Maisto produktų kainos Lietuvoje kilo sparčiau nei vidutiniškai ES vidurkis
Lietuvos bankas (LB) aiškina, kad Lietuvoje maisto produktai brangsta kone sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES) dėl patirto energijos kainų šoko, o dėl nemažėjančios perkamosios galios verslininkai yra įsigudrinę mokestinę naštą perkelti galutiniam vartotojui ant pečių, o ne ją prisiimti patys. Paaiškėjo, kad Baltijos šalyse kainos kilo daugmaž tolygiai, tačiau Lenkijai didžiulio kainų šoko išvengti pavyko labiau.
Reaguodami į banko pateiktus paaiškinimus, socialdemokratai kirto – akivaizdu, kad visas šias priežastis nulėmė Vyriausybės abejingumas bei žemės ir energetikos ministrų neatlikti namų darbai. O štai Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė džiaugėsi, kad atliktas tyrimas galbūt pagaliau sumažins spekuliacijas kainų klausimu.
LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis pastebėjo, kad išsamesnė maisto produktų kainų analizė tik patvirtino ankstesnius spėjimus, kad Lietuvą kainų šokas supurtė dėl Rusijos energetinio sabotažo ir karo Ukrainoje, kas ir sukėlė energijos išteklių kainų šoką ir išaugusias žemės ūkio produktų kainas regione[4]. Pasak jo, tokia situacija rodo, kad tiek Lietuvai, tiek ES derėtų atlikti savo namų darbus, kad ateityje tapti mažiau priklausomoms nuo galimų energijos kainų šokų.
Nors pernai metų rugsėjį pagrindiniu infliacijos veiksniu buvo energijos kainos, tai dabar juo tapo maisto kainos, kurios gruodžio mėnesio duomenimis, buvo trečdaliu didesnės nei prieš metus. Visgi, maisto produktai apylygiai brango visose Baltijos šalyse: Estijoje – beveik 31, o Latvijoje – kiek daugiau nei 29 procentais.
Tuo tarpu kainos Lietuvoje žiebė į patį paviršių ir net pranoko ES vidurkį, kuris gruodžio mėnesį sudarė 18,2 proc.
„Dar 2020 m. maisto produktų kainų lygis Lietuvoje siekė bemaž 85, o praėjusių metų pabaigoje – jau 97,5 proc. ES vidurkio. Lietuvos banko vertinimu, kai kurių grupių produktų, tokių kaip aliejus, pienas, sūris, kiaušiniai, kainos jau viršija ES kainų lygį. Jo dar nepasiekė mėsos, žuvies, vaisių ir daržovių kainos“, – skelbiama Lietuvos banko išplatintame pranešime[4].
Už gamybininkams gerokai išaugusias sąnaudas susimokėjo galutiniai produktų vartotojai
Liūdna, tačiau realybė yra tokia, kad kol verslininkai skundėsi išaugusiomis energetinių išteklių kainomis, atsakomybės už tai savo pelno sąskaita neprisiėmė – visa tai galiausiai nusėdo į galutines produktų kainas, todėl galima sakyti, kad visi sąmoningai palaikėme tokias dirbtines gamybininkų ašaras.
Lietuvos banko duomenimis, labiausiai maisto gamintojams brango energijos ištekliai ir žaliavos (apie 60 proc.), šiluma brango kone dvigubai, o elektra – 2,5 karto[4].
Tačiau pakilusios energijos kainos tikrai visa jėga nesmogė gamintojams, mat šie sėkmingai išaugusius kaštus įskaičiavo į galutines produktų kainas.
Visgi, LB konstatavo, kad kiek kitokia situacija buvo žemės ūkio sektoriuje, kuriame gamybos išlaidos augo lėčiau nei žemės ūkio produktų supirkimo kainos: produktų supirkimo kainoms padidėjus daugiau nei 50 proc., gamybos išlaidų augimas nesiekė 27-30 procentų.
„Santykinai didelė paklausa ir gyventojų perkamoji galia sudarė palankias sąlygas perkėlinėti kaštų padidėjimą į kainas, tačiau maisto produktų tiekimui svarbiose veiklose išskirtinai didelio pelningumo padidėjimo nestebima“, – konstatavo Lietuvos bankas[4].
Kita vertus, jau prognozuojama, kad maisto produktų kainų augimas stabilizuosis ir lėtės, tačiau nebus tolygus energijos sąnaudų mažėjimui dėl sąnaudų persidavimo laipsniškumo ir kitų sąnaudų dedamųjų įtakos.
Vyriausybės pasirinkimas stebėti augančias kainas ir nieko nedaryti yra nepateisinamas
Tuo tarpu pasirodžius šiai LB analizei socialdemokratė Rasa Budbergytė rėžė iš peties – dėl drastiškai augančių maisto kainų kalta premjerės Ingridos Šimonytės pasirinkta strategija nieko nedaryti, o kritikos gavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, mat žemės ūkyje yra nepakankamai skatinama kooperacija, o ES paramos schemos yra planuojamos neįsiklausant žemės ūkio sektorių poreikius[6].
Anot R. Budbergytės, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskiria ne tik didžiausia infliacija, bet ir mažiausia parama vietinei maisto produkcijai, ypatingai kalbant apie smulkiuosius ūkininkus.
Parlamentarė antrino LB valdybos pirmininko pavaduotojo R. Kuodžio išsakytai pastabai, kad Lietuvos Vyriausybė nedėjo pastangų kovodama su aukštomis energijos kainomis priešingai nei, pavyzdžiui, Ispanija.
Šioje vietoje neliko nepastebėtas ir energetikos ministras Dainius Kreivys, kuris, pasak R. Budbergytės, energetikos krizės akivaizdoje veikė nerezultatyviai arba išvis neveikė.
„Esant dabartinei situacijai energetikos sektoriuje, kai prognozuojama, kad ir toliau jusime energijos kainų poveikį infliacijai, ministras D. Kreivys jau turėtų pakuotis daiktus savo kabinete. Ir visa Vyriausybė šiuo atžvilgiu neturi kuo pasigirti. Ispanijoje infliacija – 6 proc., o Lietuvoje – virš 20 proc.“ – rėžė socialdemokratė[6].
Seimo narė prognozuoja, kad maisto produktų kainų kilimas lėtės, tačiau priduria, kad tai vyks ne taip greitai kaip mažės energijos kainos. Todėl socialdemokratai esą siūlo laikinai įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą bent jau būtiniausiems maisto produktams.
Gauta LB analizė įneša aiškumo ir sumažina spekuliacijas kainų temomis
Tačiau tokios LB analizės esą nė kiek nenustebino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Mindaugo Lingės, kuris tvirtino, kad iki šiolei energetikos kainų šoko įtaka infliacijai buvo laikoma pagrindiniu maisto kainų kilimo veiksniu[8]. Pasak jo, gautas patvirtinimas iš Lietuvos banko „įneša daugiau aiškumo ir sumažina spekuliacijas kainų temomis“.
„Šiandien jau esame kitoje realybėje – matome, kaip krenta žaliavų supirkimo kainos, ko pasekmes labiausiai jaučiame pieno sektoriuje. Tai atspindi ir pasaulinė situacija, o mes nuo jos labai priklausomi dėl didelės eksportuojamos produkcijos dalies. Energijos kainos mažėjo ir stabilizavosi, smuko ir žaliavų supirkimo kainos. Belieka stebėti, ar tokiu pačiu greičiu mažės prekių kainos, kaip greitai kaštai buvo perkeliami į jas“, – teigė M. Lingė[8].
Konservatorius taip pat pridūrė, kad trečiadienį ši iš LB gauta analizė bus aptarta Seimo Biudžeto ir finansų komitete kartu su Konkurencijos tarybos, VĮ Žemės ūkio duomenų centro bei VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros atstovais.
