PSO vadovas gąsdina pasaulį dėl pavojingesnių už COVID-19 virusų
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas, daktaras Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas perspėja, kad dabar, kai pasaulis jau yra suvaldęs COVID-19 plitimą, atsipalaiduoti negalima ir bendradarbiaudami esą privalome aktyviai rengtis kitai pandemijai.
„Išlieka grėsmė, kad gali atsirasti dar vienas ligos variantas, kuris sukels naujus ligų ir mirčių antplūdžius, taip pat išlieka grėsmė, kad gali atsirasti dar vienas, dar mirtinesnis patogenas“, – perspėja PSO vadovas.
Šveicarijoje vykusiame Pasaulio sveikatos asamblėjos posėdyje PSO generalinis direktorius T. A. Ghebreyesusas paragino valstybes įvertinti dabartinę padėtį realiai, pasimokyti iš koronaviruso pamokų ir pamėginti užbėgti naujai pandemijai už akių.
„Jei mes nepadarysime būtinų pokyčių, kas tada juos padarys? O jei jų nepadarysime dabar, tai kada? Kai kita pandemija pasibels į duris, o ji tikrai pasibels, turime būti pasirengę atsakyti ryžtingai, kolektyviai ir teisingai“, – Ženevoje vykusiame Pasaulio sveikatos asamblėjos posėdyje kalbėjo PSO generalinis direktorius T. A. Ghebreyesusas.
PSO kuria platformą kovai su naujomis grėsmėmis
Šiuo metu Šveicarijoje 194 PSO valstybės narės rengia pasaulinį susitarimą dėl bendro atsako į pandemijų valdymą. Šios derybos bus tęsiamos dar ir ateinančiais metais, o PSO vadovo teigimu, ateityje bus svarbi kiekviena šiuo metu aptariama iniciatyva.
„Siekiant glaudesnio tarptautinio bendradarbiavimo imamės pandeminio susitarimo, kuris yra ištisų kartų įsipareigojimas, kad tikrai negrįšime į seną panikos ir aplaidumo ciklą, dėl kurio mūsų pasaulis tapo pažeidžiamas, bet judėsime į priekį, turėdami bendrą įsipareigojimą visų mūsų bendromis jėgomis atremti bendras grėsmes“, – PSO planus aiškino T. A. Ghebreyesusas.
Šių metų vasario mėnesį PSO pradėjo kovos su ateities pandemijomis platformos kūrimo ir konsultavimosi procesą. Šia platforma siekiama užtikrinti, kad iškilus naujai grėsmei, jau veiktų platforma, kuri būtų pasirengusi koordinuoti krizės valdymą.
Tačiau kai kurie ekspertai negaili kritikos šiai PSO iniciatyvai. Vieni kvestionuoja, ką gi reikėtų daryti, jeigu pasaulį jau dabar staiga ištiktų nauja sveikatos krizė, o jai suvaldyti būtinos gairės kol kas yra tik viešai aptarinėjamos.
Kai kurie nerimauja, kad dabartiniame projekte nepakankamai atsižvelgta į neteisybę, kurią patyrė daugelis bendruomenių per COVID-19 pandemiją. Dėl to žmogaus teisių aktyvistai siekia, kad PSO sudarytų rotacinę patariamąją tarybą, į kurią įeitų pilietinė visuomenė ir ekspertai iš mažas ir vidutines pajamas gaunančių šalių, skirtingų aplinkų ir prieštaraujančių politinių bei visuomeninių ideologijų.
Pačios PSO atstovai siekia, kad šią platformą sudarytų iniciatyvinė grupė iš skirtingų šalių atstovai, tarptautinių ir regioninių organizacijų nariai, pilietinė visuomenė bei privatus sektorius. Teigiama, kad platforma bus siekiama sutelkti dėmesį į vakcinas, terapinius preparatus ir diagnostikos priemones.
PSO reikalauja didesnio tarptautinio finansavimo
Tiek plėtojant šią naują platformą, tiek ir toliau siekiant vadovauti pasaulio atsakui į sveikatos krizes, PSO išleidžia daug lėšų. Dėl to susitikimo Ženevoje metu ši organizacija pakvietė pasaulio valstybių lyderius gerokai padidinti investicijas į sveikatą.
Šiuo metu G-20 ir G-7 šalių vadovai jau svarsto pandemijų finansavimo klausimą. PSO teigimu, dabar kilus naujai grėsmei, reikėtų 50-100 mlrd. dolerių paramos vien mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims.
Be to, būtina gerinti bendrą pasaulinę sveikatos apsaugos sistemos veiklą. Remiantis naujausiais PSO duomenimis, nuo pat 2015 m. pažanga sveikatos apsaugos sektoriuje pagal pagrindinius sveikatos rodiklius nesikeičia, o grėsmės kasmet tik auga.
Nors dalis ekspertų šį proveržio štilį sieja su COVID-19 pandemija, dar prieš 2020 m. visuomenės sveikatos pažanga lėtėjo. Kai kuriuose regionuose paskutinis ryškus proveržis buvo fiksuotas 2000 m. , kai pagerėjo motinų ir vaikų sveikata, sumažėjo sergamumas infekcinėmis ligomis, mirčių nuo neinfekcinių ligų ir traumų skaičius. Tačiau PSO ekspertai neignoruoja ir neigiamo koronaviruso indėlio į šią stagnaciją.
PSO savo ataskaitoje net pateikė galutinius COVID-19 sukeltų mirčių skaičius: per 2020-2021 m. laikotarpį dėl šios ligos ir su ja siejamų veiksnių pasaulyje fiksuoti 14,9 mln. perteklinių mirčių atvejai.
Ekspertai perspėja, kad didžiausią grėsmę žmonijai kelia ne virusai
Savo kalboje Ženevoje, PSO vadovas ne kartą pabrėžė, kad įvairių grėsmių žmonijai skaičius kasmet tik auga. Dalis tarptautinių ekspertų jau ne kartą skelbė, kad žmonių susidūrimas su laukiniais gyvūnais gali padidinti pavojų, kad gyvūnai perduos patogenus žmonėms, o taip kils vis pavojingesnės pandemijos.
Be to, kasmet potencialių ligų sukėlėjų sąrašas vis ilgėja. Vien nuo 2009 m. JAV mokslininkai nustatė daugiau kaip 900 naujų virusų. Atsižvelgiant į tai, PSO ragina sutelkti dėmesį į keleto konkrečių infekcinių ligų tyrimus.
Organizacijos teigimu, tokie patogenai kaip Ebolos, Marburgo, Lasos karštligės, Nipah ir Zikos virusų, dėl savo epideminio potencialo šiuo metu kelia didžiausią pavojų visuomenės sveikatai.
Tačiau kiti ekspertai taip pat perspėja, kad turėtume nerimauti ne tik dėl virusų. Jie dėmesį atkreipia į galimą grybelių grėsmę. Jau dabar kasmet nuo pagrindinės grupės grybelių visame pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių.
O kai kurie ekspertai nerimauja, kad ateityje didžiausia grėsme žmogui gali tapti Candida auris grybelis. Jis yra atsparus beveik visiems priešgrybeliniams vaistams, gali sparčiai plisti ligoninėse ir slaugos namuose, sukeldamas sunkias infekcijas, primenančias sepsį, nusilpusiems ar senyviems žmonėms.
Be to, sunkios grybelinės infekcijos iš, pavyzdžiui, plaučių, gali išplisti į kitus organus, net smegenis. O galvos smegenų grybelinės infekcijos yra vienos iš mirtiniausių grybelinių infekcijų.
Medikai teigia, kad šiuo metu daugumą tokių infekcijų sukelia grybelis, vadinamas Cryptococcus neoformans. Jis sukelia kriptokokinį meningitą, nuo kurio kasmet pasaulyje miršta apie 100 000 žmonių.
Nors dabar jokia kita grybelinė infekcija nesukelia daugiau žmonių mirčių, grybeliams vis dažniau tampant atspariems vaistams ir kitoms mums žinomoms gydymo priemonėms, ilgainiui galime susidurti ir su dar pavojingesnėmis grėsmėmis.
