip teigia premjero atstovė spaudai, „šio vadovo tikslas – skatinti piliečius stiprinti savo atsparumą įvairioms krizėms“. Tarp paminėtų grėsmių – ne tik gamtos stichijos ar technologiniai incidentai, bet ir sveikatos krizės, tokios kaip Covid-19, bei saugumo pavojai, įskaitant teroristinius išpuolius ir karinius konfliktus.
Ši iniciatyva atspindi platesnį Europos šalių judėjimą stiprinti gyventojų pasirengimą. Švedija ir Suomija jau anksčiau atnaujino panašius vadovus, skirtus milijonams namų ūkių, kuriuose pateikiamos instrukcijos, kaip elgtis karinio konflikto, elektros tiekimo pertrūkių ar ekstremalių oro sąlygų metu. Prancūzijos planas, panašu, seka šiuo pavyzdžiu, tačiau išsiskiria savo ambicija aprėpti visas šalies šeimas ir akcentuoti ne tik praktinį, bet ir psichologinį pasiruošimą. [1]
Vadovą sudarys praktiniai patarimai, kaip elgtis iškilus pavojui
„Išgyvenimo vadovas“ bus suskirstytas į tris dalis, kuriose pateikiami aiškūs nurodymai, kaip apsisaugoti ir apsaugoti artimuosius kilus pavojui. Pirmoji dalis skirta baziniams veiksmams: turėti paruoštą kontaktų sąrašą (ugniagesių, policijos, greitosios pagalbos), žinoti, kokius radijo kanalus sekti, ir užtikrinti, kad branduolinės avarijos atveju visi langai bei durys būtų uždaryti. Antroji dalis siūlo konkrečius veiksmus esant neišvengiamai grėsmei, o trečioji skatina piliečius prisidėti prie bendruomenės gynybos – pavyzdžiui, savanoriauti rezervistų pajėgose ar vietos gaisrininkų grupėse.
Vadove taip pat bus rekomenduojama turėti „išgyvenimo rinkinį“: 6 litrus vandens, dvylika konservų, baterijas, žibintuvėlį ir pagrindinius medicinos reikmenis, tokius kaip paracetamolis, tvarsčiai ar fiziologinis tirpalas. Šios rekomendacijos atkartoja 2022 metais Prancūzijos vyriausybės paleistos svetainės patarimus, tačiau dabar jos taps prieinamos kiekvienam gyventojui popieriniu formatu. „Labai svarbu būti pasiruošus krizei, ir manau, kad vyriausybė žengia teisingus žingsnius“, – CNN sakė 19-metis paryžietis restorano padavėjas Moussa Saki, pridurdamas, kad nors karo Prancūzijoje nebijo, „žmonės turi žinoti, ką daryti, jei kas nors nutiktų“.
Prancūzų reakcijos į šią iniciatyvą įvairios
56-erių Carine Langlois skeptiškai vertina ginkluoto konflikto tikimybę: „Nemanau, kad kils karas. Prezidento Emmanuelio Macrono vaidmuo nėra tarpininkauti tarp Trumpo ir Putino – Prancūzijoje yra kitų neatidėliotinų problemų“. Ji pridūrė, kad po Covid-19 pandemijos šalis jau įrodė savo atsparumą. Tuo tarpu 25-erių pradinių klasių mokytoja Laure Mourgue d’Algue, save vadinanti „prieš karą nusistačiusia“, mano, kad vadovas „turi prasmę prevencijos požiūriu“. Vis dėlto ji pabrėžė: „Psichologinis saugumas yra svarbus, o popieriaus lapas jo nesuteiks. Mums reikia mokymų.“
Ši iniciatyva vyksta platesniame kontekste – kovo pradžioje prezidentas Macronas paskelbė apie „didelę saugumo pajėgų pertvarką“, įskaitant planus iki 2035 metų rezervistų skaičių padidinti nuo 40 000 iki 100 000. „Mūsų šalis ir žemynas turi gintis, apsiginkluoti ir ruoštis, jei norime išvengti karo“, – antradienį karinėje bazėje rytų Prancūzijoje sakė Macronas, pabrėždamas, kad niekas negali numatyti, kas laukia ateityje. Premjero atstovė pridūrė: „Pirmasis piliečių įsitraukimo žingsnis – būti informuotiems apie grėsmes ir sekti naujienas“.
Prancūzijos „išgyvenimo vadovas“ ne tik atspindi augantį susirūpinimą dėl globalios geopolitinės įtampos, bet ir kelia klausimą: ar Europa, sekdama Šiaurės šalių pavyzdžiu, iš tiesų ruošiasi blogiausiam, ar tai tik prevencinė priemonė, skirta nuraminti visuomenę?
