Suprasti akimirksniu
  • Nenuginčijamą profesinę patirtį turintis A. Alekseičikas-Kirinovas iš darbo buvo atleistas savo paties mokinių
  • Karjeros pabaigą lėmė interviu su lyginamųjų lyčių studijų daktare R. Navickiene
  • Vieni pacientai vertino kaip „neįkainojamą perlą“, kiti skundėsi netinkamu elgesiu
  • Gydytojas pirmasis pradėjo taikyti psichoterapijos metodus Lietuvoje
Šaltiniai
Vilniaus psichikos sveikatos centras
Iš darbo buvo atleistas Ribinių būsenų skyriaus vedėjas. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Nenuginčijamą profesinę patirtį turintis A. Alekseičikas-Kirinovas iš darbo buvo atleistas savo paties mokinių

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras negailestingai atsikratė vieno iš pirmųjų Lietuvos psichiatrų, įsteigusių pirmąjį psichoterapijos kabinetą Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo, mat visų dabartinių psichiatrų mokytojas neatitiko šiuolaikinių etikos standartų.

Nuo trečiadienio Vilniaus psichikos sveikatos centre nebedirbantis A. Alekseičikas-Kirinovas buvo pripažintas kaip šiurkščiai pažeidęs profesinius etikos standartus. Kad gydytojas savo pasisakymais apie homoseksualius asmenis pažeidęs darbo etiką, konstatavo Lietuvos bioetikos komitetas ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Darbuotojų etikos komisija.

Akcentuota, kad toks „skausmingas“ sprendimas esą buvo priimtas atsižvelgiant į eilę aspektų, mat su pačiu gydytoju buvo daug kalbėta, bet jis visiškai nebendravęs nei su Etikos komisija, nei su pačios įstaigos bendruomene.

Tvirtinama, neva dėl A. Alekseičiko-Kirinovo elgesio buvo sulaukiama skundų ir iš pačių kolegų bei pacientų.

Į tokį sunkiai paaiškinamą A. Alekseičiko-Kirinovo mokytų kolegų psichiatrų elgesį sureagavęs „valstietis“ Aurelijus Veryga teigė, kad tą padariusieji esą yra „mažų mažiausiai bailiai ir prisitaikėliai“, kokie buvo ir sovietmečiu, sveikus žmones dėl politinių priežasčių paversdavę ligoniais. O štai dėl to, kad taiko skirtingus gydymo metodus, žmonės už tai iš darbo nemėtomi.

„Būnant ministru teko priiminėti sprendimus dėl „kodavimo“ išgyvendinimo gydant priklausomybes. Daugybė gydytojų tokią praktiką taikė. Ar girdėjot, kad bent vienas jų būtų buvęs dėl to persekiotas, kad būtų siūloma juos mesti iš darbo? Ne. Nes tai būtų buvusi tiesiog kvailystė. Jei jie ką nors ir darė negerai, tai todėl kad buvo įsitikinę, kad tokiu būdu geriausiai padės sergančiam žmogui“, – rėžė A. Veryga[4].

A. Alekseičikas-Kirinovas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo populiarinti psichoterapiją. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka
A. Alekseičikas-Kirinovas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo populiarinti psichoterapiją. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Karjeros pabaigą lėmė interviu su lyginamųjų lyčių studijų daktare R. Navickiene

Nors žinomo Lietuvoje psichiatro atsikračiusi įstaiga teigia, kad šis esą buvo pašalintas iš darbo vietos kompleksiškai vertinant jo poelgius, sunku suabejoti, kad lemiamu kirčiu jo karjeroje iš tiesų tapo „Šiaurės Atėnuose“ jo publikuotas interviu su Vienos universiteto Austrijoje darbuotoja, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktare, istorike Rasa Navickaite.

„Žodžiu, šie (aut. past. – netradicinės orientacijos) žmonės jautėsi tikri ligoniai, kenčiantys žmonės, todėl ir kreipdavosi. Aš taip pat į juos žiūrėjau ir iki šiol žiūriu kaip į žmones, kurie turi problemų, nuo kurių jie kenčia, ir kuriems reikia padėti. Aš iki šiol žiūriu iš pagalbininko pusės“, – tuomet teigė A. Alekseičikas-Kirinovas[2].

Savo interviu kalbėdamas apie žmogaus brandos etapus, gydytojas pabrėžė, kad tam, jog vystymasis būtų sklandus ir pilnavertiškas, esą tam reikalingas augimas ir keitimasis – iš pradžių žmogus, pasak jo, nori būti vyru arba moterimi, tada tėvu arba mama, o tik tada seneliu arba senele.

„Jei aš neturiu vaikų, mano vystymasis sutrinka“, – pareiškė A. Alekseičikas-Kirinovas.

Tuo metu nuo tokių gydytojo išsakytų teiginių atsiribojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, taip pat pridūręs, kad gyvename demokratinėje visuomenėje, todėl kiekvienas šalies pilietis esą gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. O skelbti ją ar neskelbti – tai redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė.

Liepos mėnesį į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) kreipėsi LRT, o ministerijos Komunikacijos skyriaus patarėjas Julijanas Gališanskis savo komentare atsakęs, kad homoseksualumas nėra liga ir nėra įtrauktas į Tarptautinį ligų klasifikatorių kaip sveikatos sutrikimas, todėl ir gydyti esą nėra nuo ko[3].

O štai paciento teisė į garbės ir orumo nežeminančias sąlygas ir pagarbų sveikatos priežiūros specialistų elgesį esą yra įtvirtinta įstatymu.

Vieni pacientai vertino kaip „neįkainojamą perlą“, kiti skundėsi netinkamu elgesiu

Visgi, net ir pačių pacientų nuomonė apie A. Alekseičiką-Kirinovą, panašu, nevienareikšmė ir itin priklausanti nuo asmeninių žmogaus patyrimų. Medikams vertinti skirtame puslapyje Pincetas.lt gausu puikių atsiliepimų apie tai, kad būtent šis gydytojas taiko unikalius terapijos metodus, ko nedaro kiti ir naujam gyvenimui prikelia net ir didžiausias problemas turinčius asmenis.

„Rekomenduoju tikrai. Tiksliai diagnozavo ligą ir paskyrė gydymą. Davė paskaityti knygų, kurios padėjo geriau suprasti mano diagnozę ir kaip išgyventi artimo žmogaus netektį. Kiekvienam, norinčiam terapeuto, kurio unikali metodika, daktaras Aleksandras Alekseičikas yra neįkainojamas perlas“, – teigė vienas iš pacientų.

„Gydytojas nuo Dievo. Jei kiti jo srities specialistai siūlė tabletes, nuo kurių būčiau neveiksni, šis gydytojas visapusiškai išanalizavo mano būklę ir parodė kitus būdus man pasveikti. Dėkoju! Rekomenduoju!“ – rėžė kitas.

Kitas A. Alekseičiko-Kirinovo pacientas taip pat pabrėžė unikalų gydytojo taikomą metodą, pabrėžtą ne medikamentiniu gydymu, bet dvasingumo ugdymu: „(...) Labai sudomino dvasingumo praktikavimas konsultacijų metu. Gaila, kad mažai kas praktikuoja tokią psichoterapijos metodiką Lietuvoje, kuri remiasi ne tik vaistais ir tradiciniu psichoterapiniu gydymu, bet ir giluminiu, egzistenciniu patyrimu psichoterapinėje bendruomenėje“.

Tačiau apie šio psichiatro darbą gausu ir kitokių nuomonių. Kol vieniems – tai Dievo siųstas išgelbėtojas, kiti tuo tarpu baisisi, kaip gydytojas sau taip leidžia elgtis su žmonėmis.

„Aš džiaugiuos, kad pagaliau nebegalės šis žmogus kraupiai žaisti žmonių, esančių ribinėse būklėse, jausmais. Nebegalės manipuliuoti skaudžiausiais dalykais, drastiškai nutraukinėti medikamentinį gydymą, kas neatitinka jokių mokslinių rekomendacijų. Vesti grupines terapijas rusų kalba ir šaipytis iš tų, kurie pasako garsiai, kad nesupranta. Pasisakymai apie homoseksualumo gydymą tik paskutinis lašas taurėje, kuri pripildyta pagalbos tikėjusių ir negavusių pacientų. Pirmiausia nepakenk, mes prisiekiam, štai kodėl jam gana jau. Gana kenkti“, – savo patirtimi dalijosi feisbuko vartotoja.

Vis dėlto, jai kaipmat atsakė kita buvusi A. Alekseičiko-Kirinovo pacientė, tvirtinusi, kad girdėti tokius teiginius dėl rusų kalbos yra keista, mat būtent šis gydytojas „gilaus sovietmečio laikais“, kai lietuvių kalba buvo ujama, o rusų peršama, būtent jo vedamos grupinės terapijos vykdavusios lietuvių kalba.

Didelė dalis pacientų vertino A. Alekseičiko-Kirinovo atsidavimą darbui. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka
Didelė dalis pacientų vertino A. Alekseičiko-Kirinovo atsidavimą darbui. Žygimanto Gedvilos/ELTA nuotrauka

Gydytojas pirmasis pradėjo taikyti psichoterapijos metodus Lietuvoje

Gydytojui, turinčiam garbingą darbo su įvairiausius psichikos sutrikimus turinčiais žmonėmis patirtį, pradėjus psichiatro kelią, jo mokytoju buvo Vilniaus universiteto (VU) docentas Napoleonas Indrašius, taikęs hipnozės metodą ir ją gydęs, o nuo 1959 m. kėlęs idėjas, kaip pradėti lietuviškąją psichoterapiją. Būtent tą ir įgyvendino A. Alekseičikas-Kirinovas, įsteigęs pirmąjį Lietuvoje psichoterapijos kabinetą.

A. Alekseičikas-Kirinovas pradėjo vesti grupinės terapijos seminarus bei dėstė psichoterapiją gydytojams bei psichologams. Vėliau net sukūrė atskirą psichoterapijos skyrių.

Tačiau nepaisant visų gydytojo nuopelnų, visus juos kaipmat gali nubraukti „neteisingos“ pažiūros.